Druskininkuose praėjusią savaitę praūžus Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynėms, kurias pristatė „Toyota“, renginio organizatoriai dar ilgai diskutuos apie džiaugsmus ir iššūkius treniruojant bei lavinant žmones su intelekto negalia, apie sportą, kuris skatina pamatyti kitokius.

Apie 100 specialiųjų olimpiečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tris dienas varžėsi krepšinio, plaukimo ir bočios varžybose.

Pirmą kartą mūsų šalyje surengtas tokio masto renginys tapo krikštu naujuose pareigose Kristinai Raščiuvienei, jau 25 metus su vaikais, turinčiais intelekto negalią, Panevėžyje dirbančiai specialistei, kurios karjeroje – ir 20 metų krepšinio aikštelėje. Neseniai ji tapo Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidente, pakeitusi ilgametį šios organizacijos vadovą Zenoną Misiūną.

Druskininkuose K. Raščiuvienei teko ne tik spręsti organizacinius klausimus, bet ir globoti sportininkus, tiesiog už rankos palydint juos į varžybų startus.

„Mane yra pavergęs šių sportininkų  nuoširdumas ir atvirumas. Jeigu jiems liūdna, jie ir to neslėps. Jei norės kam nors pasakyti, kad „tu šiandien pikta“, jie taip ir pasakys. Šiame darbe matau didelę prasmę, tai ir pagalba šeimoms, kurios augina sutrikusio intelekto vaikus, o kartu ir jausmas, kad visi esame lygūs“, – sakė K. Raščiuvienė, Panevėžyje dirbanti specialiojoje įstaigoje, kur ne tik ugdo, bet ir konsultuoja kitus regionus dėl pokyčių ir tobulėjimo šioje srityje.

Vaikais rūpinasi ne tik kaip treneriai, bet ir kaip tėvai

Specialiosios olimpiados varžybose pagal reglamentą gali dalyvauti įvairaus intelekto ir lygio atletai, kaip kartais teigiama – nuo 8 iki 80 metų amžiaus. Bet Lietuvoje, Baltijos žaidynėse, varžėsi daugiausia jauno amžiaus atletai nuo keliolikos iki dvidešimt kelių metų..

Jungtinio krepšinio varžybose, padedami labiau šiame žaidime patyrusių partnerių, kurie pagal taisykles negali pelnyti daug taškų, Druskininkuose aukso medalius laimėjo iš Kauno technologijų centro vaikinų sukomplektuota komanda.

Bočios žaidimas itin tinkamas specialiesiems atletams – dėl rungties paprastumo ir ramios eigos čia sėkmingai gali dalyvauti ir didesnę intelekto negalią turintys sportininkai.

Plaukimo baseine varžėsi įvairaus lygio plaukikai: vienas starto metu gali sutrikti ir primiršti, kuriuo stiliumi plaukti, kita į startą žengia mojuodama ir su plačia šypsena, o trečias plaukia kone tobula technika.

Ir prieš startą, ir po starto – jie visą laiką būna apsupti pagalbininkų.

„Lydime kiekviename žingsnyje,–- patikino Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sporto programų direktorė, vaikus su intelekto negalia treniruojanti plaukimo trenerė Asta Misiūnaitė. – Per plaukimo varžybas Lietuvoje ar užsienyje mes tampame mama, tėčiu, draugu, treneriu ir vadovu vienu metu, ir 24 valandoms per parą. Mes sportininkams negalime pasiūlyti „nueik pats pavalgyti ar padaryk pats apšilimą prieš varžybas“. Visada reikia patikrinti, ar tvirtai užsidėti akinukai, ar gerai apsivilktas maudymosi kostiumas. Turime sužiūrėti nuo A iki Z.“

K. Raščiuvienė akcentavo, kad šiame darbe reikia specialistų, kurie geba būtent taip visapusiškai rūpintis sportininkais.

„Treneriai turi sugebėti bendrauti su jaunaisiais sportininkais taip, kad jie jaustųsi gerai ir suprasti, – o tai jau didelis menas“, – sakė K. Raščiuvienė. Ji pripažįsta – ne tik Lietuvoje trūksta plaukimo ir kitų sporto šakų trenerių, kurie būtų paruošti dirbti su plaukikais ar atletais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų.  

„Poreikis yra didžiulis, bet reikia specifinių žinių, kai kurie treneriai trumpai padirba ir pabėga. O mūsų darbe svarbu ne tik kompetencijos, bet ir ryšys, kantrybė, supratimas kaip prie tokio auklėtinio prieiti. Jei neturėsi empatijos, o reikalausi tiesiog kaip iš sportininko – neprieisi prie jo“, – paaiškino specialistė.

Su jaunesnio amžiaus sportininkais dirbančios specialistės tikėtųsi ir didesnės savivaldos institucijų paramos. Nors kai kuriuose miestuose situacija gerėja,  vaikams su specialiaisiais poreikiais vis ko nors trūksta – kartais plaukimo takų, kartais finansų.

Jei paralimpiečių, sportininkų su fizinėmis negaliomis, skaičius išlieka panašus, tai žmonių su intelekto negalia pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, daugėja.

„Statistika sako, kad tokių vaikų daugėja, nors ir nėra tikslių duomenų, kodėl. Mūsų asociacijai priklauso įvairių negalių žmonės – nuo minimalaus sutrikimo iki didelio, – pasakojo K. Raščiuvienė. – Trūksta specialistų, bet po truputį plečiasi tuo besirūpinantys regionai, vis daugiau žmonių nori prisidėti. Mano nuomone, jei vaikas mažiau geba mokytis, sportas visada yra ta dalis, ką jis gali daryti geriau, kur jis gali susirasti draugų, gali pradėti labiau pasitikėti savimi. Todėl ir kuriame skirtingų lygių divizionus – kad kiekvienas galėtų pajausti ir pergalių jausmą, juos mokome, kad svarbiausia dalyvauti, nebūtinai laimėti, bet norime suteikti ir pergalės pojūtį.“

Sportas, kuris skatina visuomenę keistis

Valstybės finansauojamas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas nėra didelė organizacija, bet ryžosi rengti Baltijos žaidynes, kur teko kelioms dienoms priimti Druskininkuose apie šimtą specialiųjų atletų. Šį renginį finansavo „Toyota“ kompanija.

„Toyota“ kvietimas organizuoti tokį renginį mums buvo iššūkis, bet suprantame, kad per tokius renginius galime parodyti visuomenei, kad specialiųjų atletų bendruomenė yra tos pačios visuomenės dalis, kad gali norėti, siekti ir džiaugtis“, – pabrėžė K. Raščiuvienė.

Žaidynes stebėjęs Europos Eurazijos specialiosios olimpiados viceprezidentas Mirekas Krogulecas, ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje, pasidžiaugė, kad varžybų organizacijos lygis vis auga. Jis teigė, kad Z. Misiūnas, tapęs Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto garbės prezidentu, paklojo gerus pamatus tarptautiniams renginiams.

„Atmosfera čia labai draugiška, o arena labai gerai pritaikyta trijų rungčių sportininkams, – kalbėjo M. Krogulecas. – Visa organizacinė komanda auga, matau daugiau moterų, kurios drąsiai veikia, imasi lyderystės. Keičiasi ir kartos, smagu, kad daugėja jaunų iniciatyvių žmonių Lietuvoje.“

Anot M. Kroguleco, Europoje matyti tendencija, kad specialieji olimpiečiai vis labiau palaikomi valstybiniu lygiu, bet svarbu, kad iniciatyvą rodo ir privačios kompanijos, kaip šiuo atveju „Toyota“, į Druskininkus atsiuntusi ir savo žmonių komandą, kad padėtų organizuoti renginį.

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį ne kartą ėmėsi iniciatyvos surengti tarptautinius renginius specialiesiems olimpiečiams pavienėse sporto šakose.

Europos ir Eurazijos specialiojo komiteto viceprezidentui įsiminė prieš dvejus metus Druskininkuose vykęs krepšinio turnyras, taip pat futbolo varžybos Kėdainiuose.

