Skaičiuojant paskutines vasaros savaites, daugelis studentų, moksleivių ir jų tėvų ima jausti įtampą – nauji iššūkiai, nežinomybė bei pasikeitęs dienos ritmas neretai kelia nerimą.
Atostogos – laikas, kurio laukiame su viltimi atitrūkti, pailsėti, atgauti jėgas. Tačiau paradoksalu – kuo jos arčiau, tuo daugiau streso patiriame.
Žmonių gyvenimo tempas intensyvus, kasdienybėje gausu pokyčių, iššūkių, tad ir stresas neišvengiamas.
Stresas gali neigiamai paveikti ne tik mūsų fizinę sveikatą, miego kokybę ar nuotaiką. Kartais apie stresą gali išduoti netgi mūsų išvaizda, ypač, plaukai, oda ir nagai.
Daugeliui dažniausiai atrodo, kad būtent išoriniai veiksniai ir aplinka daro mus laimingus, tačiau, deja, tai lemia mąstymas.
Specialistė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.
Pastarieji metai nemažai daliai žmonių smarkiai išaugino streso lygį. Karas Ukrainoje, pandemija, iš to sekusios sveikatos ar finansų problemos tikrai neprisidėjo prie geresnės žmonių sveikatos.
Psichologės Vitalijos Navickės teigimu, toks gyvenimo būdas gali privesti prie lėtinio streso, per kurį sutrinka organizmo funkcionavimas, miegas bei psichologinė sveikata.
Pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas – gali būti streso pasekmė.
Edvinas Šapovalovas sveiko sporto akademijoje „Sportuok sveikai” pabrėžia, kad sveikatą labiausiai žudo stresas ir aktyvaus fizinio judėjimo trūkumas.