Sekmadienį finišavo 2026 metų Europos moterų tinklinio čempionatas, subūręs stipriausias Senojo žemyno rinktines. 24 komandos dvi savaites varžėsi dėl Europos čempionės titulo, o šįkart turnyras išskirtinis buvo ne tik dalyvių gausa – čempionate netrūko sugrįžimų, debiutų ir neįtikėtinų rekordų.
Turnyras vyko keturiose šalyse – Turkijoje, Čekijoje, Azerbaidžane ir Švedijoje. Finaliniai mūšiai rugsėjo 5–6 dienomis surengti Stambule.
Po įspūdingo finalo čempionių titulą apgynė Turkijos tinklininkės. Jos beveik 18 tūkst. žiūrovų akivaizdoje 3:2 (25:16, 22:25, 25:12, 21:25, 15:10) įveikė Italijos komandą.
Italės laimėjo pirmąjį ir trečiąjį setus, bet turkės du kartus lygino rezultatą. Lemiamame, penktajame sete šeimininkės greitai perėmė rungtynių kontrolę ir laimėjo 15:10.
Nugalėtojoms Melissa Vargas pelnė 28 taškus ir buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja. Tiek pat taškų finale surinko ir Italijos komandos lyderė Paola Egonu.
Turkijai atiteko ne tik Europos čempionato auksas, bet ir kelialapis į 2028 metų Los Andželo olimpines žaidynes.
Bronzos medalius iškovojo Serbija, lemiamose rungtynėse dėl 3 vietos 3:1 įveikusi Lenkiją. Trys stipriausios rinktinės pelnė tiesioginius kelialapius į 2027 metų pasaulio čempionatą.
Nauji rekordai ir sausakimšos arenos
Šių metų Europos moterų tinklinio čempionatas išsiskyrė neįtikėtinais individualiais pasirodymais ir didžiuliais žiūrovų skaičiais.
Susitikime su Kroatija Švedijos rinktinės lyderė Isabella Haak peržengė iki šiol retai pasiekiamą ribą – pelnė net 52 taškus per vienerias rungtynes. Tai vienas įspūdingiausių individualių pasirodymų Europos čempionatų istorijoje, pagerinęs iki šiol elitinių puolėjų fiksuotus rezultatus.
Iš viso per septynerias rungtynes I. Haak pelnė net 247 taškus. Tai taip pat naujas Europos čempionatų rekordas. Ankstesnis priklausė serbei Tijanai Boškovič (229 tšk.).
Atrankos varžybose Lietuvos rinktinė turėjo galimybę išbandyti jėgas su šia Švedijos tinklinio žvaigžde – tąkart švedės savo aikštėje šventė pergalę 3:0 (25:15, 25:11, 25:15). Tai buvo neįkainojama pamoka, parodanti tikrąjį Europos tinklinio elito greitį bei puolimo jėgą ir leidžianti įsivertinti, su kokio lygio varžovėmis susidursime ateityje.
Grupių etape jau pirmąją dieną Stambule Turkijos ir Latvijos mačą stebėjo 9 100 žiūrovų. Geteborge Švedijos ir Juodkalnijos rungtynės pritraukė 6 801 žiūrovą – tai tapo nauju Švedijos moterų tinklinio rungtynių lankomumo rekordu.
Ilgai laukti sugrįžimai ir debiutai
Viena gražiausių šio čempionato istorijų priklauso Austrijos rinktinei, kuri Europos čempionate nedalyvavo net 55 metus (nuo 1971 m.). Po 29 metų pertraukos į turnyrą grįžo Latvija, o vienintelė čempionato debiutantė – Juodkalnija.
Austrės ir juodkalnietės pralaimėjo visus penkis žaistus susitikus, o latvės pasiekė vienintelę pergalę, 3:2 įveikusios vengres.
Verta pažymėti, kad latvės bent vieną setą laimėjo net keturiuose mačuose, o Juodkalnija ir Austrija – dviejuose. Tai rodo, kad jos nebuvo statistės ir garbingai priešinosi elitinėms komandoms.
Pokyčiai Europos čempionatuose
Tai buvo paskutinis Europos čempionatas, vykęs senuoju formatu. Planuojama, kad nuo ateinančių metų Europos čempionatų formatas iš keisis iš esmės – jie bus rengiami kas dvejus metus, o komandos turės dviejų metų atrankos ciklą. Atranka vyks per Europos lygos varžybas bei rinktinių reitingą.
Po dešimties metų pertraukos sėkmingai į Europos reitingą sugrįžusi Lietuva pirmaisiais atrankos metais su 59 taškais rikiuojasi 31 pozicijoje. Tikimasi, kad sėkmingas pasirodymas pirmaisiais atrankos metais lems Lietuvos rinktinės patekimą tiesiai į Europos lygą be atrankos proceso.
Lietuvos tinklinio federacijos generalinės sekretorės žvilgsnis: „Turime galvoti ne apie visą tinklinio ekosistemą“
Sugrįžimo į Europos čempionatą kelio ieško ir Lietuvos moterų tinklinio rinktinė. Apie besikeičiantį čempionato formatą, tarptautinės valdymo patirties svarbą ir atliekamus namų darbus mintimis dalijasi Lietuvos tinklinio federacijos generalinė sekretorė Alisa Česnulevičiūtė:
„Ilgą laiką mes tiesiog neturėjome patirties siekti Europos elito – mūsų mentalitetas nebuvo nukreiptas į aukščiausius tikslus, nes dažnai patys save nuvertindavome: esą esame per maži, neturime reikiamų fizinių duomenų ar trūksta išteklių. Tačiau žvelgiant į kitas Europos šalis matyti, kad pirminis dėmesys visada skiriamas technikos atidirbimui bei teisingo mentaliteto ugdymui. Galbūt negalime turėti tokių fizinių duomenų kaip kai kurios kitos tautos, tačiau sujungę gerą techniką, fizinį parengimą ir profesinį mentalitetą, atversime visiškai kitas galimybes mūsų sportininkams.