Lenkijoje, iš kur kilęs M. Krugolecas, specialiosios žaidynes sutraukia ir kelis tūkstančius dalyvių, bet svečias pažymėjo, kad svarbu ir kokybė.

„Lietuvoje renginiai nėra dideli, bet labai kokybiški. Lietuva nėra didelis šalis, tai ne Vokietija ar Italija, tačiau čia visi pažįsta vienas kitą, treneriai yra pažįstami, tad atmosfera čia atrodo draugiškesnė, jie gražiai bendrauja tarpusavyje, palaiko vienas kitą, o susidirbusi komanda geba surengti labai kokybišką sporto šventę“, – apibendrino M. Krugolecas.

Dar vienas jo pagirtas Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynių elementas – tuo pat metu surengtas atskiras plaukimo seminaras treneriams ne tik apie sportą, bet ir vertybes, jaunųjų atletų programas.

Lietuvos komandai renginys Druskininkuose buvo ir svarbus žingsnis ruošiantis specialiosioms olimpinėms žaidynėms Santjage 2027 metais.

Lietuvos specialieji atletai ten vėl pretenduos į medalius, bet kaskart verta prisiminti, kad svarbu ne tik rezultatai.

„Po tokių renginių atrodo, kad pasaulis pasikeitė. Varžybose dingsta religijos, tautybės, rasės, – po jautrios apdovanojimų ceremonijos Druskininkuose kalbėjo Lietuvos specialiosios olimpiados sporto programų direktorė A. Misiūnaitė. – Kiekvienas mūsų renginys dėl gerumo, dėmesio kitam, bendrystės sukuria jausmą, kad pasaulis keičiasi. Juk skirtingi varžybose esame tik dėl medalių, bet plaukimo kepurėlę patogiau užsidėti padedam ir lietuviui, ir latviui, ir estui. Palaikom kiekvieną vaiką.“

The post Specialiųjų žaidynių rengėjai: tarp didelės prasmės ir kasdienių iššūkių first appeared on Sportas24.

Druskininkuose finišavo tris dienas vykusios  Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynės, kurias pristatė „Toyota“. Apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos spinduliavo geromis emocijomis trijų sporto šakų varžybose.

„Mes už Lietuvą!“ – skambėjo šūksniai Druskininkų sporto centro krepšinio aikštėje per atkaklias finalo rungtynes tarp Lietuvos ir Estijos specialiųjų olimpiečių komandų.

Plaukimo baseine tame pat Druskininkų sporto centre varžybų dalyviai tuo metu mojavo komandos draugams prieš finalinius startus, o po finišo patenkinti vis sudauždavo delnais su bendražygiais ir treneriais. „Surinkau 11 taškų!“ – sklido džiaugsmas ir bočios aikštelėje.

Pasaulyje, kuriame sportas siejamas su vis greitėjančiomis sekundėmis, ilgėjančiais metrais, didėjančiais svoriais ir aukštesniais rekordais, Specialioji olimpiada, suteikianti galimybę aktyviai sportuoti žmonėms su intelekto negalia, nuolat primena kitas vertybes – dalyvavimo džiaugsmą, drąsą, žmogaus orumą ir bendrystę.

1968 metais amerikietės visuomenininkės, JAV prezidento Johno F. Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver įkurta Specialioji olimpiada auga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – tuo darsyk galima buvo įsitikinti Druskininkuose per Specialios olimpiados Baltijos žaidynes, kurias rengė suvienytos pajėgos – Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas ir „Toyota“ kompanija, o prisidėjo savanoriai iš Druskininkų.

Krepšinio varžybose – lietuvių triumfas

Vilniaus „Ryto“ krepšininkas Ignas Sargiūnas buvo Baltijos žaidynių ambasadoriumi ir net šis taikliarankis žaidėjas nustebtų dėl taiklumo, kurį ketvirtadienį Druskininkų arenoje kai kuriose rungtynių atkarpose rodė jungtinio krepšinio finalo žaidėjai.

Krepšinio turnyro grupės varžybose Lietuvos komanda nusileido Estijai (62:68), bet atsigriebė finale, nepaisant nerezultatyvios mačo pradžios.

Per du dvimetrinius aukštaūgius žaidimą sukę estai ketvirtadienį lemiamose rungtynėse startavo 6:0, bet lietuviai nepanikavo.

„Viskas gerai, metimai įkris“, – ramino saviškius Ignas Dirda, vienas iš keturių partnerių dešimties žaidėjų komandoje, talkinusių specialiesiems olimpiečiams.

Pagal turnyro taisykles, vienu metu aikštėje negalėjo būti daugiau nei du partneriai, kurių užduotis buvo ne dominuoti renkant taškus, o organizuoti puolimą ir gynybą, kuo labiau įtraukiant komandos draugus.

„Gal vakar grupės rungtynėse mūsų atletai kiek išsigando aukštesnių estų, o gal taip patikrinome juos. Mūsų atletai gal ir mažiukai, bet kai „atsidaro“ metimai – iš kur meta, iš ten pataiko. Šaunuoliai!“ – džiaugėsi Lietuvos komandos trenerė Vida Misevičienė.

Tikrą lyderystę aikštėje demonstravęs vaikų krepšinio treneris I. Dirda dirigavo veiksmams aikštėje, kai po lėtos pradžios lietuviai prapliupo tritaškiais.

„Pirmosios rungtynės buvo tokios labiau apsiuostyti. Po jų pašnekėjome su vaikinais, kaip galime sužaisti geriau. Vaikinai apsiramino, o šiandien, kai tik pavijome, tapome nesustabdomi, – džiaugėsi I. Dirda. – Šie vaikinai tokie yra – kai pajaučia, kad sekasi, jiems užauga sparnai. Išlaukėme, neskubėjome, o kai perlaužėme rungtynes, jie viską padarė patys. Man aikštėje lieka tik sustatyti į vietas, nuraminti. Labai įdomi patirtis.“

Lietuviai laimėjo finalo rungtynes 75:64, suteikę sau ir žiūrovams džiaugsmo bei gero žaidimo įspūdžių.

Patys specialieji olimpiečiai taiklius metimus šventė lyg įvarčius. Komanda atrodė susiklijavusi, galbūt dėl to, kad iš vieno miesto – Kauno technologijų centre dirbantis I.Dirda pakvietė kelis krepšinio januolius, kurie sujungė pajėgas su tame pačiame Kauno technologijų centre su specialiaisiais atletais dirbančia V.Misevičiene.

„Krepšinis čia jungtinis, svarbiausia, kad jiems būtų smagu, kad visi būtų įsitraukę, tad viskas aplink juos, o mes padedame, – buvo patenkintas I. Dirda. – Komandoje ryšys labai geras, vaikinukai patys sportuoja, jie yra labai geri draugai, palaiko vienas kitą, visada būna kartu. O mes, kaip partneriai, prisidedame per turnyrus. Kai vaikinukai pajaučia, kad čia visi savi, pasijaučia saugūs. Šiandien jie buvo labai užsivedę, nes tai finalas, daugiau žiūrovų lietuvių. Jie labai norėjo aukso.“

Po finalą laimėjusios Lietuvos komandos rikiavosi Estija, o trečią vietą užėmė Latvijos ekipa, mače dėl bronzos medalių 61:46 pranokusi Lietuvos antrąją komandą.

Plaukime svarbu ne tik medaliai

Greta vykusiose plaukimo varžybose irgi nestigo gerų emocijų, jos būtų patikusios net Michaelui Phelpsui – daugiausiai olimpinių aukso medalių per sporto istoriją pelniusiam JAV plaukikui, kuris po karjeros pabaigos tapo Pasaulio specialiųjų žaidynių ambasadoriumi.

Druskininkuose trys dešimtys plaukikų siekė savų tikslų, o lenktynės tarp trijų valstybių atletų vyko apylygiai.

