Apie menopauzę dažniausiai pradedama galvoti pajutus karščio bangas, tačiau organizmas apie artėjančius hormoninius pokyčius gali pranešti ir gerokai anksčiau. Sutrinkantis miegas, užmaršumas, nuotaikų svyravimai ar intymios sveikatos problemos – simptomai, kuriuos moterys ne visada sieja su šiuo gyvenimo etapu.
Gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškina, kas vyksta moters organizme, kokių simptomų nereikėtų ignoruoti ir kaip juos galima palengvinti.
Pirmieji menopauzės požymiai gali pasirodyti dar iki 40-mečio
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, 45–54 metų moterų grupėje ypač išryškėja susirūpinimas sveikata, o tarp 55–64 metų respondenčių dominuoja su sveikata ir vaistais susijusios temos. Vienas iš šiuo gyvenimo laikotarpiu moterims aktualių klausimų – menopauzė, kurios pradžią ir simptomus vis dar gaubia nemažai neaiškumų.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės I. Kravčenkienės, menopauzė dažniausiai įvyksta 45–55 metų amžiuje, vidutiniškai apie 51-uosius gyvenimo metus. Ji nustatoma, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitų tai paaiškinančių priežasčių. Vis dėlto pirmieji organizmo pokyčiai gali pasireikšti gerokai anksčiau.
„Jau kelerius metus iki paskutinių menstruacijų prasideda pereinamasis laikotarpis – perimenopauzė. Jos metu keičiasi estrogenų ir progesterono koncentracija, menstruacijų ciklas tampa nereguliarus, gali atsirasti įvairių fizinių bei emocinių simptomų. Dažniausiai tai prasideda po 40 metų, tačiau kai kurios moterys pirmuosius pokyčius pastebi ir anksčiau“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, menopauzė yra natūralus biologinis procesas, tačiau jo poveikis neapsiriboja reprodukcine sistema – hormonų svyravimai gali turėti įtakos ir seksualinei sveikatai, kaulų būklei bei bendrai gyvenimo kokybei.
Užmaršumas, nerimas ir nuovargis – simptomai, kuriuos lengva supainioti
Vieni mažiau atpažįstamų perimenopauzės požymių yra dėmesio ir atminties pokyčiai. Moterys gali pastebėti, kad vis dažniau pamiršta žodžius, sunkiau sutelkia mintis ar vienu metu atlikti kelias užduotis tampa sudėtingiau. Šis reiškinys vadinamas „smegenų rūku“ (angl. brain fog).
„Tokie nusiskundimai perimenopauzės laikotarpiu gana dažni, tačiau paprastai jie nereiškia demencijos ar negrįžtamo atminties pablogėjimo. Taip pat gali padidėti emocinis jautrumas, dirglumas, nerimas, atsirasti nuotaikų svyravimų. Šiuo gyvenimo etapu išauga ir depresijos simptomų rizika, ypač moterims, kurios anksčiau jau yra susidūrusios su emocinės sveikatos sunkumais“, – pasakoja I. Kravčenkienė.
Dar viena problema, anot specialistės, yra suprastėjęs poilsis. Vienoms moterims tampa sunkiau užmigti, kitos dažnai prabunda naktį arba rytais jaučiasi nepailsėjusios. Svarbu tai, kad miego sutrikimai gali pasireikšti net ir toms, kurių nevargina ryškios karščio bangos.
Ginekologė atkreipia dėmesį, kad kai kurios moterys šiuo laikotarpiu taip pat jaučia sąnarių ar raumenų skausmus, širdies plakimą, pastebi išsausėjusią odą arba didesnį riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Vis dėlto tokių negalavimų nereikėtų automatiškai priskirti menopauzei – svarbu įvertinti ir kitas galimas jų priežastis.
Apie intymius pokyčius kalbama per mažai
Nors karščio bangos ar suprastėjęs miegas dažnai aptariami viešai, intymios sveikatos problemos vis dar sulaukia mažiau dėmesio. Pasak I. Kravčenkienės, mažėjant estrogenų kiekiui gali atsirasti makšties sausumas, deginimas, skausmas lytinių santykių metu, sumažėti seksualinis potraukis. Kai kurioms moterims taip pat pasireiškia dažnesnis noras šlapintis ar pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.
„Šie požymiai gali būti susiję su menopauzės urogenitaliniu sindromu. Skirtingai nei kai kurie kiti pereinamojo laikotarpio simptomai, negydomi intymios sveikatos sutrikimai dažnai neišnyksta savaime, o ilgainiui gali net stiprėti. Todėl svarbu apie juos kalbėti su gydytoju ir ieškoti tinkamo gydymo“, – pabrėžia specialistė.
Anot jos, būtent mažiau matomi negalavimai kartais labiausiai apsunkina moters kasdienybę. Nuolatinis nuovargis, nerimas, koncentracijos sunkumai ar diskomfortas intymiuose santykiuose gali reikšmingai paveikti savijautą, nors aplinkiniai šių pokyčių nė nepastebi.
Kada nebeužtenka vien gyvenimo būdo pokyčių?
