Prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas pastebi, kad oda tampa sausesnė, jautresnė, ima šerpetoti ar nemaloniai tempti.
Nors dažnai dėl to kaltiname atvėsusius orus, nemažai įtakos odos būklei turi ir šildomų patalpų oras bei kasdieniai odos priežiūros įpročiai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė paaiškina, kaip atpažinti susilpnėjusį odos apsauginį barjerą, kokių ingredientų ieškoti kosmetikos priemonėse ir kokios dažnos priežiūros klaidos gali dar labiau pabloginti odos būklę.
Šildomų patalpų oras gali išsausinti odą
Anot M. Kaminskaitės, rudenį ir žiemą odai tenka prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Lauke temperatūra krinta, o patalpose įjungtas šildymas mažina oro drėgmę. Dėl šių pokyčių oda gali greičiau prarasti drėgmę.
„Prasidėjus šildymo sezonui, mūsų oda susiduria su vienu didžiausių rudens ir žiemos iššūkių – sumažėjusia oro drėgme ir temperatūrų skirtumais. Oda gali tapti jautresnė, šiurkštesnė ir prarasti natūralų komforto jausmą“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Pasak vaistininkės, svarbu laiku pastebėti požymius, rodančius, kad odos apsauginis barjeras gali būti susilpnėjęs. Apie tai gali signalizuoti ne tik sausumas, bet ir paraudimas, padidėjęs jautrumas, perštėjimas ar atsiradusios smulkios raukšlelės.
Dažnas prausimasis gali padaryti daugiau žalos nei naudos
Vienas svarbiausių odos apsauginio barjero uždavinių – padėti išlaikyti drėgmę. Tačiau kai kurie kasdieniai priežiūros įpročiai gali šią funkciją susilpninti.
„Viena pagrindinių problemų yra per dažnas arba per agresyvus prausimasis. Agresyvūs prausikliai, stipriai putojančios priemonės ir veido plovimas daug kartų per dieną gali pašalinti dalį apsauginių odos lipidų“, – įspėja M. Kaminskaitė.
Vaistininkė taip pat pataria atsargiau naudoti šveičiamąsias priemones, ypač jei oda jau tapo jautri ar sudirgusi.
„AHA, BHA rūgštys ir mechaniniai šveitikliai gali pagerinti odos tekstūrą, tačiau naudojami per dažnai ar netinkamomis koncentracijomis sukelia sudirgimą, pleiskanojimą ir padidėjusį jautrumą“, – sako ji.
Prie odos išsausėjimo gali prisidėti ir nepakankamas drėkinimas. Kai odai trūksta drėgmę pritraukiančių medžiagų bei lipidų, didėja vandens netekimas, todėl oda gali tapti šiurkštesnė.
Keramidai, hialurono rūgštis ir glicerinas – naudingi ingredientai šaltuoju sezonu
Renkantis odos priežiūros priemones, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų paskirtį, bet ir į sudėtį. Pasak vaistininkės, ilgas ingredientų sąrašas savaime negarantuoja geresnio poveikio – kur kas svarbiau tinkamas medžiagų derinys.
„Keramidai yra natūralūs odos lipidai, padedantys palaikyti apsauginį barjerą ir mažinti drėgmės praradimą. Hialurono rūgštis yra drėgmę pritraukianti medžiaga, padedanti odai išlaikyti putlumo ir komforto pojūtį. Glicerinas padeda palaikyti odos hidrataciją ir švelnumą“, – vardija M. Kaminskaitė.
Šildymo sezonu naudingi gali būti ir ingredientai, padedantys nuraminti sudirgusią odą bei palaikyti jos apsaugines funkcijas.
„Pantenolis, arba vitaminas B5, padeda drėkinti odą bei palaikyti jos barjero regeneraciją, kai jaučiamas tempimas ar oda yra sudirgusi. Niacinamidas, arba vitaminas B3, gali padėti palaikyti keramidų gamybą, stiprinti barjero funkciją ir sumažinti paraudimą. Tačiau labai jautri oda gali netoleruoti didelės jo koncentracijos“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Įtakos odos būklei turi ir namų aplinka
Pasak M. Kaminskaitės, šaltuoju sezonu svarbu ne tik pasirinkti tinkamas kosmetikos priemones, bet ir peržiūrėti kasdienius įpročius.
„Svarbu rinktis priemones, kurios padeda atkurti odos barjerą. Taip pat neprauskite odos labai karštu vandeniu, nešveiskite jos per dažnai, susikurkite rytinę ir vakarinę veido priežiūros rutiną su jums tinkamomis priemonėmis“, – pataria vaistininkė.
Ji primena, kad odos būklei įtakos turi ir namų aplinka. Jei šildymo sezonu patalpų oras tampa itin sausas, verta stebėti jo drėgmės lygį ir prireikus naudoti oro drėkintuvą.
„Šildymo sezono metu verta stebėti patalpų drėgmę. Jei ji maža, gali padėti oro drėkintuvas“, – sako M. Kaminskaitė.
