Druskininkuose praėjusią savaitę praūžus Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynėms, kurias pristatė „Toyota“, renginio organizatoriai dar ilgai diskutuos apie džiaugsmus ir iššūkius treniruojant bei lavinant žmones su intelekto negalia, apie sportą, kuris skatina pamatyti kitokius.
Apie 100 specialiųjų olimpiečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tris dienas varžėsi krepšinio, plaukimo ir bočios varžybose.
Pirmą kartą mūsų šalyje surengtas tokio masto renginys tapo krikštu naujuose pareigose Kristinai Raščiuvienei, jau 25 metus su vaikais, turinčiais intelekto negalią, Panevėžyje dirbančiai specialistei, kurios karjeroje – ir 20 metų krepšinio aikštelėje. Neseniai ji tapo Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidente, pakeitusi ilgametį šios organizacijos vadovą Zenoną Misiūną.
Druskininkuose K. Raščiuvienei teko ne tik spręsti organizacinius klausimus, bet ir globoti sportininkus, tiesiog už rankos palydint juos į varžybų startus.
„Mane yra pavergęs šių sportininkų nuoširdumas ir atvirumas. Jeigu jiems liūdna, jie ir to neslėps. Jei norės kam nors pasakyti, kad „tu šiandien pikta“, jie taip ir pasakys. Šiame darbe matau didelę prasmę, tai ir pagalba šeimoms, kurios augina sutrikusio intelekto vaikus, o kartu ir jausmas, kad visi esame lygūs“, – sakė K. Raščiuvienė, Panevėžyje dirbanti specialiojoje įstaigoje, kur ne tik ugdo, bet ir konsultuoja kitus regionus dėl pokyčių ir tobulėjimo šioje srityje.
Vaikais rūpinasi ne tik kaip treneriai, bet ir kaip tėvai
Specialiosios olimpiados varžybose pagal reglamentą gali dalyvauti įvairaus intelekto ir lygio atletai, kaip kartais teigiama – nuo 8 iki 80 metų amžiaus. Bet Lietuvoje, Baltijos žaidynėse, varžėsi daugiausia jauno amžiaus atletai nuo keliolikos iki dvidešimt kelių metų..
Jungtinio krepšinio varžybose, padedami labiau šiame žaidime patyrusių partnerių, kurie pagal taisykles negali pelnyti daug taškų, Druskininkuose aukso medalius laimėjo iš Kauno technologijų centro vaikinų sukomplektuota komanda.
Bočios žaidimas itin tinkamas specialiesiems atletams – dėl rungties paprastumo ir ramios eigos čia sėkmingai gali dalyvauti ir didesnę intelekto negalią turintys sportininkai.
Plaukimo baseine varžėsi įvairaus lygio plaukikai: vienas starto metu gali sutrikti ir primiršti, kuriuo stiliumi plaukti, kita į startą žengia mojuodama ir su plačia šypsena, o trečias plaukia kone tobula technika.
Ir prieš startą, ir po starto – jie visą laiką būna apsupti pagalbininkų.
„Lydime kiekviename žingsnyje,–- patikino Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sporto programų direktorė, vaikus su intelekto negalia treniruojanti plaukimo trenerė Asta Misiūnaitė. – Per plaukimo varžybas Lietuvoje ar užsienyje mes tampame mama, tėčiu, draugu, treneriu ir vadovu vienu metu, ir 24 valandoms per parą. Mes sportininkams negalime pasiūlyti „nueik pats pavalgyti ar padaryk pats apšilimą prieš varžybas“. Visada reikia patikrinti, ar tvirtai užsidėti akinukai, ar gerai apsivilktas maudymosi kostiumas. Turime sužiūrėti nuo A iki Z.“
K. Raščiuvienė akcentavo, kad šiame darbe reikia specialistų, kurie geba būtent taip visapusiškai rūpintis sportininkais.
„Treneriai turi sugebėti bendrauti su jaunaisiais sportininkais taip, kad jie jaustųsi gerai ir suprasti, – o tai jau didelis menas“, – sakė K. Raščiuvienė. Ji pripažįsta – ne tik Lietuvoje trūksta plaukimo ir kitų sporto šakų trenerių, kurie būtų paruošti dirbti su plaukikais ar atletais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų.
„Poreikis yra didžiulis, bet reikia specifinių žinių, kai kurie treneriai trumpai padirba ir pabėga. O mūsų darbe svarbu ne tik kompetencijos, bet ir ryšys, kantrybė, supratimas kaip prie tokio auklėtinio prieiti. Jei neturėsi empatijos, o reikalausi tiesiog kaip iš sportininko – neprieisi prie jo“, – paaiškino specialistė.
Su jaunesnio amžiaus sportininkais dirbančios specialistės tikėtųsi ir didesnės savivaldos institucijų paramos. Nors kai kuriuose miestuose situacija gerėja, vaikams su specialiaisiais poreikiais vis ko nors trūksta – kartais plaukimo takų, kartais finansų.