Atvėrus šias galimybes, natūraliai didėja ir finansiniai ištekliai. Ir čia kalba eina ne apie rėmėjus ar valstybės finansavimą – tai kalba apie paties sportininko galimybes gauti stipendiją, užsidirbti atlyginimą užsienio klube, kurti savo vardą, savo profesinį kelią. Tinklinis tampa įrankiu paragauti profesionalaus sportininko duonos, statyti savo karjerą ir per sportą kurti profesinį gyvenimą.
Svarbu suprasti ir tai, kad Europos tinklinio čempionato formatas keičiasi. Priekyje turime dvejus atrankos metus, todėl privalome išnaudoti kiekvieną galimybę. Turime aktyviai žvelgti į progas rinkti reitingo taškus zoninėse asociacijose, esant galimybėms jungtis prie kitų tarptautinių turnyrų ir siekti dar didesnio bendradarbiavimo su kitomis zoninėmis asociacijomis ar federacijomis. Mes labai ilgai lygiavomės tik į savo kaimynus, tačiau bendradarbiavimo keliai yra platūs. Kiekvienos rungtynės, tarptautinė patirtis ir kiekvienas pelnytas taškas reitinge tiesiogiai lemia mūsų poziciją bei atveria duris į aukštesnį lygį.
Siekdami suprasti, ko reikia, kad Lietuvoje užaugtų tokio lygio žaidėjos kaip Isabella Haak, matome kelis esminius veiksnius. Visų pirma – profesinis mentalitetas, nepasotinamas noras kovoti dėl kiekvieno taško bei fizinis parengtumas. Surinkti 52 taškus per rungtynes ir kitą dieną vėl demonstruoti aukščiausią meistriškumą reikalauja išskirtinio pasiruošimo. Tai rodo, koks aukštas turi būti paties sportininko atsakomybės lygis ruošiantis varžyboms tiek rinktinėje, tiek klubiniame sezone. Tuo pačiu I. Haak pavyzdys demonstruoja ir aukštą vidinę brandą ir kultūrą – būdama viena geriausių pasaulyje, ji išlieka paprasta ir šilta asmenybė.
Šiame procese nepaprastai vertinga analizuoti kitų šalių patirtį. Matome kaimyninės Latvijos pavyzdį, kuri nuosekliai žengia šiuo keliu jau penkerius metus ir šiandien skina to rezultatus. Taip pat įkvepia Švedijos patirtis: turėdami ribotus resursus, jie priėmė strateginį sprendimą visą dėmesį sukoncentruoti į moterų salės tinklinį bei vyrų paplūdimio tinklinį, o sutvirtėjus šioms sritims – palaipsniui auginti kitas. Ne mažiau svarbus ir čempionato debiutantės Juodkalnijos pavyzdys – ji investuoja į jaunimą, šiandien nesivaiko greitų medalių ir kryptingai dirba ilgalaikei perspektyvai. Pasirenka aiškius prioritetus, kur pagrindinis dėmesys tobulėjimui, o kur rezultatams. Ne mažiau svarbu analizuoti ir save pačius – silpnybes, stiprybes ir galimybes. Tai mes nusiteikę daryti su užsienio ekspertais, kurie yra pasiruošę padėti mums siekti savo tikslų. Smagu stebėti, kuomet yra matomas potencialas, prie kurio augimo norima prisidėti.
Gilindamiesi į kitų federacijų patirtį, galime aiškiau įvertinti, kur kaip organizacija esame mes ir ko reikia, kad žengtume į priekį. Labai džiugina ir kolegų iš kitų konfederacijų palaikymas – iš jų išgirdome patvirtinimą, kad judame teisinga kryptimi, o kartu ir palinkėjimą kantrybės, nes šis pokyčių procesas reikalauja laiko. Mūsų merginos neliko nepastebėtos ir tarptautinėje bendruomenėje visus sužavėjo savo atkaklumu. Dalis merginų buvo pakviestos naujame sezone žaisti užsienio klubuose. Tai yra pirmieji žingsniai.
Matome, kur link juda Europos tinklinio elitas ir turime viziją, kur norime būti mes. Moterų tinklinis turi didelį potencialą, o nacionalinė rinktinė yra svarbiausia jo matomumo ir augimo dalis. Ji įkvepia jaunus sportininkus, vienija bendruomenę ir didina tinklinio žinomumą visuomenėje. Todėl siekdami aukštesnio lygio turime žiūrėti plačiau. Esame nedidelė tinklinio bendruomenė, todėl rezultatą galime pasiekti tik veikdami kartu ir matydami visos sporto šakos interesą.“
Jau trečiadienį prasidės Europos vyrų tinklinio čempionatas, kuris iki rugsėjo 26 dienos vyks keturiose šalyse – Italijoje, Bulgarijoje, Suomijoje ir Rumunijoje (iš viso 24 rinktinės).
Finalinis etapas vyks Milane: pusfinaliai vyks rugsėjo 25 d., o finalas ir mačas dėl bronzos – rugsėjo 26 d. „Unipol Forum“ arenoje.
ltf.lt
