„Mes visi giminėje kenčiame nuo antsvorio“, „man tiesiog neduota“, „aš genetiškai nesutvertas sportui“ – panašūs pasiteisinimai neretai nuskamba, kai kalba pasisuka apie fizinio aktyvumo trūkumą.
Fizinio krūvio metu organizme suaktyvėja uždegiminiai procesai, atsiranda raumenų mikrotraumos, didėja oksidacinis stresas – visa tai gali stabdyti progresą ir ilgainiui mažinti ištvermę.
Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau.
Šį ilgąjį savaitgalį galėjome kaip reikiant pasidžiaugti sugrįžusiais kone vasariškais orais – visoje šalyje džiugino aukšta temperatūra ir saulė.
Pasak profesionalo, labiausiai ryškėja viena kryptis – nuo vienkartinių grožio procedūrų bei greitų dirbtinų rezultatų judama mokslu grįstos regeneracijos ir natūralaus grožio link.
Skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ šeimos gydytojas Domas Denisovas pastebi, kad būtent dabar ypač svarbu atskirti, ar vargina peršalimas, ar alergija – nes nuo to priklauso ir gydymo sėkmė.
Nuovargis, prastas miegas, nerimas ar nuotaikų svyravimai dažnai nurašomi stresui. Tačiau medikai atkreipia dėmesį – tai ne visada tik stresas.
Vienoms moterims menstruacijos praeina beveik nepastebimai, o kitoms kas mėnesį tenka stabdyti visus planus dėl stipraus skausmo.
Ilgaamžiškumo tyrinėtojas dr. Tomas Liubertas ragina atsisakyti požiūrio, kad ilgas ir kokybiškas gyvenimas prasideda nuo alinamo sporto ir griežtų ribojimų.
Artėjant šiltajam sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo „greitų rezultatų“ pažadų ir alinančių detoksikacijos planų.