Lietuvos futbolo ateitis priklauso ne tik nuo talentingų vaikų, bet ir nuo gebėjimo laiku atpažinti jų potencialą bei sudaryti sąlygas jam atsiskleisti.
Būtent todėl Klaipėdos universiteto (KU) Sporto katedra kartu su Lietuvos futbolo federacija (LFF) inicijavo ilgalaikį projektą „Kompleksinis jaunųjų futbolininkų tyrimas: talentų identifikacija ir potencialo prognozė“.
Pasak KU Sporto katedros vedėjos, tyrimo vadovės prof. dr. Astos Šarkauskienės, pagrindinis tyrimo tikslas – sukurti sisteminį Lietuvos jaunųjų futbolininkų talentų identifikacijos, ugdymo ir pažangos stebėsenos modelį, paremtą moksliniais duomenimis, trenerių kompetencijų stiprinimu ir sportininkų raidos vertinimu.
„Norime, kad jaunųjų futbolininkų ugdymas Lietuvoje būtų grindžiamas ne tik trenerių patirtimi, bet ir objektyviais moksliniais duomenimis.
Tikime, kad šis projektas padės geriau pažinti kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir sudarys prielaidas efektyvesniam talentų ugdymui“, – akcentuoja prof. dr. Asta Šarkauskienė.
Tarpdisciplininis mokslininkų projektas
Kompleksinis jaunųjų futbolininkų vertinimas reikalauja plataus spektro kompetencijų – nuo sporto pedagogikos, fiziologijos ir biomechanikos iki psichologijos, testavimo metodikos bei duomenų analizės.
Projektą įgyvendina Klaipėdos universiteto Sporto katedros mokslininkų komanda: doc. dr. Vytė Kontautienė, doc. dr. Asta Beniušienė, doc. dr. Rolandas Jančiauskas, doc. dr. Olga Kuvaldina ir Sporto mokslo laboratorijos vedėja Kornelija Mažionytė.
Prie projekto prisideda ir Klaipėdos universitete dirbantys bei su universitetu bendradarbiaujantys sporto mokslo ekspertai: prof. dr. Albertas Skurvydas ir doc. dr. Daiva Majauskienė.
Jie konsultavo rengiant tyrimo metodologiją ir planuojant tyrimo eigą, o tolesniuose projekto etapuose dalyvaus analizuojant rezultatus, juos interpretuojant ir rengiant mokslines publikacijas.
Prie tyrimo įgyvendinimo aktyviai prisidėjo ir Klaipėdos universiteto Sporto katedros studentai, kuriems tai buvo unikali galimybė įgyti praktinės patirties įgyvendinant nacionalinio masto sporto mokslo tyrimą.
Pasak prof. dr. A. Šarkauskienės, projektas suplanuotas trejiems metams. Pirmajame etape atliekamas kompleksinis jaunųjų futbolininkų tyrimas ir renkami duomenys.
Antrajame etape bus atliekama rezultatų analizė, rengiamos rekomendacijos treneriams ir futbolo akademijoms, o trečiajame numatytas pakartotinis sportininkų testavimas bei jų pažangos vertinimas.
Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje
Iki šiol jaunųjų futbolininkų gebėjimai Lietuvos futbolo mokyklose dažniausiai buvo vertinami naudojant skirtingas metodikas ir nevienodus vertinimo kriterijus.
„Šiame projekte visiems dalyviams buvo taikoma vieninga tyrimo metodika, todėl pirmą kartą atsirado galimybė objektyviai palyginti skirtingų futbolo mokyklų ir regionų rezultatus.
Tyrimas apima ne tik fizinio pajėgumo vertinimą, bet ir techninio pasirengimo, antropometrinių rodiklių, biologinio brendimo, psichologinių ypatumų analizę.
Tyrime dalyvavo beveik 300 jaunųjų futbolininkų, o į pirmąjį tyrimo etapą buvo užregistruotas 441.