„Visų Baltijos šalių specialiųjų plaukikų lygis panašus, bet ne visada medaliai yra svarbiausi. Pavyzdžiui, viena mergaitė laimėjo du bronzos medalius, bet tai padarė žymiai pagerindama savo ankstesnius rezultatus“, – džiaugėsi nuolat specialiuosius atletus treniruojanti plaukimo trenerė, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sporto programų direktorė Asta Misiūnaitė.

Lietuvos plaukimo rinktinė buvo sukomplektuota iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Panevėžio, Šiaulių ir Telšių plaukikų.

Per kvalifikacines varžybas jie buvo paskirstyti į tris grupes pagal lygį tam, kad kiekviename lygmenyje plaukiantys galėtų konkuruoti ir pretenduoti į medalius.

Pagal taisykles, teisėjai prižiūri, kad finalinis rezultatas nebūtų geresnis daugiau nei 15 proc. kvalifikacinio rezultato, o tai suteikė papildomos intrigos 25 baseine plaukiant įvairiais plaukimo stiliais.

Bočios varžybų ramybė ir įdomybės

Ramesnė atmosfera tvyrojo greta Druskininkų sporto komplekse vykusiose bočios varžybose.

„Bočią gali žaisti įvairaus pajėgumo sportininkai, šis žaidimas nereikalauja didelių fizinių jėgų, – aiškino bočios varžybų teisėjas Antanas Gecevičius. – Tiesiog rideni rutulį, kurį turi priridenti kuo arčiau mažesnio rutuliuko. Reikia truputį pagalvoti, pamąstyti, galima pastumti ir varžovo rutulį, bet tikslas yra priridenti arčiau mažojo balto rutuliuko.“

Bočioje nėra ko skubėti, šis žaidimas labai primena į petankę, tik bočioje naudojami plastikiniai rutuliai. Žaisti galima ir lauke, ir viduje, o Druskininkų sporto centre vykusiose varžybose buvo naudojami borteliai.

Kiekvienos šalies rinktinei atstovavo po 6 sportininkus – tris vaikinus ir tris merginas.

Po kvalifikacinių varžybų ir bočios sportininkai buvo suskirstyti pagal žaidimo lygį į tris grupes tam, kad būtų įdomiau rungtis vyrų, moterų ir mišrių porų varžybose.

„Matome emocijas, ypač, kai ateina pergalės ir nesėkmės. Va ir dabar atėjo žaidėjas prie mūsų pasidžiaugti savo surinktų taškų suma, – sakė A. Gecevičius. – Būna džiaugsmo ir nusivylimų ašarų. Gal kiti mano, kad tai lėtas žaidimas, bet kai pradedi žaisti, pajauti azartą, įsilieji į žaidimą ir visiems būna įdomu.“

Specialiųjų žaidynių bočios A lygio turnyre laimėjo latvė Krista Bucina, o tarp vyrų A varžybose triumfavo lietuvis Alfredas Šimas. Pergale mišrių porų komandinėse varžybose džiaugėsi Viltė Mušenkovaitė ir Mantvydas Urbanavičius.

Sportas, kuriantis bendrystę

Trijų dienų žaidynes vainikavo apdovanojimų ceremonija – dar viena emocijų puokštė prie viso renginio įspūdžių.

„Dvasia, komanda, atletai, rėmėjų ir svečių dėmesys. Vienybė ir bendrystė. Nuo trenerių ir savanorių sklido bendrystė, – pažymėjo Lietuvos specialiojo olimpinio komiteto prezidentė Kristina Raščiuvienė. – Jei pirma diena dar praeina vėsesnėje atmosferoje, paskui visų santykiai kasdien šiltėja, o išsiskiria kaip draugai. Tai yra bendrystė. Toks jausmas šiandien.“

Žaidynes stebėjęs Europos Eurazijos specialiosios olimpiados viceprezidentas Mirekas Krogulecas, ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje, pažymėjo, kad varžybų organizacijos lygis vis auga.

„Atmosfera čia labai draugiška, o arena labai gerai pritaikyta trijų rungčių sportininkams. Negaliu nepaminėti mūsų partnerių „Toyota“, kuri ne tik finansavo, bet ir skyrė savo žmogiškųjų pajėgų šių žaidynių organizavimui. Tad žaidynių lygis pakilo organizacine prasme, – kalbėjo M. Krogulecas. – Visa organizacinė komanda auga, matau daugiau moterų, kurios veikia drąsiai ir imasi lyderystės.

Keičiasi ir kartos, bet smagu, kad daugėja iniciatyvių žmonių Lietuvoje.“ 

The post Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynėse – pergalės, matuojamos ne vien skaičiais first appeared on Sportas24.

Vilniaus „Ryto“ komandos gynėjas Ignas Sargiūnas žaidžia puikų sezoną, tačiau pabrėžia, kad svarbus ne tik profesionalus krepšinis, bet ir šio sporto suteikiama platesnė galia.

I. Sargiūnas vis stipriau jaučiasi krepšinio aikštėse – pernai užsirekomendavo kaip svarbus Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas, o šį sezoną – kaip vienas Vilniaus „Ryto“ komandos vedlių. „Rytas“ pirmą kartą klubo istorijoje pasiekė FIBA Čempionų lygos finalo ketverto turnyrą, o I. Sargiūnas tarptautinėse varžybose rinko po 12,1 taško ir svariai prisidėjo prie patekimo į finalines varžybas Badalonoje kitą savaitę. LKL čempionate „Rytas“ rikiuojasi antras, o po 12,6 taško renkantis I. Sargiūnas yra tarp komandos lyderių.

Proveržio sezoną žaidžiantis 26 metų krepšininkas jau sulaukė elitinių Eurolygos klubų dėmesio, tačiau pats pažymi, kad krepšinis jam nėra tik žaidimas. I. Sargiūnas sutiko tapti ir šią savaitę Druskininkuose vykstančios Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynių ambasadoriumi.

Matyti gebėjimus, o ne negalią

Sportininkams su intelekto negalia visame pasaulyje Specialioji olimpiada yra ne tik varžybos – tai kelias į pasitikėjimą savimi ir visavertę integraciją į visuomenę. 1968 m. prasidėjęs judėjimas šiandien veikia beveik 200 šalių ir skatina visuomenę matyti gebėjimus, o ne negalią.

Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynėse, kurias pristato „Toyota“, apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos varžosi trijose sporto šakose, tarp jų – ir krepšinyje.

„Tokios iniciatyvos mums, sportininkams, svarbios, nes žinome, ką reiškia noras būti geresniam, pastangos ir tikslų siekimas, – sakė I. Sargiūnas. – Norisi, kad ir šios žaidynės bei sporto šakos sulauktų gerokai daugiau dėmesio, nes jose dar labiau išryškėja stiprybė, pagarba ir drąsa.“

Specialiosiose žaidynėse krepšinis žaidžiamas savitomis taisyklėmis ir kartais vadinamas „jungtiniu krepšiniu“. Kartu su negalią turinčiais sportininkais žaidžia ir sveikieji krepšininkai. Bet šie negali būti pagrindiniai žaidėjai, jų misija – kuo labiau įtraukti į žaidimą specialiųjų poreikių turinčius komandos draugus, sukurti jiems progas mesti į krepšį. Taip stiprinamas komandinis ryšys ir pasitikėjimas vienas kitu.

„Manau, kad tai simbolizuoja komandinį darbą, vienybę ir įtrauktį, – kalbėjo I. Sargiūnas. – Smagu, kad toks komandinis sportas tai išryškina, o į veiksmą komandoje įtraukiami visi, nepaisant įgūdžių skirtumų.“

Kai sportas daugiau nei rezultatai

Atidarymo renginyje apsilankė ir asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius Dominykas Domarkas.

