Dirbtinis intelektas (DI) šiandien išgyvena tikrą populiarumo bangą ir sparčiai keičia įvairias sritis, nuo verslo iki švietimo. Vis dažniau jis tampa kasdieniu įrankiu, padedančiu analizuoti duomenis, priimti sprendimus ir tobulinti procesus. Ne išimtis ir sportas – čia dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas treniruočių planavime, sportininkų rezultatų analizėje bei trenerių darbe.
Apie dirbtinį intelektą ir jo naudojimo galimybes papasakojo BITĖS paralimpinės trenerių akademijos lektorius, „BITĖS Profas“ Karolis Špiliauskas.
– Kas yra DI ir, kur jį galima rasti?
– Dar visai neseniai mes dirbtinį intelektą įsivaizdavome kaip vaikštančius robotus ar superkompiuterį, kuris pats mąsto ir priima sprendimus. Tokį vaizdą formavo fantastiniai filmai. Tačiau šis suvokimas stipriai pasikeitė. Dabar dirbtinį intelektą suprantame kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar kitą dirbtinio intelekto pokalbių robotą. Paklausei kažko – gavai dirbtinio intelekto sugalvotą atsakymą. Tačiau dirbtinis intelektas toli gražu ne tik tai. Jį galima rasti daugelyje programėlių ar išmaniųjų įrenginių, kur jis padeda stipriai optimizuoti įrenginio veikimą, analizuoti duomenis bei padėti įrenginiui ar procesams veikti geriau. Pavyzdžiui, muzikos klausymosi programėlė analizuoja, kokių dainų dažniausiai klausėtės, ir pagal tai pasiūlo naujų muzikos kūrinių. O štai išmanusis laikrodis seka miegą ir sporto pažangą bei analizuoja duomenis.
– Kuo DI gali būti naudingas sportininkams?
– DI sportininkams tampa savotišku „skaitmeniniu treneriu“, kuris kuo toliau, tuo labiau bus įprastas visų sportininkų ir trenerių įrankis. Tačiau svarbu suprasti – jis ne pakeičia žmogų, o suteikia papildomą analitinį sluoksnį, kurio žmogus plika akimi nepastebi arba pats negali išanalizuoti tokio kiekio duomenų. „Blogai miegojau, šiandien sunkiau treniruotis“ – gali sakyti sportininkas, bet DI įrankiai gali išanalizuoti ir tarp skirtingų duomenų šaltinių surasti ryšių ir tendencijų. Tai gali padėti net išvengti galimos traumos. Taip pat DI įrankiai gali padėti stebėti sportininko judesius, tobulinti techniką, padėti greičiau atgauti formą po traumų, analizuoti geriausias taktikas ar net padėti teisingai įvertinti psichologinį pasiruošimą. Tad visa tai, kas gali būti pagrįsta rezultatų ir duomenų analize, visur DI tampa puikiu pagalbininku.
– Kaip jie galėtų išnaudoti DI, kad pagerintų savo rezultatus?
– Tam, kad DI galėtų tapti naudingas, visų pirma reikia pradėti rinkti duomenis. Kuo daugiau, ilgesnį laiką ir kuo tikslesnių duomenų surenkama, tuo daugiau naudos gali DI suteikti. Šiuolaikinės išmanios technologijos leidžia gana tiksliai fiksuoti daugelį fiziologinių ir treniruočių parametrų. Pavyzdžiui, sportinis išmanusis laikrodis ar ant krūtinės tvirtinamas širdies ritmo matuoklis. Tokie įrenginiai tiek sportininkui mėgėjui, tiek bandančiam tapti profesionalu gali leisti sekti tokius parametrus, kaip širdies ritmas, miego trukmė ir kokybė, treniruočių duomenys ir rezultatai.