Pasak I. Kravčenkienės, nereikėtų laukti, kol menopauzės simptomai taps sunkiai pakeliami. Jeigu dėl jų sutrinka miegas, mažėja darbingumas, vargina karščio bangos, nuotaikų svyravimai, makšties sausumas ar skausmingi lytiniai santykiai, verta pasitarti su specialistu dėl galimų gydymo būdų.
Ypač svarbu išsitirti, jeigu menstruacijos išnyksta iki 45 metų. Jei tai nutinka nesulaukus 40-ies, būtina įvertinti galimą priešlaikinį kiaušidžių nepakankamumą. Į gydytoją taip pat reikia kreiptis dėl neįprastai gausaus, užsitęsusio ar tarp menstruacijų pasireiškiančio kraujavimo. Bet koks kraujavimas po menopauzės turi būti ištirtas.
Lengvesnius simptomus gali padėti suvaldyti reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba, pakankamas miegas, streso mažinimas ir svorio kontrolė. Šios priemonės ypač svarbios širdies ir kraujagyslių, kaulų bei medžiagų apykaitos sveikatai, tačiau ne visada pakankamai sumažina varginančius negalavimus. Tokiais atvejais šiuolaikinė medicina siūlo veiksmingų gydymo galimybių.
„Hormonų terapija yra veiksmingiausias būdas sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Daugeliui sveikų moterų, kurias vargina menopauzės simptomai ir kurios yra jaunesnės nei 60 metų arba nuo menopauzės pradžios praėjo mažiau nei 10 metų, šio gydymo nauda gali būti didesnė už galimą riziką, jeigu nėra kontraindikacijų. Vis dėlto hormonų terapija nėra universali priemonė nuo visų simptomų ir neskiriama vien demencijos ar širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai“, – sako I. Kravčenkienė.
Esant makšties sausumui, deginimui ar skausmui lytinių santykių metu, gali būti taikomas vietinis gydymas estrogenais. Miego ir emocinės savijautos sutrikimams palengvinti pasitelkiama menopauzei pritaikyta kognityvinė elgesio terapija.
Vaistininkės patarimai: kaip palengvinti menopauzės simptomus?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad menopauzės metu varginančius negalavimus gali padėti sumažinti ir paprasti kasdienių įpročių pokyčiai. Kokias priemones verta išbandyti, priklauso nuo patiriamų simptomų.
Karščio bangas ir gausesnį prakaitavimą patiriančioms moterims ji rekomenduoja rinktis lengvus, orui pralaidžius natūralių audinių drabužius tiek kasdienai, tiek miegui, o namuose, ypač miegamajame, palaikyti vėsesnę temperatūrą.
„Taip pat patartina vengti aštraus maisto ir labai karštų gėrimų, nes jie gali paskatinti dar gausesnį prakaitavimą. Rekomenduojama sumažinti kofeino suvartojimą arba jį vartoti tik pirmoje dienos pusėje“, – sako T. Gečienė.
Anot vaistininkės, gausiai prakaituojant organizmas greičiau netenka mineralinių medžiagų, todėl galima apsvarstyti magnio papildų vartojimą. Šis mineralas prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos palaikymo. Karščio bangas ir naktinį prakaitavimą palengvinti gali padėti ir fitoestrogenų turintys preparatai, pavyzdžiui, raudonųjų dobilų ekstraktas.
Makšties sausumui palengvinti vaistinėse galima rasti vietinio poveikio drėkinamųjų gelių, kremų ir ovulių, kurių sudėtyje dažnai būna hialurono ar pieno rūgšties. Prieš lytinius santykius T. Gečienė pataria naudoti bekvapius vandens pagrindo lubrikantus, o kasdienei higienai rinktis švelnius prausiklius, kurių pH pritaikytas menopauzės laikotarpiui. Taip pat svarbu nepamiršti skysčių – bendram organizmo aprūpinimui vandeniu rekomenduojama per dieną jo išgerti apie 1,5–2 litrus.
Sutrikus miegui, pirmiausia verta pasirūpinti miego režimu, pavyzdžiui, likus bent valandai iki poilsio atsisakyti telefono, televizoriaus ir kompiuterio ekranų.
„Prieš miegą gali padėti šilta vonia, puodelis arbatos, kvėpavimo pratimai, meditacija ar lengvi tempimo pratimai. Taip pat patartina vakare nepersivalgyti, rinktis lengviau virškinamą maistą. Ne mažiau svarbus reguliarus judėjimas – joga, pilatesas ar jėgos treniruotės“, – vardija vaistininkė.
Nuotaikų svyravimus, dirglumą ir nerimą, pasak T. Gečienės, gali padėti švelninti judėjimas bei subalansuota mityba. Rekomenduojama mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą, riboti cukraus bei stipriai perdirbtų produktų kiekį, siekiant išvengti didelių gliukozės kiekio kraujyje svyravimų.
„Net 5–15 minučių kasdien skiriant meditacijai, gilaus kvėpavimo pratimams ar jogai galima sumažinti nervingumą. Svarbu laikytis pastovaus miego režimo ir per parą miegoti 7–9 valandas. Taip pat galima apsvarstyti magnio ar B grupės vitaminų vartojimą. Tačiau jei emocinės savijautos sutrikimai užsitęsia arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pataria vaistininkė.
Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“:
Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.
