
Marytė Marcinkevičiūtė
Vilniaus Ozo gimnazijos aktų salėje vyko Vilniaus miesto fizinio ugdymo mokytojų praktinė konferencija, Metodikos būrelio ataskaitos ir rinkimų konferencija bei 23-iųjų gimnazistų sporto žaidynių komandinės įskaitos nugalėtojų apdovanojimas.
Prieš prasidedant konferencijai, buvo surengta ekskursija po Ozo gimnazijos sporto erdves, vyko praktinės tinklinio ir sunkiosios atletikos fizinio ugdymo pamokos, kurias pravedė Ozo gimnazijos treneriai Kęstutis Galdikas ir Mindaugas Jarulis.
Žaidynės nepaliko abejingų
23-iųjų Vilniaus miesto gimnazijų sporto žaidynių maratonas, kuriame netrūko įtemptų sekundžių, netikėtų pergalių bei apmaudžių pralaimėjimų, vyko kelis mėnesius.
Atskirų sporto šakų nugalėtojai paaiškėjo praėjusiais metais, o į šiuos metus buvo perkeltos tik merginų futbolo varžybos.
Gimnazistų sporto žaidynės suvienijo pačius stipriausius, greičiausius bei atkakliausius sostinės moksleivius, jos paliko ryškų pėdsaką miesto sportiniame gyvenime, nepaliko abejingų.
Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė kasmet žaidynėms skiria vis didesnį finansavimą.
Ozo gimnazijoje azartą pakeitė iškilmės: gausūs plojimai ir šūksniai buvo skirti praėjusių Vilniaus gimnazistų sporto žaidynių komandinės įskaitos nugalėtojams.
Žaidynių vyr. teisėjas, Vilniaus Pilaitės gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas metodininkas Egidijus Juozas Karalius fizinio ugdymo mokytojus supažindino su žaidynių istorija.
Kalbėjo apie tai, kokie buvo sunkūs pirmieji žingsniai ir kaip ilgainiui pasikeitė miesto savivaldybėje dirbančių žmonių požiūris į šią taip visų laukiamą gimnazistų sporto šventę.
2008-ųjų pavasarį šios žaidynės buvo atnaujintos, o 2019-2021 – aisiais dėl COVID-19 jos nevyko.
E.J. Karalius akcentavo, kad praėjusiose žaidynėse 2025-2026 metais dalyvavo 32 sostinės gimnazijos, kurioms atstovavo 1547 gimnazistai.
„Žaidynių programoje buvo 12 atskirų varžybų, pirmą sykį dėl apdovanojimų kovojo smiginio entuziastai.
Daugiausiai komandų dalyvavo vaikinų tinklinio (28 komandos, 280 mokinių), merginų tinklinio (26 komandos, 260 mokinių), vaikinų futbolo 8×8 (22 komandos, 308 mokiniai), vaikinų krepšinio 5×5 (20 komandų, 240 mokinių) ir vaikinų 3×3 (16 komandų, 64 mokiniai) varžybose.
Dar vyko merginų ir vaikinų kroso estafetės 4×500 m, merginų ir vaikinų smiginio, merginų futbolo 5×5, mišrių komandų šachmatų, atskirų rungčių lengvosios atletikos varžybos.
Žaidynių įgyvendinimo veikloje dalyvavo apie 150 fizinio ugdymo mokytojų.
Šiandien susitiko ne varžovai, o bendraminčiai, pasiruošę rašyti naują, pergalėmis ir garbinga kova paženklintą sostinės sporto istorijos puslapį“, – kalbėjo E.J. Karalius.
Aštuntą kartą nugalėjo Simono Daukanto gimnazija
Po metų pertraukos žaidynėse vėl didžiausia sėkmė lydėjo Simono Daukanto gimnazijos sportininkus, kurie komandinėje įskaitoje nugalėtojais tapo net aštuntą kartą.
Jų fizinio ugdymo mokytojas, 32 metų pedagoginio darbo stažą turintis Kęstutis Kundrotas džiaugėsi dar vienu gražiu laimėjimu.
„Žaidynėse dalyvaujame nuo 2009-ųjų, tada mūsų debiutas buvo pažymėtas ketvirtąja vieta.
Netrukus įsiveržėme į prizininkų gretas, būdavome tai antri, tai treti. Atėjo ir pergalių metas: iki COVID-19 net septynis kartus iš eilės pavyko nugalėti komandinėje įskaitoje.
