Sveikatingumo technologijų bumas sukūrė rinką, kurioje beveik kiekvienas įrenginys žada geresnį miegą, mažesnį stresą ar greitesnį atsistatymą. Lietuvių startuoliai, užkariaujantys pasaulio rinkas, pastebi, kad su augimu prasideda ir atsijojimas: kas yra tik patraukliai supakuotas pažadas, o kas turi duomenų, galinčių atsakyti gydytojų, investuotojų ir vartotojų klausimus.
Pasak profesoriaus Arūno Emeljanovo, nors mokslinai tyrimai užtrunka, tačiau verslui jie gali tapti rimtu pranašumu sveikatingumo rinkoje.
Kasmet Lietuvoje patvirtinama dešimtys klinikinių tyrimų, o universitetinės ligoninės ir mokslinių tyrimų centrai bendradarbiauja su tarptautinėmis farmacijos bei sveikatos technologijų įmonėmis. Tokie tyrimai valstybei svarbūs ne tik dėl mokslo – jie pritraukia investicijas, stiprina gydymo įstaigų kompetencijas ir leidžia žmonėms anksčiau pasiekti inovatyvius sprendimus.
Pasak prof. dr. Arūno Emeljanovo, būtent moksliniai tyrimai leidžia atskirti pavienius atvejus nuo realių visuomenės sveikatos tendencijų. Jo teigimu, tik nuosekliai renkami duomenys leidžia suprasti problemos mastą, vertinti ilgalaikes rizikas, priimti sprendimus ir kurti inovatyvias priemones, kurių efektyvumas paremtas įrodymais.
„Sveikata yra jautriausia ir asmeniškiausia tema, todėl natūralu, kad šiuo aspektu negalimos spekuliacijos. Moksliniai tyrimai yra reikalingi tiek stebint su sveikata susijusias tendencijas, tiek tai, kaip konkrečios priemonės gali padėti situaciją valdyti arba gerinti“, – sako profesorius.
Tyrimai svarbūs ir startuoliams
Pasak profesoriaus, neretai procesą sudaro laboratoriniai ir preklinikiniai bandymai, tyrimai su žmonėmis, bioetikos leidimai, statistinė analizė bei reguliacinis vertinimas. Vis dėlto būtent klinikiniai tyrimai atveria didžiausias galimybes.
„Sveikatos technologijų srityje tai dažnai tampa riba tarp produkto, kuris lieka „wellness“ kategorijoje, ir sprendimo, kuris pradeda būti vertinamas kaip rimta medicininė inovacija“, – pabrėžia prof. dr. A. Emeljanovas.
Vienus naujausių tyrimų nervų sistemos sveikatos sektoriuje atliko lietuvių startuolis „Pulsetto“. Iš viso bendrovė jau yra atlikusi kelis skirtingo tipo tyrimus. Vienas pagrindinių – keturių savaičių naudojimo namuose tyrimas, kuriame 40 dalyvių vertinti pagal miego, nerimo ir depresinių simptomų klausimynus, taip pat analizuoti plaukų kortizolio ir kortizono biomarkeriai.
„Stipriausias signalas mums yra tai, kad skirtinguose tyrimuose, skirtinguose matavimo sluoksniuose pradėjo kartotis ta pati tendencija – geresnis nervų sistemos atsistatymas. 4 savaičių streso, miego ir nuotaikos tyrime matėme ryškius validuotų klausimynų pokyčius: Depresinių simptomų intensyvumo rodikliai sumažėjo apie 56 proc., nerimo simptomų rodikliai – apie 45 proc., o miego kokybės ir su miegu susijusių sutrikimų rodikliai pagerėjo maždaug 41 proc.“, – sako gydytoja ir „Pulsetto“ Medicinos ir klinikinių tyrimų strategė Jonė Pukėnaitė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad tokie duomenys dar nėra galutinė medicininė išvada – pastarieji rodo kryptį, kurioje verta atlikti nuoseklesnius tyrimus. Pirmas darbas dažnai yra ne iš karto paskelbti galutinius rezultatus, o atskirti triukšmą nuo realaus signalo ir suprasti, kuri kryptis verta didesnio, brangesnio, išsamesnio tyrimo.
Tyrimams reikia laiko
Šioje vietoje atsiskleidžia pagrindinė startuolių dilema: inovacijoms reikia greičio, o klinikiniams tyrimams – laiko. Tačiau lietuvių startuolis „Pulsetto“ išlaiko balansą ir kryptingai investuoja į produkto poveikio analizę.
„Turime greitai mokytis, kaip žmonės naudoja produktą, kas jiems padeda, kas neaišku, kur stringa patirtis. Klinikiniai tyrimai juda kitu tempu. Čia reikia protokolo, bioetikos leidimų, aiškių atrankos kriterijų, kontrolinės grupės, kokybiško duomenų rinkimo, statistinės analizės ir atsargios interpretacijos“, – teigia J. Pukėnaitė.
Dėl šios priežasties klinikiniai tyrimai tampa pasitikėjimo infrastruktūra. Jei Lietuvoje surinkti duomenys atitinka tarptautinius standartus, jie galioja ir kitose Vakarų valstybėse. Tačiau tam reikia ne tik teigiamų rezultatų, bet ir gebėjimo aiškiai pasakyti, kur duomenys stiprūs, o kur dar ankstyvi.
„Klinikiniai tyrimai yra būdas kurti ir stiprinti medicininį patikimumą – tikrinti veikimo mechanizmą, suprasti poveikio ribas, gryninti indikacijas ir atsakingai formuoti komunikaciją“, – sako klinikinių tyrimų vadovė.
Nervų sistemos sveikatingumo, kitaip vadinamojo „neurowellness“, kryptis šiandien sparčiai auga kartu su visa pasauline sveikatingumo ekonomika, kuri jau laikoma viena greičiausiai besiplečiančių rinkų pasaulyje. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais pasaulinė sveikatingumo rinka pasiekė apie 6 trilijonus eurų, o iki 2029 m. jos vertė gali išaugti dar beveik trečdaliu.
Prognozuojama, kad visas sektorius artimiausiais metais augs maždaug 7–8 proc. per metus. Ypač sparčiai plečiasi psichikos sveikatingumo segmentas, glaudžiai susijęs su nervų sistemos reguliacija, stresu, miegu ir emocine savijauta – prognozuojama, kad iki 2027 m. ši rinka gali augti beveik 13 proc. Į nervų sistemos veiklą ir atsistatymą orientuotos technologijos tampa vis svarbesne pasaulinės sveikatingumo ekonomikos dalimi.