Jei paralimpiečių, sportininkų su fizinėmis negaliomis, skaičius išlieka panašus, tai žmonių su intelekto negalia pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, daugėja.
„Statistika sako, kad tokių vaikų daugėja, nors ir nėra tikslių duomenų, kodėl. Mūsų asociacijai priklauso įvairių negalių žmonės – nuo minimalaus sutrikimo iki didelio, – pasakojo K. Raščiuvienė. – Trūksta specialistų, bet po truputį plečiasi tuo besirūpinantys regionai, vis daugiau žmonių nori prisidėti. Mano nuomone, jei vaikas mažiau geba mokytis, sportas visada yra ta dalis, ką jis gali daryti geriau, kur jis gali susirasti draugų, gali pradėti labiau pasitikėti savimi. Todėl ir kuriame skirtingų lygių divizionus – kad kiekvienas galėtų pajausti ir pergalių jausmą, juos mokome, kad svarbiausia dalyvauti, nebūtinai laimėti, bet norime suteikti ir pergalės pojūtį.“
Sportas, kuris skatina visuomenę keistis
Valstybės finansauojamas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas nėra didelė organizacija, bet ryžosi rengti Baltijos žaidynes, kur teko kelioms dienoms priimti Druskininkuose apie šimtą specialiųjų atletų. Šį renginį finansavo „Toyota“ kompanija.
„Toyota“ kvietimas organizuoti tokį renginį mums buvo iššūkis, bet suprantame, kad per tokius renginius galime parodyti visuomenei, kad specialiųjų atletų bendruomenė yra tos pačios visuomenės dalis, kad gali norėti, siekti ir džiaugtis“, – pabrėžė K. Raščiuvienė.
Žaidynes stebėjęs Europos Eurazijos specialiosios olimpiados viceprezidentas Mirekas Krogulecas, ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje, pasidžiaugė, kad varžybų organizacijos lygis vis auga. Jis teigė, kad Z. Misiūnas, tapęs Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto garbės prezidentu, paklojo gerus pamatus tarptautiniams renginiams.
„Atmosfera čia labai draugiška, o arena labai gerai pritaikyta trijų rungčių sportininkams, – kalbėjo M. Krogulecas. – Visa organizacinė komanda auga, matau daugiau moterų, kurios drąsiai veikia, imasi lyderystės. Keičiasi ir kartos, smagu, kad daugėja jaunų iniciatyvių žmonių Lietuvoje.“
Anot M. Kroguleco, Europoje matyti tendencija, kad specialieji olimpiečiai vis labiau palaikomi valstybiniu lygiu, bet svarbu, kad iniciatyvą rodo ir privačios kompanijos, kaip šiuo atveju „Toyota“, į Druskininkus atsiuntusi ir savo žmonių komandą, kad padėtų organizuoti renginį.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį ne kartą ėmėsi iniciatyvos surengti tarptautinius renginius specialiesiems olimpiečiams pavienėse sporto šakose.
Europos ir Eurazijos specialiojo komiteto viceprezidentui įsiminė prieš dvejus metus Druskininkuose vykęs krepšinio turnyras, taip pat futbolo varžybos Kėdainiuose.
Lenkijoje, iš kur kilęs M. Krugolecas, specialiosios žaidynes sutraukia ir kelis tūkstančius dalyvių, bet svečias pažymėjo, kad svarbu ir kokybė.
„Lietuvoje renginiai nėra dideli, bet labai kokybiški. Lietuva nėra didelis šalis, tai ne Vokietija ar Italija, tačiau čia visi pažįsta vienas kitą, treneriai yra pažįstami, tad atmosfera čia atrodo draugiškesnė, jie gražiai bendrauja tarpusavyje, palaiko vienas kitą, o susidirbusi komanda geba surengti labai kokybišką sporto šventę“, – apibendrino M. Krugolecas.
Dar vienas jo pagirtas Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynių elementas – tuo pat metu surengtas atskiras plaukimo seminaras treneriams ne tik apie sportą, bet ir vertybes, jaunųjų atletų programas.
Lietuvos komandai renginys Druskininkuose buvo ir svarbus žingsnis ruošiantis specialiosioms olimpinėms žaidynėms Santjage 2027 metais.
Lietuvos specialieji atletai ten vėl pretenduos į medalius, bet kaskart verta prisiminti, kad svarbu ne tik rezultatai.
„Po tokių renginių atrodo, kad pasaulis pasikeitė. Varžybose dingsta religijos, tautybės, rasės, – po jautrios apdovanojimų ceremonijos Druskininkuose kalbėjo Lietuvos specialiosios olimpiados sporto programų direktorė A. Misiūnaitė. – Kiekvienas mūsų renginys dėl gerumo, dėmesio kitam, bendrystės sukuria jausmą, kad pasaulis keičiasi. Juk skirtingi varžybose esame tik dėl medalių, bet plaukimo kepurėlę patogiau užsidėti padedam ir lietuviui, ir latviui, ir estui. Palaikom kiekvieną vaiką.“