Pradinius duomenis gali padėti analizuoti ir dirbtinio intelekto pokalbių robotai, kaip „ChatGPT“, „Gemini“, bet daug geriau su šia užduotimi tvarkosi specializuotos programėlės su integruotu dirbtiniu intelektu, skirtos būtent tai sporto šakai, kurią užsiimate. Pavyzdžiui, bėgimui skirta programėlė „Runna (AI)“, o jėgos sporte – „Fitbod AI“. Svarbu nepamiršti, kad yra sukurtas ne vienas sprendimas analizuoti sporto duomenis ir progresą. Svarbiausia pradėti kaupti duomenis ir bandyti įdarbinti dirbtinį intelektą jų analizei.
– Kuriose sporto srityse DI šiuo metu yra naudingiausias?
– DI iš esmės jau gali padėti bet kurioje sporto šakoje. Tačiau šiuo metu didžiausia pažanga pasiekta ištvermės sporte, pavyzdžiui, bėgime, dviračių sporte, triatlone, taip pat valdant viso aukšto meistriškumo sporto krūvį. O štai komandiniame sporte be individualaus pasiruošimo DI stipriai padeda išanalizuoti komandų taktikas. Internete pilna istorijų, kai kokio nedidelio miestelio futbolo ar kito sporto komanda pradėjo analizuoti su lengvai prieinamais įrankiais, kaip „ChatGPT“, savo ir būsimų varžovų taktikas, ir rezultatai ženkliai pagerėjo. Tad dar kartelį noriu pakartoti, kad DI naudojimas yra nesudėtingas – tik reikia pradėti. Kiekvienam sportininkui, nesvarbu, ar turi negalią, kokia sporto veikla užsiima, užtenka atsidaryti kurį vieną iš populiariausių DI pokalbių robotų, kuo tiksliau aprašyti savo sportinę situaciją, naudojamas taktikas bei tikslus ir tiesiog paklausti: „Kaip galiu išnaudoti dabar DI galimybes?“ ir tai jau bus labai gera ir tikslinga pradžia.
– Žinoma, nereikia DI aklai pasitikėti, bet galbūt jau yra mitų apie DI ir sporte?
– Ten, kur žmogus iki galo nesupranta kažko, atsiranda terpė įvairiems mitams. Vienas tokių, kad tuoj nebereikės trenerių ir viską darys DI. Dirbtinis intelektas tikrai tobulėja labai greitai ir sparčiai. Ir tikrai sunku suspėti su visomis naujomis galimybės. Tačiau tai yra įrankis, skirtas padėti treneriui, o ne jį pakeisti. Kitas mitas, susijęs su dirbtiniu intelektu sporte, kad tik aukščiausio meistriškumo sportininkams jis reikalingas ir gali padėti. Ne, jis gali padėti visiems, bet kuo aukštesnių tikslų sieki, tuo jo pagalba yra būtinesnė. Teko girdėti ir trečią mitą, kad DI jau niekada neklysta. Deja, bet klysta. Ir treneris turėtų visada įvertinti DI rekomendacijas. Pakanka nedidelio duomenų trūkumo ar kokios duomenų klaidos, ir atsiranda DI klaidos tikimybė. Šiaip DI geriausiai padeda ieškoti tendencijų, pasikartojimų ir jų priežasčių. DI daug silpniau gali padėti ieškant anomalijų ir pavienių atsitikimų – tiesiog dauguma modelių sukurti taip, kad ieškotų panašumų duomenyse.
– Turbūt sportininkai DI pagalba galėtų sekti savo miegą, mitybą. Ar DI gali sudaryti individualius mitybos planus sportininkams? Kiek jais galima pasitikėti? Ar DI gali padėti susireguliuoti miegą, jo kokybę?