„Žaidynių atidarymas paliko labai šiltą ir įkvepiantį įspūdį. Atletų nuoširdžios emocijos, šypsenos, energija ir bendrystės jausmas tikrai išliko ir po renginio. Tai ne tik sporto renginys, bet ir šventė, vienijanti visą sporto bendruomenę, bei puikus pavyzdys, kaip sportas gali suvienyti ir kurti teigiamą pokytį“, – sakė D. Domarkas.

Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius pažymėjo, kad žaidynės turi didžiulę prasmę.

„Jos ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir kuria atviresnę, labiau supratingą visuomenę. Tai puiki galimybė parodyti, kad sportas yra visiems ir kad kiekvienas gali būti jo dalimi, – sakė D. Domarkas. – Labai noriu padėkoti organizatoriams už šių žaidynių įgyvendinimą. Tokie renginiai įkvepia ir parodo, kokia svarbi yra įtrauki, vieninga ir vieni kitus palaikanti bendruomenė. Visuomenė yra stipri tiek, kiek geba pasirūpinti kiekvienu savo nariu, ir šios žaidynės tai puikiai atspindi.“

Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynės, kurias pristato „Toyota“, Lietuvos sporto centre „Druskininkai“ prasidėjo vakar ir baigsis finalinėmis varžybomis balandžio 30 d. Finaliniai susitikimai vyks nuo 10 iki 13 val. Žaidynėse varžomasi krepšinio, plaukimo ir bočios rungtyse.

The post Žaidynių ambasadoriumi tapęs Ignas Sargiūnas: „Tokios iniciatyvos mums svarbios“ first appeared on Sportas24.

Pasaulyje, kuriame sportas dažnai siejamas su rekordais, medaliais ir aukščiausiais pasiekimais, Specialioji olimpiada primena dar svarbesnes vertybes – dalyvavimą, drąsą ir žmogaus orumą. Milijonams sportininkų su intelekto negalia visame pasaulyje Specialioji olimpiada yra ne tik varžybos – tai kelias į pasitikėjimą savimi, draugystę ir visavertę integraciją į visuomenę.

1968 metais amerikietės visuomenininkės ir filantropės Eunice Kennedy Shriver įkurta Specialioji olimpiada prasidėjo kaip nedidelė iniciatyva suteikti vaikams su intelekto negalia galimybę sportuoti. Šiandien tai pasaulinis judėjimas, veikiantis beveik 200 šalių ir vienijantis milijonus sportininkų, trenerių, savanorių bei šeimų narių. Per ištisus metus vykstančias treniruotes ir varžybas organizacija stiprina pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, socialinius ryšius bei skatina visuomenę matyti gebėjimus, o ne negalią.

Specialiosios olimpiados misija paprasta, tačiau labai reikšminga – suteikti vaikams ir suaugusiesiems su intelekto negalia galimybę lavinti fizinį pasirengimą, parodyti drąsą, patirti džiaugsmą ir dalintis savo talentais su bendruomene. Sportas turi išskirtinę galią vienyti žmones, o Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynės, kurias pristato „Toyota“, yra puikus to pavyzdys.

Trys valstybės ir trys sporto šakos

Nuo balandžio 28 iki 30 dienos Druskininkai pirmą kartą istorijoje priima Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynes, kurios jau prasideda Lietuvos sporto centre „Druskininkai“ ir tęsis iki ketvirtadienio. Apie 100 sportininkų iš trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – varžosi trijose sporto šakose: jungtinio krepšinio (ang. unified basketball), plaukimo ir bočios (taiklumo sporto šaka, kurioje kamuoliai metami kuo arčiau taikinio kamuoliuko) varžybose.

Žaidynių atidarymas šiandien pažymėtas prasminga įžanga – Lietuvos policijos pareigūnai kartu su sportininkais ir savanoriais bėgo Druskininkų gatvėmis, nešdami deglą ir skleisdami svarbią žinią apie įtrauktį, visuomenės supratimą ir bendruomenės palaikymą.

Kiekvienas nusipelno būti matomas

Lietuvos Specialiosios olimpiados komiteto prezidentė Kristina Raščiuvienė pažymi, kad žaidynių organizavimas mūsų valstybėje yra reikšmingas ir Lietuvai, ir visai Specialiosios olimpiados bendruomenei.

„Šios žaidynės yra kur kas daugiau nei sportas – jos simbolizuoja drąsą, draugystę ir bendrystę bei parodo, kad kiekvienas sportininkas nusipelno būti matomas, palaikomas ir

įvertintas. Didžiuojamės galėdami pasitikti sportininkus iš visų Baltijos šalių ir kurti aplinką, kurioje įtrauktis yra ne tik vertybė, bet ir kasdienė patirtis“, – patikina K. Raščiuvienė.

Žaidynes pristatančios „Toyota Baltic“ vyresnioji rinkodaros ir korporatyvinės komunikacijos vadovė Elli Tiivel teigia, kad bendrovės bendradarbiavimas su Specialiąja olimpiada atspindi „Toyota“ įsipareigojimą skatinti įtrauktį sporte ir kurti visuomenę, kurioje judėjimo galimybės, pasirinkimai ir pagarba būtų prieinami kiekvienam.

„Sportininkai su intelekto negalia ir Specialiosios olimpiados judėjimas dažnai sulaukia mažiau dėmesio, nei nusipelno, tačiau jie labai daug duoda visuomenei – primena nuoširdumo, drąsos ir tarpusavio palaikymo svarbą. „Toyota“ pasaulinė partnerystė su Specialiąja olimpiada prasidėjo 2018 metais, o tokio masto renginio surengimas Baltijos regione jau seniai buvo bendras siekis. Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynės, pristatomos „Toyota“, parodo, kaip sportas gali suvienyti bendruomenes, įkvėpti teigiamus pokyčius ir kurti poveikį, kuris tęsiasi gerokai už varžybų ribų. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie iniciatyvos, stiprinančios sportininkus ir skatinančios tarpusavio supratimą Baltijos šalyse“, – sako E. Tiivel.

Partnerių viziją palaiko ir Specialiosios olimpiados Europos ir Eurazijos regiono prezidentas ir vykdomasis direktorius Svenas Albrechtas.

„Mūsų sportininkams bus didelis džiaugsmas varžytis Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynėse, pristatomose „Toyota“. Šis renginys suteiks jiems galimybę atsiskleisti tarptautinėje arenoje, taip pat ateityje dar labiau prisidės prie jungtinio krepšinio, bočios ir plaukimo plėtros Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, – pažymi S. Albrechtas. – Esame dėkingi savo partneriui „Toyota“ už paramą pirmosioms Baltijos žaidynėms. Ačiū už jūsų įsipareigojimą mūsų sportininkams, mūsų regionui ir mūsų judėjimui!“

Žaidynių ambasadorius – krepšininkas I. Sargiūnas

Renginį palaiko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Vilniaus „Ryto“ klubo žaidėjas Ignas Sargiūnas, tapęs Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynių, kurias pristato „Toyota“, ambasadoriumi. Jo įsitraukimas pabrėžia įtraukties svarbą sporte ir skatina platesnį visuomenės susidomėjimą šiuo judėjimu.

Be varžybų, renginio programoje numatyta ir Jaunojo atleto demonstracinė treniruotė. Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo nariai ir „Toyota“ savanoriai dalinsis savo patirtimi su jaunaisiais dalyviais ir kvies vaikus įsitraukti į jungtinio krepšinio veiklas, skatindami kartu džiaugtis sportu smagioje ir įtraukioje aplinkoje.

Specialiosios olimpiados judėjimas skatina ne tik sportines veiklas, bet ir sveikatos, švietimo ir lyderystės puoselėjimą. Daugelis sportininkų dalyvauja programose, kurios

suteikia galimybių ugdyti lyderystės įgūdžius ir viešai kalbėti apie įtraukties svarbą. Šios iniciatyvos padeda mažinti nelygybę, su kuria žmonės su intelekto negalia dažnai susiduria sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse.

Baltijos šalių žaidynių programos metu taip pat vyks stovykla „Women in Power“, kur merginos ir jaunos moterys dalyvaus dirbtuvėse apie atsakingą socialinių tinklų naudojimą, psichologinį atsparumą, savanorystę ir fizinį aktyvumą.

