Sugrįžus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame aktyviai – pradedame sportuoti, daugiau būname gamtoje ar sode. Staiga padidėjęs mūsų fizinis aktyvumas gali atnešti ir nemalonumų, jei nesisaugome.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, ką daryti patyrus traumą – pasitempus čiurną ar raumenį, patyrus sumušimą ar nusibrozdinus.
Šaltis – tinimui ir skausmui malšinti
„Jeigu pasitempėte čiurną ar riešą, susitrenkėte ar patyrėte traumą nukritę, dažniausiai sužeista kūno vieta gali parausti, pradėti tinti, atsirasti skausmas. Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti šaldančias priemones – šaldantį gelį arba paketą, o jei neturite jų šalia, gali praversti paprasčiausiai į rankšluostį suvyniotas šaldytas maisto produktas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Pasak vaistininkės T. Gečienės, naudoti šaldomąsias priemones reikėtų pirmąsias 24–48 valandas po patirtos traumos. Šaldyti traumą patyrusią kūno dalį galima apie 15–20 minučių kelis kartus per dieną, darant pertraukas.
„Pirmosiomis dienomis po traumos pasaugokite save. Venkite didelio fizinio aktyvumo su šia kūno dalimi, o jei įmanoma, galite ją laikyti aukščiau širdies lygio. Visgi, jei skausmas labai stiprus, o tinimas didėja, verta kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų, ar nepatyrėte rimtesnio sužeidimo, pavyzdžiui, kaulo lūžio“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.
Šiluma – raumenų įtampos atpalaidavimui
„Visų pirma norisi pabrėžti, kad šildančių priemonių jokiu būdu negalima naudoti iškart po traumos – nukritus ar susitrenkus. Jei po traumos kūno vieta vis dar karšta, patinusi ar pulsuojanti, jos nešildykite. Tokiu atveju šiluma gali tik sustiprinti uždegimą. Šildomieji tepalai, pleistrai ar kompresai dažniau yra naudojami po didesnio fizinio aktyvumo sukeltam raumenų skausmui malšinti, esant nugaros ar kaklo įtampai“, – pabrėžia vaistininkė T. Gečienė.
Vaistininkė T. Gečienė teigia, kad šiluma gali padėti išplėsti kraujagysles, pagerinti kraujotaką ir taip paskatinti audinių atsistatymą. Anot jos, šildančias priemones po traumų galima naudoti tik tada, kai praeina uždegimas, tinimas ir skausmas. Tokiais atvejais šios priemonės gali palengvinti išlikusį raumenų sustingimą ir įtampą.
Nubrozdinimai ir įsipjovimai – taip pat svarbu žinoti, ką daryti
Nubrozdinimai, įdrėskimai ir įpjovimai – tai kitos traumos, kurias, anot T. Gečienės, svarbu tinkamai prižiūrėti.
„Jeigu žaizda nėra itin gili, pakanka nuplauti ją po tekančiu vėsiu vandeniu, dezinfekuoti ir uždengti pleistru. Tuo tarpu esant gausesniam kraujavimui, reikėtų žaizdą nuplauti ir stabdyti kraujavimą ją užspaudžiant marline servetėle. Sustojus kraujavimui, žaizdą dezinfekuokite, subintuokite arba užklijuokite steriliu tvarsčiu. Jei sustabdyti kraujavimo nepavyksta, būtina kreiptis į gydytoją“, – įspėja vaistininkė T. Gečienė.