– Net moksliniais tyrimais įrodyta, kad sudarant mitybos planus DI gali padėti padaryti proveržį. Tik vėl čia tas pats – kuo DI turi daugiau duomenų savo analizei, tuo geriau gali identifikuoti maistinių medžiagų ir jų kiekio poveikį bendrai savijautai ir rezultatui. Pavyzdžiui, „OptiMeal“ dietos sudarymo platforma gali jungtis prie „Garmin“ ir „Apple“ išmaniųjų laikrodžių biometrinių duomenų ir pagal tai sudaryti individualius dienos bei savaitės mitybos planus. Tik vėl noriu akcentuoti, kad DI geriausiai įžvelgia tendencijas ir pasikartojimus. Tačiau, jeigu sportininkas turi individualių mitybos poreikių, kaip, pavyzdžiui, hormonų reguliacija ar alergijos, būtinas trenerio įvertinimas. Su miegu dar paprasčiau. Plačiai visuomenei skirti didžiųjų gamintojų išmanieji laikrodžiai jau gali pakankamai neblogai sekti miegą, jį analizuoti ir suteikti dirbtinio intelekto rekomendacijų tų laikrodžių programėlėse. Tai mėgėjui ar pažengusiam sportininkui turėtų pakakti įsigyti gerą išmanųjį laikrodį. Norintiems daugiau duomenų, daugiau galimybės analizuoti ir dar geriau pasirūpinti savo sveikata yra jau ir specialių miego sekimo jutiklių, kurie gali stebėti net ir žmogaus mikrojudesius nakties metu.
– Ar DI gali numatyti pervargimą ar perdegimo riziką?
– DI įrankiai analizuodami duomenis gali nesunkiai matyti tiek pervargimą, tiek padidėjusią tikimybę traumai. Kuo daugiau pasidalinama duomenų su DI modeliais, tuo geriau ir greičiau jie gali pastebėti pervargimo tendenciją. O štai perdegimas sporte dažniausiai pasireiškia lėtesniu progresu, ilgalaikiu nuovargiu ir nebeadekvačiu atsigavimo laiku. DI padeda tai įvertinti, jeigu tik turi tam duomenų. Prastas miegas, stresas bei didelis krūvis veda į perdegimą. DI modeliai matydami tai gali rekomenduoti mažinti treniruočių krūvius. Pavyzdžiui, „AI fitness“ platforma redaguoja treniruočių intensyvumą pagal miego kokybę ir fiziologinę reakciją į krūvį, kad padėtų sportininkui išvengti pervargimo.
– Ar DI gali padėti tobulinti techniką, planuoti pasirengimą svarbiausioms varžyboms?
– Tikrai taip. Šiais laikais užtenka paprasto telefono su kamera ar tiesiog sporto įrašo, kad galėtų DI identifikuoti žmogaus judesių klaidas, palyginti sportininko techniką su optimaliais modeliais ar pateikti personalizuotas korekcijas. Dabar dirbtinis intelektas gali pastebėti judesių mikronetikslumus tiksliau ir geriau, nei žmogaus akis. Pavyzdžiui, vieno iš tokių dirbtinio intelekto įrankių, stebinčių mikroklaidas, yra „BeOne Sports“. Kalbant apie pasiruošimą svarbiausioms varžyboms, DI gali tikrai stipriai prisidėti prie pasiruošimo. Jeigu kasdien sekate sporto pažangą su DI, tai šios platformos gali padėti reikiamai dienai būti optimalios formos. Kita dalis, kuri turbūt ne ką mažiau svarbi – DI gali padėti modeliuoti varžybų scenarijus ir pagal tai padėti optimizuoti taktiką. Taigi, prieš varžybas su DI reikėtų išsianalizuoti ne tik savo, bet ir varžovų rezultatus. Gera varžovų analizė suteiks ne vieną idėją varžybų scenarijui – tam, kad pasiektumėte kuo aukštesnių rezultatų. Ir pabaigai galbūt tik pasikartosiu. Šiuo metu DI sprendimų sportininkams yra tikrai daug. Net tiems, kurie yra tik mėgėjai ar pradedantieji. DI suteikia papildomą analizės lygį, kuris visai neseniai dar nebuvo įmanomas. Kuo anksčiau pradėsite naudoti DI įrankius, tuo greičiau turėsite pranašumą prieš jų dar nenaudojančius. O jeigu į sportą žiūrite profesionaliai, šiai dienai DI jau leidžia susikurti visų duomenų analizę apimančią DI įrankių ekosistemą.
parateam.lt