Organizatorių informacija

The post Druskininkuose prasidedančios žaidynės keičia požiūrį į sportą ir negalią first appeared on Sportas24.

Nacionalinės sporto agentūros kasmėnesinėje sportininkų ir trenerių pagerbimo popietėje apdovanoti medalius specialiosiose žiemos olimpinėse žaidynėse iškovoję sportininkai ir jų treneriai. Didžioji dalis Lietuvos rinktinės narių pirmą džiaugėsi įteiktais valstybės premijų čekiais, nes debiutavo po 8 metų pertraukos vykusiame renginyje.

Specialiosiose žiemos olimpinės žaidynėse mūsų šalies sportininkai slidinėjimo ir sniegbridžio, kur atletai bėga per sniegą su specialiu apavu, varžybose iškovojo net 17 medalių – 6 aukso, 7 sidabro ir 4 bronzos.

„Atėjo laikas, kai turime į sportą žiūrėti žymiai plačiau. Tiek aukšto meistriškumo sportininkai, tiek tėveliai, treneriai dalyvaujame dideliame socialiniame procese ir medalis yra tik ledkalnio viršūnė. Specialiųjų olimpinių žaidynių laimėjimai ypatingai svarbūs socialine prasme, žaviuosi trenerių, sportininkų ir jų artimųjų atkaklumu“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.

Sportininkams specialiųjų žiemos olimpinių žaidynių teko laukti labai ilgai – prieš 4 metus turėjęs vykti renginys buvo nukeltas dukart – 2021 m. dėl koronaviruso pandemijos, po metų – dėl karo Ukrainoje.

„Žaidynių nebuvo 8 metus. Per juos rinktinėje įvyko kartų kaita, nes sudėtinga išlaikyti sportininkus taip ilgai. Laimei, pavyko prisivilioti jaunimą. Planavome rezultatus ir žinojome, kad parsivešime apie 18 medalių. Šįkart laimėjome 17, bet mūsų planas ir buvo iškovoti apytiksliai panašų skaičių įvairių spalvų medalių. Džiaugiamės jais ir šiandien gautomis valstybės premijomis“, – sakė Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas ir treneris Zenonas Misiūnas.

Turine vykusiose žaidynėse medalius slidinėjimo varžybose laimėjo Rūta Bradinienė, Kamilė Kiverytė, Kristina Švedaitė, Kęstas Meidunas, Modestas Kubilius, Orestas Chramelia ir Lietuvos moterų estafetės rinktinė (Egidija Pajaujytė, K. Kiverytė, K. Švedaitė, R. Bardinienė). Dar trys sportininkai – Jolita Daškevičiūtė, Lolita Lopetaitė ir Justas Stumburevičius – džiaugėsi apdovanojimais sniegbridžių varžybose. Iš viso specialiosiose žiemos olimpinėse žaidynėse šaliai atstovavo 11 atletų. Tiek vietų Lietuvai buvo skirta pagal varžybų atrankos sistemą.

ltusportas.lt

The post Valstybės premijos – specialiųjų žiemos olimpinių žaidynių medalininkams first appeared on Sportas24.

Kovo 8 d. Turine (Italija) prasidės specialiosios olimpiados žiemos žaidynės, kurios truks iki kovo 15 dienos.

Siekdama užtikrinti žaidynių sėkmę, „Toyota“ organizatorių komandoms pateikė 140 skirtingų visiškai hibridinių ir visiškai elektrinių modelių, kad patenkintų jų mobilumo poreikius.

Mūsų šalies atstovų dalyvavimą šiose varžybose organizuoja Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas  – sporto organizacija, skirta intelekto negalią turintiems žmonėms, kurie dalijasi judėjimo ir sporto aistra.

Kaip mobilumo partnerė „Toyota“ remia ir skatina įtraukios ir rūpestingos visuomenės kūrimą, kurioje kiekvienas gali rasti tinkamą sporto iššūkį ir laisvai judėti bei išnaudoti visą savo potencialą.

„Specialiųjų olimpinių žaidynių sportininkai įkūnija ryžtą, drąsą ir atkaklumą. Tos pačios vertybės mus kasdien įkvepia kurti technologijas, kurios gerina gyvenimo kokybę ir visiems užtikrina judėjimo laisvę“, – sakė „Toyota Baltic“ rinkodaros vadovė Elli Tiivel.

Į specialiosios olimpiados žiemos žaidynes susirinks 1 500 sportininkų iš 102 pasaulio šalių, jie varžysis aštuoniose sporto šakose. Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas į žiemos žaidynes siunčia 11 sportininkų, kurie dalyvaus lygumų slidinėjimo ir sniegbridžių sporto šakose.

„Mūsų sportininkai savo atsidavimu ir pasiekimais įkvepia visą visuomenę vertinti įvairovę ir kurti lygias galimybes visiems. Norime, kad žmonės su intelekto negalia būtų vertinami ne tik kaip sportininkai, bet ir kaip aktyvūs bei vertingi bendruomenės nariai, rodantys pavyzdį kitiems. Žaidynės Turine įrodo, kad kiekvienas turi potencialo sužibėti, kai jam suteikiama galimybė save realizuoti. Manau, kad pasaulio specialiosios olimpiados šūkis „Leiskite man laimėti, bet jei nepavyks, paskatinkite mane siekti pergalės“ geriausiai atspindi specialiojo judėjimo filosofiją ir mūsų visų socialinę atsakomybę“, – sakė Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas.

Specialioji olimpiada Turine yra langas  į ateitį, atveriantis neribotas galimybes. Žaidynės skatina judėti į ateitį, kurioje žmonės su intelekto negalia įvairiose bendruomenėse pripažįstami kaip nepakeičiamos asmenybės, turinčios unikalią gyvenimo patirtį.

The post 11 Lietuvos sportininkų varžysis šeštadienį prasidėsiančiose specialiosios olimpiados žiemos žaidynėse first appeared on Sportas24.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį išlydėjo Lietuvos rinktinę į pasaulio specialiosios olimpiados žiemos žaidynes Italijoje, Turine.

Kreipdamasi į sportininkus ir jų artimuosius, trenerius bei specialiosios olimpiados bendruomenę, pirmoji ponia pabrėžė, jog rinktinės dalyvavimas šioje olimpiadoje yra labai svarbus visai Lietuvai.

„Visos varžybos turi pradžią ir pabaigą. Kiekvieną kartą, kai jūs pradėsite savo varžybas, mums priminsite, koks stiprus yra žmogus. Kiekvieną kartą, kai jūs pabaigsite savo varžybas, mes jumis didžiuosimės. Nes jūsų dalyvavimas olimpiadoje jau yra labai didelis pasiekimas“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, sportininkai ir komanda, lydėsianti juos olimpiados metu, yra tikros Lietuvos pavyzdys. Tokios Lietuvos, kurioje svarbūs visi.

„Rodote nuostabų pavyzdį, jog sportuoti gali visi. Jūs keičiate žmonių nuomones. Tai nereiškia, kad sportuoti yra lengva ar paprasta. Tai reiškia, kad jūsų didelis darbas ir meilė sportui parodo, kiek daug gali žmogus. Todėl Prezidentas ir aš labai jumis didžiuojamės. Jumis didžiuojasi visa Lietuva. Tačiau nepamirškite, kad ir jūs turite didžiuotis savimi“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia akcentavo, jog dalyvaudami specialiojoje olimpiadoje sportininkai be viso kito pademonstruos pasauliui, kas yra svarbu Lietuvai: lygios galimybės visiems žmonėms, vienas kito palaikymas ir drąsa siekti savo tikslo.