Po pandemijos buvome antri ir treti, o dabar – vėl pirmi. Sėkmingą pasirodymą lemia tai, kad dalyvaujame visų sporto šakų varžybose, pavyksta suburti geras komandas.
23-iose žaidynėse labiausiai nudžiugino tinklininkės, tapusios čempionėmis.
Sidabro medalius pelnė lengvaatlečių vaikinų komanda, o bronzos apdovanojimais džiaugėsi futbolininkės, krepšininkės ir smiginio atstovės“, – pasakoja K. Kundrotas.
Fizinio ugdymo mokytojas akcentuoja, jog gimnazijoje dukart per mokslo metus rudenį ir pavasarį vyksta tradicinės Padėkos dienos, kurių metu pagerbiami ne tik olimpiadų ar konkursų dalyviai, bet ir varžybų laimėtojai bei juos parengę mokytojai.
Nuo 2008 metų gimnazijai vadovaujanti direktorė Jolanta Gertruda Knyvienė diplomais ir padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis su gimnazijos simbolika apdovanoja geriausiai varžybose pasirodžiusius mokinius bei fizinio ugdymo mokytojus.
„Mums didelis paskatinimas siekti svarių laimėjimų – puiki sporto salė, kurioje vyksta visas mūsų sportinis gyvenimas.
Turime lauko aikštelę, kurioje gimnazistai žaidžia tinklinį ir krepšinį, o apie stadioną galime tik svajoti.
Ankstesniais metais buvome pasirašę bendradarbiavimą sutartį su Lietuvos edukologijos universitetu ir naudojomės jų stadionu.
Tačiau kai šio universiteto nebeliko, stadioną mums dabar atstoja sporto salė, kurioje kone per kiekvieną fizinio ugdymo pamoką pasistatome dar ir teniso stalą.
Prie sporto salės koridoriuje įsirengėme treniruoklių patalpas, tame koridoriuje prieš gimnazistų žaidynes treniravosi ir mūsų smiginio entuziastai“, – mintimis dalijasi K. Kundrotas.
Pedagogas džiaugiasi, kad jo vadovaujami gimnazijos sportininkai gerai pradėjo 24-ąias žaidynes: merginų ir vaikinų komandos kroso estafečių varžybose užėmė trečiąsias vietas.
Antra Mykolo Biržiškos gimnazija
Žaidynių komandinėje įskaitoje antrą vietą užėmusiems Mykolo Biržiškos gimnazistams nepavyko apginti 22-ųjų žaidynių nugalėtojų titulo.
Tačiau jų fizinio ugdymo mokytoja-metodininkė Birutė Valatkevičienė nėra nusiminusi:
„Kai tokia didelė konkurencija, antroji vieta – irgi garbinga. Su nugalėtoja tapusia Simono Daukanto gimnazija mums vieninteliams pavyko dalyvauti visų sporto šakų varžybose.
Kai laimi viena ir ta pati komanda, nėra jokios intrigos, o kai nugalėtojai keičiasi, atsiranda didelė motyvacija daugiau treniruotis.
Prieš prasidedant žaidynėms, didelių tikslų niekada nesiekiame. Stengiamės, rūpinamės komandomis ir mūsų sportininkais, kurie noriai dalyvauja žaidynėse.
Kartos keičiasi, vis sunkiau nugalėti, tačiau pastaraisiais metais žaidynėse mus lydi sėkmė, esame komandų lentelės viršuje.
Tai pirmi, tai antri, tai treti, o nugalėtojais iš viso tapome net penkis kartus.
Džiaugiamės kiekvienu sėkmingu pasirodymu, gimnazistų didelėmis pastangomis kuo geriau pasirodyti ir garsinti gimnaziją“, – mintimis dalijasi B. Valatkevičienė, turinti 33 metų pedagoginį stažą.
M. Biržiškos gimnazistai praėjusiose žaidynėse triskart buvo pirmi: nugalėtojais tapo vaikinų smiginio ir kroso merginų komandos bei šachmatininkai.
„Mūsų gimnazistai pamilo šias žaidynes, jiems įdomu susitikti su savo bendraamžiais iš kitų gimnazijų.
Turime gerą sporto bazę, ja džiaugiamės, bet visada norisi dar daugiau erdvių“, – pabrėžia B. Valatkevičienė.
Trečia – Žirmūnų gimnazija
Trečiąja prizininke tapo Žirmūnų gimnazija, kurios sportininkai labai laukia žaidynių starto.
