Emocinė sveikatos būklė – tema, apie kurios svarbą kalbama vis daugiau. Nors vis dar apstu stereotipų, kad dėl nedidelio liūdesio kreipti į specialistus nereikia, iš tiesų nuo emocinės sveikatos būklės priklauso mūsų fizinė sveikata ir bendrai gyvenimo kokybė.
„Gera emocinė sveikata padeda išvengti psichosomatinių sutrikimų, o bloga emocinė sveikata (liūdesys, nusivylimas, prislėgtumas) sukelia įvairius psichosomatinius negalavimus: opas, erozinį gastritą, prostatitą, kraujotakos ligas ir kt. Kai emocinė būklė gera, organizmo hormonai bei neurotransmiteriai apsaugo nuo ligų, o jei žmogus ir suserga, ligą įveikia lengviau ir greičiau. Net negaluodamas, jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai, komunikabilus, nekenčia pats ir neverčia kentėti aplinkinių.
Kartais ligonis „užkrečia“ kitus savo prasta savijauta – kai jam blogai, visi aplink jaučiasi blogai, liūdi, kenčia. Susidaro užburtas ratas – ir kitiems blogai, ir pačiam sergančiajam tai blogina būklę. Aplinkoje užtenka vieno išmintingo žmogaus, kuris įstatytų į reikiamus rėmus – šeimos gydytojo, psichologo, artimojo, ir žmogus žymiai lengviau serga, greičiau pasveiksta“, – aiškina „WoW University“ dėstytojas Jokūbas Fišas.
Kaip įprotis reguliariai sportuoti gali padėti sustiprinti emocinę sveikatą, pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, „WoW University“ dėstytoja Dr. Brigita Zachovajevienė:
„Nenorėčiau vadinti „įpročiu“. Nes „įprotis“ reiškia tam tikrą prisirišimą, o prisirišimas reiškia „negalėjimą“ be to gyventi. O tai jau yra stresas. Mums tiesiog reikia žinoti, kad kasdieninis tikslingas fizinis aktyvumas, natūralus maistas ir vanduo, miego rėžimas ir gera nuotaika turi lydėti mus kiekvieną dieną. Ir daryti tai su malonumu, bet ne dėl to, kad reikia.
Mūsų sveikatos trikampį sudaro kraštinės – struktūra (fizinis kūnas), biochemija (cheminės reakcijos, vykstančios žmogaus organizme), emocijos (tiek teigiamos, tiek neigiamos). Fizinis aktyvumas teigiamai veikia jas visas. Noriu pabrėžti, kad aš kalbu apie fizinį aktyvumą, o ne apie fizinį krūvį. Žodis „krūvis“ jau yra organizmui stresas, bet geras ir saikingas stresas sudaro sąlygas organizmui adaptuotis t. y. prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, vidinių ir išorinių, kad išgyventumėm. Taigi taisyklė kas per daug, tas nesveika lydi mus ir čia.
Visos sveikatos trikampio kraštinės yra lygiavertės – fizinis aktyvumas, miego rėžimas ir visavertė natūrali mityba tiesiogiai susijusi su mūsų emocine sveikata. Fizinė veikla aktyvina endorfinų (džiaugsmo ir laimės hormonas) išsiskyrimą bei vidinio streso „atidavimą“ ar pašalinimą iš organizmo, todėl emocinė būklė gerėja“.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