„Kartu su Prezidentu norime jums palinkėti: tikėkite savimi, parodykite, ką galite, ir nepamirškite džiaugtis tuo, ką darote. Pažadame, kad kartu su visa Lietuva palaikysime jus, džiaugsimės kartu su jumis“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Specialiosios olimpiados žiemos žaidynės Turine vyks po 8 metų pertraukos. Jose dalyvaus 1500 sportininkų iš 102 valstybių, jie rungsis 8 sporto šakose. Lietuvai atstovaus 8 lygumų slidininkai ir 3 sniegbridžio atstovai, 4 treneriai, delegacijos gydytoja, delegacijos vadovas ir asistentas.

The post Pirmoji ponia išlydėjo Lietuvos rinktinę į specialiosios olimpiados žiemos žaidynes first appeared on Sportas24.

Vasarą Paryžiuje vykusią olimpiadą stebėjo daugelis, rečiau kas domėjosi vėliau startavusiomis paralimpinėse žaidynėse. Tačiau dar mažiau žmonių žino apie Specialiąsias olimpiadas, kuriose Lietuvos sportininkai taip pat pelno medalius. Šiuo metu kartu su „Paramos portalu“ vykstanti iniciatyva „Aš nuplauksiu į pergalę!“ kaip tik siekia surinkti lėšų, kurios padėtų specialiųjų poreikių sportininkams pasiruošti šioms svarbioms olimpinėms varžyboms. 

Kodėl olimpiada – specialioji? 

Jau po pusmečio – ateinančių metų kovą – vyks Žiemos Specialioji olimpiada 2025. Sportininkai iš viso pasaulio suvažiuos į Turiną Italijoje. Joje varžysis ir Lietuvos specialiųjų atletų komanda. 

Kodėl šios olimpiados vadinamos specialiosiomis, ką tai reiškia? Daugeliui gyventojų kyla toks klausimas, nes nedaug žmonių žino apie šias pasaulines sporto varžybas. 

„Specialiosiose olimpiadose varžosi sportininkai, turinys intelekto negalią. Daugelis jų negali varžytis paralimpiadose, kur susirenka atletai, daugiausia turintys fizinę negalią. Todėl jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo 1968-ųjų – yra rengiamos specialiosios olimpiados sportininkams, turintiems intelekto negalią“, – pasakoja Zenonas Misiūnas, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas.

Kitąmet į Turiną vyks vienuolikos Lietuvos specialiųjų atletų delegacija. Aštuoni sportininkai dalyvaus lygumų lenktyninio slidinėjimo varžybose, juos treniruoja vyriausiasis treneris Z. Misiūnas, Vita Gudynienė ir Česlovas Šerėjus. Taip pat dalyvaus trys sniegbridžio atstovai, kurie dėl medalių kovos įvairiose distancijose nuo 50 m iki 5 km, priklausomai nuo sportininkų sveikatos. Jų treneriai – Arūnas Bagdonas ir Daiva Dabrilienė.

Trūksta lėšų jauniesiems talentams 

„Mums labai trūksta finansavimo vaikų ir jaunuolių treniruotėms, kur galėtume atrasti talentus ir suteikti jiems galimybę treniruotis. Iš jų išaugtų sportininkai, kurie pelnys Lietuvai medalius Specialiosiose olimpiadose, nes ten susirenka pajėgūs atletai iš viso pasaulio, kurie paprastai treniruojasi nuo vaikystės“, – pasakoja Z. Misiūnas. 

Būtent todėl intelekto negalią turinčių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų sportu besirūpinantis Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas kartu su paramos projektų platforma „Paramos portalas“ pradėjo akciją „Aš nuplauksiu į pergalę!“. 

Ja siekiama surinkti 20 tūkst. eurų sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių ir sportininkų treniruotėms, dalyvavimui tarptautinėse varžybose ir Lietuvos atstovavimui Specialiosiose olimpiadose.  

„Mūsų parama ir pagalba itin svarbi specialiųjų poreikių bendruomenei, kurie neturi tiek daug galimybių sportuoti ir treniruotis, kaip visi kiti vaikai ir jaunuoliai. Nors jiems tai labai svarbu. Tad nelikime abejingi – skirkime tiek, kiek galime – tereikia nueiti į „Paramos portalo“ tinklapį telefone ar kompiuteryje ir padaryti pavedimą. Paskirta suma nukeliaus tiesiai į Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sąskaitą“, – pastebi Rytis Januška, „Paramos portalo“ vadovas. 

Sportas – geriausias būdas integruotis 

Visi, norintys prisidėti prie specialiųjų poreikių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų sportinės veiklos rėmimo, gali susipažinti su platesne informacija apie iniciatyvą  „Paramos portalo“ ir Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto internetinėse svetainėse. 

„Dažnai esame linkę būti geraširdžiai per Kalėdas – neapsiribokime tik šventine parama. Tyrimai rodo – padėdami kitiems ir patys jausimės geriau“, – pastebi „Paramos portalo“ vadovas. 

Pasak jo, „Paramos portalo“ platforma yra atvira visiems, kuriems reikalinga visuomenės pagalba. Joje savo projektą pristatyti gali daugelis organizacijų ar pavienių žmonių – portalas suteikia galimybę supaprastinti lėšų rinkimą. Nėra apribojimų, kam parama gali būti renkama, todėl organizacijos ar pavieniai asmenys gali rinkti lėšas sportui, sveikatai, kelionėms, kūrybiniams projektams ar kitiems tikslams. 

„Sportas – vienas iš geriausių būdų bendrauti, socializuotis, išlikti psichologiškai stipriems ir fiziškai aktyviems, tad tokius projektus itin svarbus skatinti“, – pastebi R. Januška.   

Jau pelnė medalius Lietuvai 

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas priklauso tarptautinei organizacijai „Special Olympics“, kuri ir organizuoja Specialiąsias olimpiadas. Lietuvos komitetas organizuoja sportinę veiklą daugiau nei 1200 sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų mūsų šalyje.  

Nedidelė komiteto komanda dirba su asmenimis, kurių intelekto koeficientas (IQ) yra nuo 20 iki 70 – tai žmonės, turintys Dauno sindromą, sunkų autizmą ar kitus intelekto sutrikimus.  

Lietuvos specialiųjų poreikių sportininkai itin sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose. Vien plaukikai Lietuvai pelnė keturis medalius pernai Berlyne vykusioje vasaros Specialiojoje olimpiadoje.

Adomas Bužinskas tuomet iškovojo 2 aukso medalius 100 m ir 50 m distancijose, plaukdamas laisvu stiliumi. Julius Rėksnys iškovojo auksą 200 m plaukime krūtine. Justas Truskauskas pelnė sidabro medalį 1500 m distancijoje atviruose vandenyse ir bronzą 1500 m laisvu stiliumi baseine. 

2023-iais Berlyne vykusiose žaidynėse dalyvavo apie 7500 intelekto negalią turinčių sportininkų iš 177 valstybių. Tai antros pagal dydį žaidynės po sveikųjų olimpiados, dalyvių gausa lenkiančios paralimpiadą. 

2027-iais Santjage, Čilėje, vyksiančioje vasaros Specialiojoje olimpiadoje bus varžomasi 32 sporto šakose. Vienuolikoje iš jų dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Jie varžysis futbolo, krepšinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, stalo teniso, badmintono, sportinės gimnastikos, plaukimo baseine ir atviruose vandenyse ir bočios rungtyse. 

Pasak Z. Misiūno, dar laukiama atsakymo, ar patvirtins naują sporto šaką – dziudo. Jei tam  bus pritarta, tikimasi, kad iš šioje sporto šakoje varžysis sportininkai iš Lietuvos.

Iniciatyva „Aš nuplauksiu į pergalę!“ vykdoma bendradarbiaujant su informaciniu partneriu LRT. 

lsok.lt

The post Ar žinote, kuo išsiskiria Specialiosios olimpiados? Viena jų vyks jau už pusmečio first appeared on Sportas24.

Intelekto negalią turinčių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų sportu besirūpinantis Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas kartu su paramos projektų platforma „Paramos portalas“ pradeda akciją „Aš nuplauksiu į pergalę!“.

Bus siekiama surinkti 20 tūkst. eurų sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių ir sportininkų treniruotėms, dalyvavimui tarptautinėse varžybose ir Lietuvos atstovavimui specialiosiose olimpiadose.  

Norinčių sportuoti – daugiau nei gali priimti

„Dirbame su vaikais, jaunuoliais ir suaugusiaisiais, turinčiais intelekto negalią. Norime sudaryti jiems palankias sąlygas atrasti savo mėgstamą sporto šaką, treniruotis ir ateityje padovanoti pergales tiek sau, tiek visai Lietuvai“, – pasakoja Zenonas Misiūnas, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas.

Deja, šiuo metu iš gaunamo ir surenkamo finansavimo ne visi norintys intelekto sutrikimus turintys vaikai ir suaugusieji gali sportuoti. Komitetas organizuoja sportinę veiklą daugiau nei 1200 sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų.  

Nedidelė komiteto komanda dirba su asmenimis, kurių intelekto koeficientas (IQ) yra nuo 20 iki 70 – tai žmonės, turintys Dauno sindromą, sunkų autizmą ar kitus intelekto sutrikimus.  

Norinčių sportuoti intelekto negalią turinčių asmenų daugėja. Jiems sportas – tai ne tik fizinė veikla. Moksliniai tyrimai rodo, kad treniruotės gerina jų psichologinę būseną, stiprina pasitikėjimą savimi, padeda kurti ryšius su bendraamžiais, mokytis dirbti komandoje, siekti savo tikslų ir įveikti baimes. 

„Jau įrodėme, kad galime būti vieningi ir padėti Ukrainos pabėgėliams ir kariams. Tikiu, kad esame pasirengę pamatyti šalia mūsų esančius specialiųjų poreikių vaikus ir suaugusiuosius ir padėti jiems sportuoti, gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą, būti mūsų priimančios ir palaikančios visuomenės dalimi“, – sako Rytis Januška, „Paramos portalo“ vadovas.

Plaukimas – vienas geriausių sportų, bet nuoma brangi

Plaukimas laikomas viena naudingiausių sporto šakų intelekto negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams. O įgūdis plaukti – gyvybiškai svarbus visiems žmonėms. 

„Todėl ir prašome visų gerų žmonių paramos ypatingų vaikų ir sportininkų plaukimo treniruotėms – tiek, kiek kiekvienas gali. Už surinktas lėšas nuomosime baseino takelius Vilniuje, Palangoje ir Panevėžyje, samdysime trenerius, pirksime reikiamą įrangą“, – pasakoja Z. Misiūnas, pats daugiau nei penkis dešimtmečius paskyręs vaikų treniravimui, iš jų tris dešimtmečius – vaikams su intelekto negalia.      

Pasak specialisto, iš besitreniruojančiųjų geriausi sportininkai taip pat galės dalyvauti varžybose kitose šalyse, kad turėtų paskatą toliau tobulėti – jiems tai labai svarbu, kaip ir bet kuriam sportininkui. 

Dalis lėšų taip pat bus skiriama gimnastikos salių Vilniuje ir žiemos sporto bazės Ignalinoje nuomai, kur vykdomos kitų sporto šakų treniruotės sutrikusio intelekto asmenims. 

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas siekia sustiprinti sutrikusio intelekto sportininkų olimpinio ciklo pasirengimą, kai per ketverius metus plaukikai ir kitų sporto šakų specialieji sportininkai ruošiasi dalyvauti svarbiausiose jų karjeros varžybose – vasaros ir žiemos specialiosiose olimpiadose. Artimiausia vyks jau kitąmet Turine, Italijoje. 

Prisidėti galima vos keliais paspaudimais 

Gyventojai, norintys prisidėti prie specialiųjų poreikių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų sportinės veiklos rėmimo, gali susipažinti su platesne informacija apie iniciatyvą „Paramos portalo“ ir Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto internetinėse svetainėse. 

„Prisidėti gali kiekvienas, kad ir skirdamas kelis eurus – tai paprasta padaryti, nuėjus į „Paramos portalo“ platformą. Joje vos keliais paspaudimais galima pasirinkti, kokią sumą norima paaukoti, o visi surinkti pinigai bus nukreipti tiesiogiai į Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sąskaitą“, – sako R. Januška.

Pasak paramos portalo vadovo, platforma yra atvira visiems, kuriems reikalinga visuomenės pagalba. Joje savo projektą registruoti gali kiekvienas norintis – portalas suteikia galimybę supaprastinti lėšų rinkimą. Nėra apribojimų, kam parama gali būti renkama, todėl organizacijos ar pavieniai asmenys gali rinkti paramą ir kelionėms, kūrybiniams projektams ar kitiems tikslams. 

„Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins visuomenę daugiau sužinoti apie specialiųjų poreikių sportininkus. Jie nėra parasportininkai, nes dėl sutrikusio intelekto kartais jiems būna sunku suvokti pergales. Brandžiai visuomenei svarbu, kad suprastume ir intelekto negalios sportininkus, kuo jie gyvena ir su kokiais iššūkiais susiduria. Būtent sportinė veikla padeda vaikams ir jaunuoliams lengviau integruotis į visuomenę“, – teigia Z. Misiūnas. 

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas priklauso tarptautinei organizacijai „Special Olympics“. Tai didžiausia pasaulyje specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir suaugusiųjų sporto organizacija, veikianti nuo 1968 m. Jos centrinė būstinė yra įsikūrusi Vašingtone, JAV. 

„Special Olympics“ jungia apie 5 milijonus sutrikusio intelekto žmonių iš 177 valstybių. Per metus visame pasaulyje suorganizuojama daugiau nei 100 tūkst. sporto renginių. Tarp jų – ir apie 40 sporto renginių Lietuvos intelekto negalios bendruomenei, kuriuos organizuoja Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas.

Komunikacijos agentūra „Chestnut“

The post Startuoja iniciatyva „Aš nuplauksiu į pergalę!“ – padės sutrikusio intelekto vaikams sportuoti first appeared on Sportas24.

Specialiosios olimpiados Europos ir Eurazijos komiteto sporto direktorius Miroslawas Krogulecas smalsiai sekė dvi dienas Druskininkų olimpiniame sporto centre šią savaitę vykusį krepšinio turnyrą. Iš Varšuvos atvykęs svečias jaunystėje žaidė krepšinį, bet šiandien jo svarbiausia veikla – rūpintis žmonių su intelekto negalia gerove, integruojant juos į gyvenimą per sportą.

Aštuonių valstybių komandų turnyro Druskininkuose idėja tokia ir buvo – sudaryti komandas, kuriose žaistų specialieji atletai kartu su krepšininkais-partneriais. Pagal taisykles, krepšininkai-partneriai negalėjo dominuoti rungtynėse – jų pareiga žaisti komandiškai ir stengtis tiesiog asistuoti specialiesiems atletams.

Iš Kauno, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Jonavos žaidėjų sudaryta Lietuvos rinktinė laimėjo Europos ir Eurazijos šalių turnyrą, geriausią savo mačą sužaidusi finale, kai 62:31 įveikė Estijos krepšininkus.

Kovoje dėl trečios vietos Lenkijos komanda 35:34 palaužė Turkmėnistano žaidėjus, o varžybose taip pat dalyvavo Latvijos, Juodkalnijos, Kipro, Bulgarijos ekipos.

Per krepšinį vykstančios specialiųjų poreikių žmonių integracijos svarbą ir pabrėžė Specialiosios olimpiados Europos ir Eurazijos komiteto sporto direktorius M. Krogulecas.

– Miroslawai, kaip apibūdintumėte specialiųjų atletų integracijos procesus pastaraisiais metais?

– Integracijos procesas prasidėjo prieš 30 metų, kai JAV vyriausybė įkūrė specialias grupes, o nuo 1986 m. specialiosios olimpiados judėjimas paplito po visą pasaulį.

