Pasak „Aconitum“ konsultuojančios gydytojos Urtės Vanagės, po 30-ies organizmas dažniausiai ne staiga „sugenda“, o palaipsniui tampa mažiau atlaidus gyvenimo būdo klaidoms, kurios anksčiau neturėdavo tokio ryškaus poveikio.
Nors vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu, dalis žmonių būtent šiuo metų laiku dažniau susiduria su mieguistumu ir energijos stoka.
Daugeliui vasara asocijuojasi su lengvesniu maistu, daugiau judėjimo ir aktyvesniu laisvalaikiu.
Vasara daugeliui atrodo kaip pažadas: pagaliau išeisime atostogų, išsimiegosime, išvažiuosime prie jūros ar bent kelioms dienoms sulėtinsime tempą – ir viskas susitvarkys.
Pagirios – organizmo būdas pasakyti, kad vakar buvo per daug.
Sportas – vienas paprasčiausių receptų geresnei savijautai: daugiau judėti, dažniau treniruotis, nepasiduoti tinguliui.
Vasara jau čia pat, tačiau tai dar nereiškia, jog peršalimo sezonas baigėsi kartu su šaltuoju metų periodu.
„Mes visi giminėje kenčiame nuo antsvorio“, „man tiesiog neduota“, „aš genetiškai nesutvertas sportui“ – panašūs pasiteisinimai neretai nuskamba, kai kalba pasisuka apie fizinio aktyvumo trūkumą.
Fizinio krūvio metu organizme suaktyvėja uždegiminiai procesai, atsiranda raumenų mikrotraumos, didėja oksidacinis stresas – visa tai gali stabdyti progresą ir ilgainiui mažinti ištvermę.
Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau.