Ar viešas renginys iš tiesų yra atviras visiems, jei vienam žmogui kelią iki veiklos užkerta smėlis, o kitam dalyvauti trukdo informacija, kurios jis negali suprasti? Šis klausimas šiemet tapo viena svarbiausių Klaipėdos sporto festivalio temų. Visą rugpjūtį vykęs renginių ciklas kvietė sportuoti, išbandyti, stebėti ir būti kartu, tačiau kartu siekė atkreipti dėmesį į tuos, kuriems galimybė tiesiog ateiti į miesto renginį vis dar nėra savaime suprantama.
Penktus metus iš eilės vykęs Klaipėdos sporto festivalis, kurį organizuoja Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla ir Klaipėdos miesto savivaldybė, šiemet tapo ir Socialinės atsakomybės metų programos dalimi.
Todėl organizatoriams buvo svarbu ne tik visą rugpjūtį užpildyti miesto erdves sportu, azartu ir geromis emocijomis, bet ir ieškoti konkrečių būdų, kaip renginius atverti kuo daugiau skirtingų žmonių.
Rugpjūčio 2–29 dienomis festivalis keliavo per skirtingas Klaipėdos erdves – nuo Danės skvero ir Centrinio stadiono iki Melnragės paplūdimių bei „Švyturio“ arenos. Programoje susitiko profesionalus sportas, bendruomeniškumas ir galimybė sportą išbandyti pačiam. Žmonių su negalia vasaros sporto šventė subūrė dalyvius iš skirtingų Lietuvos vietų, daugiau nei 200 sportininkų savo jėgas išbandė „AVS Nindzė Lietuva 2026“ etape, pajūryje vyko „Lietuvos ir Baltijos šalių paplūdimio sprinto irklavimo čempionatas“, „Paplūdimio rankinio festivalis“, „Paplūdimio diena 2026“, o festivalį užbaigusioje „Būrelių ir sporto mugėje“ apsilankė 5 tūkstančiai žmonių ir prisistatė 90 organizacijų.
Per beveik mėnesį netrūko nei sportinio azarto, nei pirmųjų bandymų, nei nuoširdaus palaikymo. Vienur dėl rezultatų kovojo patyrę sportininkai, kitur vaikai pirmą kartą išbandė naują sporto šaką, šeimos leido laiką kartu, o skirtingos miesto bendruomenės susitiko erdvėse, kuriose sportas tapo bendru varikliu.
Būtent tokia festivalio atmosfera – ne tik varžytis, bet ir išbandyti, palaikyti, atrasti bei būti visiems kartu – per penkerius metus tapo viena svarbiausių jo dalių.
Tačiau šiemet greta sportinių rezultatų ir gerų emocijų vis iškildavo dar vienas klausimas – ar galimybę visa tai patirti iš tiesų turi kiekvienas?
Simboliška, kad Klaipėdos sporto festivalį rugpjūčio 2-ąją Danės skvere oficialiai atidarė Žmonių su negalia vasaros sporto šventė.
Čia sportinės rungtys ir iššūkiai tapo ne tiek varžybomis dėl rezultato, kiek galimybe pabandyti. Žmonės su skirtingomis negaliomis, jų artimieji ir miesto gyventojai kartu sportavo, bendravo, palaikė vieni kitus ir dalijosi geromis emocijomis.
Festivalio atidarymas taip pat buvo tiesiogiai transliuojamas su vertimu į lietuvių gestų kalbą – tai tapo viena iš nuosekliai per pagrindinius festivalio renginius tęstų prieinamumo priemonių.
Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos Renginių padalinio vadovė Meda Kubilienė sako, kad šių metų festivalis organizatoriams dar kartą parodė, kodėl prieinamumas negali būti vertinamas tik kaip papildoma renginio dalis.
„Į renginių prieinamumą vis dar neretai žiūrima kaip į papildomą elementą. Tačiau pamačius žmonių emocijas, realią tokių sprendimų naudą ir išgirdus jų atsiliepimus ateina labai aiškus suvokimas, kad prieinamumas turi būti savaime suprantama kiekvieno viešo renginio dalis.
Todėl organizuojant viešą renginį apie skirtingų žmonių poreikius turime galvoti nuo pat pradžių, o ne tuomet, kai renginys jau suplanuotas“, – sako M. Kubilienė.
Asociacijos „JUDU 365“ projektų koordinatorė Ema Navickienė sako, kad šių metų festivalis taip pat parodė, jog net veikla, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai pritaikoma, nebūtinai turi būti nepasiekiama.
„Net iš pirmo žvilgsnio sunkiai prieinamas laipiojimo veiklas, padedant treneriams ir asistentams, galėjo išbandyti žmonės su judėjimo ar intelekto negalia, taip pat galūnių neturintys dalyviai. Tai puikiai parodo, kad dažnai barjerą sukuria ne pati veikla, o tai, kaip ji organizuojama“, – sako „JUDU 365“ atstovė.
