Rytoj į darbą. Šie trys žodžiai, regis, neturėtų reikšti nieko baisaus. Tačiau sekmadienio vakarą jie neretai pasiglemžia visą savaitgalio malonumą ir paverčia likusį laiką sunkiu sloguliu.
Balandis – kontrastų mėnuo. Po žiemos sąstingio atšilus orams pradedame daugiau judėti. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė sako, kad sportas pavasarį gali išjudinti kūną, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį.
Sportas yra vienas geriausių būdų stiprinti sveikatą, tačiau kiekvieno žmogaus organizmas į fizinį krūvį reaguoja skirtingai. Netinkamai paskirstytas fizinis krūvis, per mažas poilsis ar nesubalansuota mityba gali ne tik sumažinti sportinių rezultatų efektyvumą, bet ir sukelti sveikatos problemų.
Kovas – tai laikas, kai bunda ne tik gamta, bet ir mes patys. Po žiemos daugelis susiduriame su energijos stygiumi ir nusilpusiu imunitetu.
Nors kompresinės kojinės ar pėdkelnės dažniausiai siejamos tik su vyresnio amžiaus žmonėmis, iš tiesų jų naudą gali pajusti beveik visi – tiek sportininkai, tiek sėdimą darbą dirbantys asmenys.
Nors sergant patariama skirti kuo daugiau dėmesio poilsiui, dažnas žmogus numoja į tai ranka ir renkasi darbą iš namų arba griebiasi drastiškų gydymosi metodų.
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gydytojų teigimu, jei gyventojai laiku pasitikrintų tam tikrus kraujo rodiklius, galėtų išvengti širdies ligų ir insulto, kurie užklumpa net ir jaunimą.
Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites.
Sąnarių skausmas – viena iš opiausių problemų, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Norėdami išlaikyti sąnarius sveikus privalome atlikti jėgos pratimus, taip pat rekomenduojami tempimo pratimai, jogos ir Tai-chi užsiėmimai.
Lietuva kasmet sveikatai skiria 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2,3 proc. sudaro gyventojų mokėjimai privačiomis lėšomis. Bendrai sudėjus – 7,8 proc., o tai gerokai mažiau nei ES šalių vidurkis (11 proc.).