Po šešių savaičių priverstinės pertraukos – atgal į baseinus. Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai sušvelninus karantino sąlygas, būsimi olimpiečiai ir žaidynių kandidatai pamažu vėl gali treniruotis tiek lauko, tiek vidaus sporto objektuose.
Buriuotoja Viktorija Andrulytė įsitikinusi, kad šį laikotarpį, kai įprastą pasaulio gyvenimo tempą sustabdė koronavirusas, galima išnaudoti asmeniniam tobulėjimui kitose srityse.
Karantino metu vienas pirmųjų nuotolines vaizdo treniruotes pradėjęs vesti sporto treneris Jeanas Cleaude sako pastebintis, kad daugelis namuose sportuojančiųjų daro tas pačias klaidas, kurios neleidžia pamatyti norimo rezultato.
Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) rinktinės žaidėjas Mantas Panovas (30 m.) baigia sportinę karjerą. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas sprendimą priėmė dėl užsitęsusių sveikatos problemų: nugaros ir kelių skausmų.
Vienas geriausių Lietuvos kanupolo žaidėjų, 22-ejų alytiškis Karolis Latauskas praėjusiais metais debiutavo viename Belfasto (Šiaurės Airija) klubų, o šią vasarą vėl kviečiamas prisijungti prie šios komandos.
Net namų sąlygomis yra įmanoma išlaikyti ar net pasiekti geros fizinės formos. Užsiėmimai padeda pagerinti bendrą kūno savijautą, taip pat mažina kasdien kaupiamą stresą.
Aštuonerius metus baletą šokusi šiaulietė Reda Zubavičienė save surado žolės riedulyje, dabar gyvena Kelmėje ir čia įžiebė šios sporto šakos židinį.
Galima tik įsivaizduoti, koks Lietuvoje buvo sujudimas, kai 1960-aisiais per Romos olimpines žaidynes irklavimo dviviečių su vairininku valčių varžybose sidabro medalius pelnė lietuviška įgula – Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna. Jie buvo pirmieji Lietuvos irkluotojai, olimpinėse žaidynėse iškovoję medalius.
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.