Fizinę kliūtį dažnai pastebėti nesunku – laiptai, smėlis, per siauras praėjimas ar nepritaikyta erdvė matomi iš karto. Tačiau yra ir tokių dalykų, kurių renginio organizatorius, pats su jais nesusidurdamas, gali net nepastebėti.
Trys pagrindiniai Klaipėdos sporto festivalio renginiai – Žmonių su negalia vasaros sporto šventė, Paplūdimio diena ir Būrelių bei sporto mugė – buvo tiesiogiai transliuojami su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Dalis vertimo buvo užtikrinama ir pačiose renginių erdvėse, o Būrelių ir sporto mugėje prireikus gestų kalbos vertėja galėjo padėti ir individualiai bendraujant.
Klaipėdos kurčiųjų sporto klubo „Šermukšnis“ vadovė Kristina Rimkienė sako, kad tokių sprendimų svarbą galima suprasti tik pažvelgus į ilgametę kurčiųjų bendruomenės patirtį.
„Kurčiųjų bendruomenė daug metų buvo atskirta nuo visavertės informacijos, renginiuose apie juos nebuvo pagalvojama. Kai kalbama apie įtrauktį ir prieinamumą, dažniausiai įsivaizduojama, kad užtenka pritaikyti fizinę aplinką žmonėms su judėjimo negalia, kai iš tikrųjų yra daug įvairių pritaikymų pagal kiekvieno žmogaus poreikius. Kurčiųjų bendruomenė – ne išimtis. Jiems vertimas užtikrina aiškią renginio informaciją, o tuomet dalyvavimas tampa įdomus, naudingas ir vertingas“, – sako K. Rimkienė.
Tačiau ilgus metus neprieinama informacija palieka ir gilesnį pėdsaką – ilgainiui žmogus gali paprasčiausiai nustoti tikėtis, kad tam tikras renginys yra skirtas ir jam.
Pasak K. Rimkienės, daliai kurčiųjų nėra susiformavęs įprotis lankytis renginiuose, kuriuose didžioji patirties dalis paremta garsu.
Todėl gestų kalbos vertimas festivalyje svarbus ne tik tam žmogui, kuris renginį stebėjo šiemet.
Nuosekliai kartojama gera patirtis gali po truputį kurti tai, ko iki šiol trūko – pasitikėjimą, kad ateiti verta ir kad esi laukiamas.
Ypač aiškiai tai atsiskleidė festivalį užbaigusioje Būrelių ir sporto mugėje.
Rugpjūčio 29-ąją „Švyturio“ arenoje savo veiklas pristatė 90 sporto klubų, mokyklų, kūrybinių studijų ir kitų organizacijų, o per dieną mugėje apsilankė 5 tūkstančiai žmonių.
Šeimos galėjo ne tik stebėti pasirodymus ar išbandyti veiklas, bet ir tiesiogiai kalbėtis su treneriais bei būrelių vadovais. Buvo atskiras sąrašas organizacijų, siūlančių veiklas vaikams su negalia, kad šeimoms būtų paprasčiau rasti reikiamą informaciją. Kurtiesiems tėvams tokioje aplinkoje gestų kalbos vertėjas gali tapti tiltu į pokalbį, kuris girdinčiam žmogui atrodo visiškai įprastas.
„Kai atsiranda asmeninio bendravimo poreikis, tai tampa labai svarbu. Pavyzdžiui, Būrelių mugėje galima paprašyti vertėjo norint pasikalbėti apie vaiko galimybes lankyti tam tikrą būrelį, užduoti aktualius klausimus“, – paaiškina K. Rimkienė.
Tai gali atrodyti kaip nedidelė renginio detalė – iki tol, kol jos neprireikia pačiam. Tačiau būtent iš tokių detalių ir susideda galimybė renginyje dalyvauti lygiavertiškai.
Kitas išbandymas laukė rugpjūčio 27-ąją, kai Klaipėdos sporto festivalis persikėlė į II Melnragės paplūdimį.
Paplūdimio dienoje netrūko nei sporto, nei vasariškų emocijų – čia vyko banglenčių, irklenčių, baidarių, plaukimo, tinklinio, imtynių, fitneso ir daugybė kitų veiklų.
Tačiau paplūdimys savaime yra viena sunkiau žmonėms su judėjimo negalia prieinamų miesto erdvių.
Todėl renginio metu buvo nutiesti specialūs takai, palengvinę patekimą per smėlį, naudojami paplūdimiui pritaikyti vežimėliai, o dalį veiklų žmonės galėjo išbandyti padedami trenerių ir asistentų.
