Nors daugelis esame linkę tikėtis, kad su kirmėlinėmis ligomis neteks susidurti gyvenime, realybė gali būti kitokia. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė tikina, kad šios temos ignoruoti nereikėtų. Kasdieniai prevencijos įpročiai gali padėti išvengti šios sveikatos problemos, o laiku atpažinti simptomai ir gydymas – su ja atsisveikinti.
Kirmėlinės ligos – kaip jomis užsikrečiama?
„Kirmėlinėmis ligomis vadinamos parazitų sukeltos infekcijos, kai žmogaus organizme apsigyvena įvairūs helmintai, liaudiškai vadinamos kirmėlės. Dažniausiai pasitaiko spalinės, askaridės, kaspinuočiai ir kai kurios kitos parazitų rūšys. Vieni gyvena žarnyne, o kiti gali migruoti į kitus audinius ar organus. Jie minta žmogaus organizmo maistinėmis medžiagomis, trikdo normalų virškinimą, gali sukelti uždegiminius procesus, mažakraujystę, vitaminų trūkumą ar bendrą organizmo išsekimą“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Pasak M. Rutalės, dažniausi keliai užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis – nepakankama rankų higiena ir termiškai neapdorotas maistas.
„Parazitų kiaušinėliai gali patekti ant rankų po kontakto su nešvariais paviršiais, gyvūnais ar naudojantis bendromis patalpomis su daug kitų žmonių, nes tai sudaro palankias sąlygas pernešti plika akimi nematomus parazitų kiaušinėlius. Kita dažna priežastis – nepakankamai apdorotos mėsos ar žuvies, neplautų vaisių ar daržovių valgymas“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
„Dažnai apie kirmėlines ligas gali išduoti iš pirmo žvilgsnio pavojaus nekeliantys simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, aptetito pokyčiai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo maudimas. Taip pat dalis žmonių gali skųstis nuovargiu, silpnumu, dirglumu ar miego sutrikimais. Tuo tarpu esant spalinių infekcijai būdingas niežėjimas išangės srityje, ypač naktį“, – įvardija vaistininkas M. Rutalė.
Anot vaistininko M. Rutalės, kartais apsitaiko atvejų, kai žmogus išmatose pastebi kirmėles ar į jas panašius darinius. Tokiais atvejais jis ragina neišsigąsti ir artimiausiu metu susiekti su gydytoju.
„Gydytojas paskirs būtinus tyrimus, kurie leis nustatyti ligos sukėlėją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Iki konsultacijos kruopščiai laikykitės rankų higienos, dažniau keiskite apatinius, rankšluosčius ir patalynę, kad būtų sumažinta infekcijos plitimo rizika tarp namiškių“, – pabrėžia vaistininkas M. Rutalė.
Vaistininkas M. Rutalė priduria, kad veiksmingiausia apsauga nuo parazitų yra nuoseklūs kasdieniai higienos įpročiai. Jis ragina nepamiršti plauti rankų prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po kontakto su gyvūnais. Taip pat pataria kruopščiai plauti vaisius, daržoves ir uogas, o mėsą ir žuvį termiškai apdoroti.