Po 1990 m. stiprus vystymosi etapas prasidėjo ir Europoje. Iš Sovietų sąjungos išsivadavusios šalys irgi įkūrė savo struktūras. Tarp tokių valstybių buvo ir Baltijos šalys.

Viena iš pagrindinių specialiojo olimpinio judėjimo misijų – integracija į visuomeninį gyvenimą. Dabar tai vyksta ir daugumos šalių švietimo sistemoje. Mes siekiame specialiųjų poreikių turinčius žmones integruoti per sportą, o toks turnyras Druskininkuose yra vienas iš pavyzdžių, kad per sportą vyksta bendrystė: specialieji atletai žaidžia toje pačioje aikštėje drauge su tais, kurie neturi intelekto negalios. Taip jie ne tik sportuoja, bet susipažįsta vieni su kitais, tampa draugais ir už aikštės ribų.

– Kokį įspūdį paliko turnyro organizacija?

– Turiu pasakyti, kad Europoje nėra geresnės šalies krepšinio turnyrui nei Lietuva.

Turėjome fantastines sąlygas, prie kurių prisidėjo ir Lietuvos krepšinio federacija. Varžybų teisėjai – puikūs, dar kartą įsitikinau, kad, jūs, lietuviai, žinote, kaip organizuoti krepšinio varžybas. Aukšta klasė. Varžybos vyko Druskininkų olimpiniame sporto centre, apgyvendinimas – jaukiuose kambariuose.

Buvo lengva įsitraukti, nes mačiau, kad turnyre dirbantiems žmonėms tai rūpi. Organizacija buvo tikrai gera.

– Kaip jūsų akimis atrodė veiksmas krepšinio aikštėje?

– Dirbu specialiojo olimpinio judėjime beveik tris dešimtmečius. Esu matęs pakilimų ir nuopuolių įvairiuose sporto šakose. Bet krepšinis vis juda ir stiebiasi aukštyn. Mes dirbame su FIBA, taip pat „FIBA Europe“, o Lietuva yra vienas pavyzdžių, kaip veikia partnerystės.

Žaidėjų lygis keičiasi kasmet. Specialiųjų atletų partneriai aikštėje irgi –  vieni ateina, kiti išeina. Įprastai tai būna besimokantys jauni žmonės – moksleiviai ar studentai. Bet krepšinio grožis yra tai, kad lygis vis kyla. Tikriausiai dėl to, kad vis lengviau gauti sąlygas treniruotis, lengviau gauti trenerius, pačių trenerių lygis kyla.

Šiame turnyre dauguma šalių yra iš Vidurio ir Rytų Europos. Tai – geras ženklas, nes anksčiau tuo užsiimdavo tik Vakarų Europos valstybės. Dabar matau daugiau naujų šalių, o to mums ir reikia.

– Jūs taip pat bendradarbiaujate ir su Eurolyga?

– Taip, nuo 2008 m. pradėjome kalbėtis apie krepšinį, ir Eurolyga pakvietė mus tapti partneriais. Nuo 2011 metų kuriame projektą „One Team“, kur įsitraukusios įvairios krepšinio komandos. Viena jų yra Kauno „Žalgiris“. Žinau, kad jie pasikviečia specialiuosius olimpiečius į kai kuriuos renginius. Ir kiti klubai, tarp jų Madrido „Real“, „Barcelona“, Milano „Olimpia“, „Monaco“, „Crvena zvezda“ yra subūrusios „One Team“ grupes.

Eurolyga ir FIBA ne visada sutaria visais klausimais, bet specialusis olimpinis judėjimas yra viena iš tų temų, kuri jungia šias krepšinio organizacijas. Esame abiejų partneriai, nes abi supranta, kad specialiųjų atletų integracija yra visų bendras reikalas.

– Ar galite palyginti Lietuvos ir jūsų gimtosios Lenkijos pasiekimus rūpinantis specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis?

– Sakyčiau, kad visur bandoma dirbti pagal Europos Sąjungos metodiką. Tad ir standartai daugumoje Europos valstybių yra panašūs.

Aišku, kiekvienoje šalyje specialieji centrai turi savų ypatumų, bet bendrai sakyčiau, kad Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – keičiasi į gerąją pusę. Per turnyrą Druskininkuose irgi tai matau – pavyzdžiui, savanoriai atėję iš mokyklų. Visi jie atviri, geranoriški, nėra nusistatymų. Po vienos minutės instrukcijų jie sutinka imtis darbų ir tai daro atsakingai. Tai geras ženklas, nes matyti, kad žmonėms rūpi. Labai gerai, jog tai rūpi ir jauniems žmonėms.

– Kokią regite specialiosios olimpiados ateitį?

– Iš sportinės perspektyvos matau, kad mums ir toliau reikia bendradarbiauti su sporto organizacijomis, įvairių sporto šakų federacijomis bei klubais. Pavyzdžiui, Druskininkų sporto centre už kitų durų vyksta jėgos trikovės varžybos. Lapkritį devyni specialiojo judėjimo atstovai taps trikovės pasaulio pirmenybių Druskininkuose dalimi – turėsime atstovų, kurie varžysis savo grupėje, taip yra sutarta su Tarptautine jėgos trikovės federacija.

Tokių susitarimų yra su Tarptautine dviračių sporto federacija, su įvairiomis krepšinio organizacijomis. Vis daugiau specialiųjų poreikių žmonių – suaugusiųjų, jaunimo ir vaikų – įtraukiami. Tikiu, kad ateitis bus gera visiems.

Esame įsitikinę, kad būti izoliuotiems savame burbule nėra gerai kalbant apie ilgalaikę pažangą, tad reikia partnerysčių.

– Kalbate apie pozityvius dalykus, bet turbūt regite ir problemų šioje srityje?

– Specialiosios olimpiados sportas susiduria su žiūrovų trūkumu. Gal tai nėra tik mūsų rūpestis, nes ir kai kurių sporto šakų profesionalų varžybose būna mažai žiūrovų.

Jei būtų daugiau, būtų lengviau pritraukti rėmėjus, būtų lengviau pristatyti savo rinkodarinius projektus.

2023 m. Berlyne buvo surengtos specialiosios olimpinės žaidynės. Tai buvo mega renginys su daugybe dalyvių, daug šou elementų, daug dėmesio. Tokius renginius lengviau parduoti, bet su mažesnėmis varžybomis yra kitaip. Čia, Lietuvoje, dalyvauja tik aštuonios šalys, tad daug rėmėjų pritraukti sunkiau, nors yra partnerių, kuriais galima pasikliauti, pavyzdžiui, generalinė turnyro rėmėja „Toyota“.

Vis dėlto mums reikalinga sklaida, reikalingas dėmesys žmonių, taip pat ir jaunosios kartos. Kai kurios kompanijos, tampančios mūsų donorėmis, supranta bendrą situaciją, bet dar turime daug erdvės darbuotis plačiau.

– Kaip matote žmonių su intelekto negalia ateitį – ar jiems geriau lavintis specialiuose centruose, ar daugiau integruotis, bandant patekti į darbo vietas įvairiose bendrovėse ir pan.?

– Sakyčiau, jog yra trys pagrindiniai būdai, kaip padėti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Vienas – vis dar tikiu, kad specialieji centrai kai kuriems yra geresnė aplinka, nes ne visi būna pasiruošę integruotis.

Antra – būtų gerai šviesti ir skleisti žinią kompanijoms, kad daugiau specialiųjų poreikių žmonių galėtų gauti darbus. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ maisto restoranuose, automobilių plovyklose, tvarkos priežiūros reikalaujančiose vietose ir panašiose kompanijoje yra daugybė veiklų, kur jie būtų reikalingi.

O trečia yra sportas. Per sportą galime atidaryti daug durų. Surasti mėgstamą veiklą, per ją rasti ir bendraminčių, draugų, – dėl to čia visi ir esame.

Comms on Duty

The post Specialiosios olimpiados atstovas: „Per sportą galime atidaryti daug durų“ first appeared on Sportas24.