„Mes džiaugiamės iškovota trečia vieta. Mūsų gimnazistai motyvuoti – pasižymi ir moksle, ir sporte.
Nuo pačių pirmųjų sostinės gimnazistų žaidynių kasmet tampame prizininkais komandinėje įskaitoje, o du kartus mums netgi pavyko tapti nugalėtojais.
Praėjusiose žaidynėse gerai pasirodė kroso estafetės vaikinų komanda, tausi nugalėtoja.
Antrąsias vietas užėmė futbolininkai ir šachmatininkai, medalių atskirose rungtyse iškovojo lengvaatlečiai“, – pasakoju Žirmūnų gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas metodininkas Arūnas Giedraitis.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad jų gimnazistai turi puikias sąlygas sportuoti: „Active Vilnius“ priklausančioje sporto bazėje (standartinių matmenų futbolo kupole, stadione ir sporto salėje) jie gali treniruotis.
Ketvirtą vietą žaidynėse užėmė Žemynos gimnazija, kuri taip pat buvo pagerbta ir apdovanota.
Iš viso šiai gimnazijai net šešis kartus pavyko nugalėti žaidynių komandinėje įskaitoje.
Naujovės 24-osiose žaidynėse
Dabar vyksta 24-osios Vilniaus gimnazistų sporto žaidynės, kurios prasidėjo spalio mėnesį vaikinų ir merginų kroso estafečių 4×500 m varžybomis Pasakų parke.
Spalio antroje pusėje prasidėjo vaikinų futbolo 8×8 varžybos, iš viso bus sužaistos net 56 rungtynės.
Sudaryti vaikinų krepšinio 5×5 varžybų pirmo etapo pogrupiai. Iš viso bus sužaistos 48-50 rungtynės.
Pirmąkart sostinės gimnazijų sporto žaidynių istorijoje krepšinio varžybas organizuos Sostinės krepšinio lyga.
Dėl nugalėtojų vardų pirmą sykį kovos ir stalo teniso komandos.
Būrelio vadovas paaiškės sausio mėnesį
Šventinis akordas baigėsi Vilniaus miesto fizinio ugdymo mokytojų metodikos būrelio ataskaitos ir rinkimų konferencija.
Apie 2023-2026 metų veiklą kalbėjo būrelio pirmininkas, Trakų Vokės gimnazijos mokytojas Kęstutis Bačkis.
Fizinio ugdymo mokytojų metodikos būrelis per ataskaitos laikotarpį organizavo teorinę konferenciją „Iššūkiai ir naujovės fizinio ugdymo pamokose“ Pilaitės gimnazijoje, Kūno kultūros ir sporto dienos renginį Lazdynų baseine, metodinę praktinę konferenciją „Fizinio ugdymo pamokų galimybės ir naujovės“ Trakų Vokės gimnazijoje ir dvare, teorinę praktinę konferenciją „Fizinio ugdymo ir aktyvumo skatinimo mokykloje ypatumai“ Gabijos progimnazijoje, metodinę praktinę konferenciją „Metodinė patirtis ir inovacijos fiziniame ugdyme“ Žirmūnų gimnazijoje ir baseine bei kt.
Būrelis nemažai prisidėjo ir tarpininkavo rengiant gimnazistų sporto žaidynes.
„Iš pradžių žaidynių finansavimas buvo mažas, o mūsų tarpininkavimo dėka per mūsų kadenciją jį nuo 5 tūkst. padidinome iki 25 tūkst. eurų.
Man, mokytojui, labai aktualu, kad būtų kažkoks bendras fizinio ugdymo vertinimas.
Kai pasikalbu su savo kolegomis, tai tas vertinimas yra labai skirtingas. Gal tai ir gerai, o gal tai ir blogai.
Blogai, kai mokiniai iš pradinio ugdymo pereina į progimnazijos, po to – iš progimnazijų į gimnazijos klases. Skiriasi vertinimas.
Kitai tarybai linkėčiau šitą klausimą pabandyti išdiskutuoti“, – kalbėjo K. Bačkis.
Dirbti kitos kadencijos Vilniaus miesto fizinio ugdymo mokytojų metodikos būrelio veikloje panoro 15 fizinio ugdymo mokytojų, tačiau dabar per konferenciją penki jų atsisakė.
Kas taps naujuoju pirmininku, paaiškės sausio mėnesį.






