Dėl ligų, neatvykimo į testavimo sesijas bei organizacinių aplinkybių, kai ne visose futbolo ugdymo įstaigose pavyko suderinti testavimo laiką, į galutinę analizę buvo įtraukti 297 jaunųjų futbolininkų, gimusių 2012–2014 metais, duomenys“, – pasakoja prof. dr. A. Šarkauskienė.
Tyrime dalyvavo jaunieji futbolininkai iš K. Ivaškevičiaus futbolo akademijos, Klaipėdos futbolo mokyklos, Telšių FK „Džiugas“, Tauragės sporto centro, VšĮ Futbolo akademija „Gintaras“, Šilutės sporto mokyklos, VšĮ „Plungės futbolas“ ir VšĮ Futbolo akademija „Šiauliai“.
Ką parodė pirmieji rezultatai?
Šiuo metu baigta fizinio pajėgumo duomenų analizė, o techninių ir psichologinių rodiklių vertinimas dar tęsiamas.
Nors galutinės išvados bus pateiktos užbaigus visų tyrimo duomenų analizę, jau dabar galima įžvelgti keletą svarbių tendencijų.
Pasak prof. dr. A. Šarkauskienės, pirmiausia paaiškėjo, kad net tarp to paties amžiaus futbolininkų fizinio pajėgumo skirtumai yra gana dideli.
Tam įtakos gali turėti individualios fizinės savybės, treniruočių patirtis, augimo ir brendimo ypatumai bei kiti veiksniai.
Tai patvirtina, kad objektyvus testavimas treneriams suteikia papildomos informacijos, kurios ne visada galima įžvelgti vien stebint rungtynes ar treniruotes.
„Pirmieji fizinio pajėgumo rezultatai leidžia įžvelgti skirtingų futbolo mokyklų stipriąsias puses – vienų auklėtiniai geresnius rezultatus pasiekė sprinto rungtyse, kitų labiau išsiskyrė šoklumu ar ištverme. Tai rodo, kad įvairiose mokyklose taikomi skirtingi ugdymo akcentai.
Dar viena svarbi įžvalga – kompleksinis testavimas leidžia pastebėti perspektyvius jaunuosius futbolininkus, kurie ne visada išsiskiria vien rungtynių metu.
Objektyvūs tyrimų duomenys suteikia treneriams papildomą įrankį vertinant kiekvieno sportininko stipriąsias puses ir planuojant individualų ugdymą“, – mintimis dalijasi tyrimų vadovė.
Žvilgsnis į ateitį
Šio projekto tikslas nėra sudaryti geriausių jaunųjų futbolininkų reitingą. Svarbiausia – padėti kiekvienam sportininkui geriau pažinti savo individualias stiprybes ir kryptingiau planuoti tobulėjimą, o treneriams suteikti patikimus duomenis treniruočių procesui planuoti.
Surinkta informacija leis parengti Lietuvos futbolo mokykloms rekomendacijas, sukurti fizinio ir techninio parengtumo normatyvus skirtingoms amžiaus grupėms bei ilgainiui suformuoti mokslu pagrįstą jaunųjų futbolininkų stebėsenos sistemą.
„Projektas jau pereina į antrąjį etapą, kuriame bus atliekama surinktų duomenų analizė, rengiamos rekomendacijos treneriams ir futbolo akademijoms bei mokslinės publikacijos.
Pirmieji fizinio pajėgumo rezultatai jau leidžia įžvelgti svarbias tendencijas, o išsami visų tyrimo duomenų analizė dar tęsiama.
Tyrimo rezultatai bus pristatomi ne tik futbolo bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei, siekiant, kad mokslinių tyrimų rezultatai taptų praktiniu įrankiu treneriams ir prisidėtų prie jaunųjų futbolininkų ugdymo kokybės Lietuvoje“, – pasakoja A. Šarkauskienė.
