Nuovargis, prastas miegas, nerimas ar nuotaikų svyravimai dažnai nurašomi stresui. Tačiau medikai atkreipia dėmesį – tai ne visada tik stresas. Šie simptomai gali būti susiję su perimenopauze – laikotarpiu, kai moterų organizme vykstantys hormonų pokyčiai keičia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Nors šie pokyčiai yra neišvengiami, jų poveikį galima sumažinti.
Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę, kai organizme pradeda svyruoti ir mažėti estrogeno bei progesterono lygiai. Dažniausiai ji prasideda apie 40 gyvenimo metus, tačiau kai kurioms moterims gali pasireikšti ir anksčiau. Šis etapas gali trukti keletą metų – neretai iki dešimtmečio.
„Džiaugsmo klinika“ gydytoja Justina Aleksaitė sako, kad hormonų svyravimai, o ne vien jų sumažėjimas, daro didžiausią įtaką savijautai perimenopauzės laikotarpiu. Dėl to moterys gali patirti miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, karščio bangas ar padidėjusį jautrumą stresui.
„Šiuo laikotarpiu svarbų vaidmenį atlieka ne tik hormonai, bet ir nervų sistema, kuri tampa jautresnė, todėl stresas gali būti jaučiamas intensyviau. Estrogenas tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą – jis dalyvauja reguliuojant serotoniną ir dopaminą, kurie yra atsakingi už nuotaiką, miegą ir emocinį stabilumą. Kai estrogeno lygis ima svyruoti, šie mechanizmai taip pat tampa mažiau stabilūs, todėl organizmas stipriau reaguoja į stresinius dirgiklius“, – sako gydytoja.
Be to, keičiasi ir vadinamoji organizmo streso valdymo sistema, kuri reguliuoja kortizolio išsiskyrimą. Dėl to kūnui gali būti sunkiau greitai nusiraminti po įtampos, todėl dažniau pasireiškia nerimas, miego sutrikimai ir padidėjęs jautrumas emocijoms.
Aukšto kortizolio lygio rizika
Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas ir yra svarbus ne tik moterims, bet ir vyrams, nes reguliuoja organizmo reakciją į stresą, energijos paskirstymą, miegą ir imuninę sistemą. Tačiau perimenopauzės metu jo reikšmė tampa dar labiau pastebima. Pasak J. Aleksaitės, dėl hormoninių pokyčių organizmas gali sunkiau sugrįžti į įprastą būseną po streso, todėl kortizolio lygis dažniau išlieka padidėjęs.
„Kortizolis nėra žalingas savaime – tai būtinas hormonas, padedantis organizmui prisitaikyti prie iššūkių. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai dėl nuolatinio streso ar sutrikusios organizmo reguliacijos jo lygis išlieka aukštas ilgą laiką. Todėl šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne tik hormonų pokyčiams, bet ir streso valdymui bei nervų sistemos stiprinimui – tai tampa svarbia bendros sveikatos dalimi visiems, nepriklausomai nuo lyties“, – pažymi gydytoja J. Aleksaitė.
Gydytojai antrina ir „Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jonė Pukėnaitė, kuri akcentuoja, kad kai kortizolio lygis organizme padidėjęs ilgesnį laiką, gali sustiprėti ne tik įprasti simptomai. Tai taip pat siejama su ilgalaikėmis rizikomis, pavyzdžiui, mažesniu kaulų tankiu ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl tai, kas gali atrodyti kaip „tiesiog stresas“, iš tiesų gali turėti reikšmingą poveikį bendrai sveikatai.
„Efektyviausias būdas reguliuoti kortizolį – treniruoti nervų sistemą nuosekliai reaguoti į stresą, o ne ieškoti sprendimų tik tada, kai jau jaučiamas pervargimas. Tai galima palyginti su fiziniu aktyvumu – nauda atsiranda iš reguliarios, pasikartojančios praktikos“, – pabrėžia J. Pukėnaitė.
Kortizolio lygio valdymas
Vienas iš moksliškai pagrįstų metodų yra klajoklio nervo stimuliacija. Aktyvinant šį nervą, įjungiami mechanizmai, padedantys reguliuoti kortizolio lygį. Naujausiame klinikiniame tyrime dalyviai, keturias savaites kasdien taikę kaklinę klajoklio nervo stimuliaciją, pasiekė 31–47 % kortizolio sumažėjimą plaukuose (tai patikimas lėtinio streso rodiklis), o pagerėjimą patyrė 70 % dalyvių.
„Kitas svarbus aspektas – miegas, nes būtent miego metu organizmas tarsi perkrauna kortizolio lygį. Dažnai susidaro uždaras ratas: prastas miegas didina kortizolį, o padidėjęs kortizolis dar labiau trikdo miegą. Todėl itin svarbu turėti nuoseklią vakaro rutiną, padedančią nuraminti nervų sistemą – sumažinti stimuliaciją prieš miegą ir įtraukti atsipalaidavimo veiklas“, – pataria klinikinių tyrimų vadovė.
Moterys, patiriančios didelį krūvį darbe ar kai tenka rūpintis artimaisiais, dažnai jau turi aukštą streso lygį, kuris dar labiau apsunkina hormoninius pokyčius. Todėl nervų sistemos atsparumo stiprinimas prieš perimenopauzę ir jos metu yra vienas svarbiausių dalykų ilgalaikei sveikatai.