E. Navickienė būtent Paplūdimio dieną išskiria kaip gerą pavyzdį, kiek gali pakeisti konkretūs ir praktiški sprendimai.
„Džiugu, kad senjorai bei žmonės su judėjimo negalia galėjo išbandyti banglenčių sportą, o specialūs takai ir vežimėliai paplūdimyje leido lengviau pasiekti veiklas. Tokie sprendimai naudingi ne tik žmonėms su negalia, bet ir tėvams su vaikų vežimėliais ar kitiems sunkiau judantiems žmonėms“, – sako ji.
Organizatoriui nutiestas takas gali būti viena eilutė darbų sąraše. Žmogui, kuris be jo paplūdimio veiklos negalėtų pasiekti, tai yra skirtumas tarp „negaliu dalyvauti“ ir „galiu pabandyti“.
Festivalio pastangas, kad skirtingų poreikių turintys žmonės galėtų lygiaverčiai dalyvauti renginiuose, teigiamai vertina ir K. Rimkienė.
„Šį žingsnį vertinu labai teigiamai – apie įtrauktį ne kalbame, o darome. Jei ir atsiranda kažkokių nesklandumų, jie nėra svarbiausi. Svarbu, kad yra noras ir pastangos pasiekti bendruomenę ir suteikti jai galimybę lygiaverčiai dalyvauti renginiuose. Už tai – didelis ačiū“, – sako ji.
„Ateityje, tikiu, klausos negalią turinčių dalyvių ir žiūrovų tik daugės. O mes, kaip Klaipėdos miesto kurčiųjų organizacija, stengsimės kuo daugiau informuoti apie tai, kad renginiai yra pritaikomi, ir skatinti dalyvauti“, – priduria „Šermukšnio“ vadovė.
Klaipėdos sporto festivalio organizatoriai nesako, kad per vieną rugpjūtį pavyko išspręsti visas renginių prieinamumo problemas.
Šių metų festivalis tapo dar vienu žingsniu mokantis geriau atpažinti skirtingų žmonių poreikius ir sprendimus, kurie leidžia į renginius įtraukti daugiau bendruomenės narių. Šią kryptį organizatoriai planuoja tęsti ir ateityje – apie prieinamumą galvojant nuo pat pirmųjų renginio planavimo etapų.
M. Kubilienė sako, kad vienas stipriausių šių metų festivalio įspūdžių buvo ne tik įgyvendinti sprendimai, bet ir jų rezultatas – renginiuose matomi žmonės, kurie galbūt anksčiau nebūtų juose dalyvavę.
„Buvo labai gera festivalio renginiuose matyti susirinkusius skirtingų poreikių ir galimybių žmones, įsitraukiančius į veiklas, bendraujančius, sportuojančius ir tiesiog būnančius kartu. Tokie vaizdai suteikia daug vilties, kad vis daugiau žmonių jausis miesto renginių dalimi ir nebeturės svarstyti, ar konkretus renginys skirtas ir jiems. Tačiau tam neužtenka vieno festivalio ar vienų metų – turime nuosekliai kurti aplinką, kurioje žmogus žinotų, kad yra laukiamas“, – sako M. Kubilienė.
Festivalis parodė ir tai, kad daliai pokyčių nereikia laukti metų metus.
Kartais galima nutiesti taką.
Pakviesti gestų kalbos vertėją.
Aiškiau pažymėti būrelį, pasiruošusį priimti specialiųjų poreikių turintį vaiką.
Pasirūpinti trenerio ar asistento pagalba, kad žmogus galėtų išbandyti veiklą, kuri iš pradžių atrodė nepasiekiama.
Ir, svarbiausia, dar prieš renginį paklausti: kas šiandien čia negalėtų dalyvauti – ir ką galime padaryti, kad galėtų?
„Šių metų festivalio sėkmės nenorime vertinti vien dalyvių ar lankytojų skaičiais. Mums svarbu ir tai, ar į renginius ateina žmonės, kurie anksčiau galbūt nemanė, kad tokios veiklos skirtos jiems. Šiemet daug išmokome ir tikrai dar turime kur augti, tačiau prieinamumo klausimas mums nesibaigia kartu su Socialinės atsakomybės metais. Planuodami kitų metų festivalio renginius norime apie skirtingų žmonių poreikius galvoti nuo pat pirmųjų organizavimo žingsnių. Jeigu sakome „Sportas visiems“, turime stengtis, kad tie žodžiai kasmet vis labiau atsispindėtų konkrečiuose sprendimuose“, – sako Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos direktorius Darius Raišutis.
Galbūt būtent tai ir yra svarbiausia po beveik mėnesį trukusio penktojo Klaipėdos sporto festivalio liekanti mintis.
Festivalis baigėsi. Sportinės rungtys turi savo nugalėtojus, medaliai išdalinti, scenos išmontuotos, o miesto erdvės grįžo į įprastą ritmą.
Tačiau prieinamumo pokytis matuojamas kitaip.
Jis prasideda tada, kai žmogus, kuris anksčiau į renginį neidavo, nes nemanė, kad ten galės visavertiškai dalyvauti, kitą kartą nusprendžia ateiti.
Kai šeima nebeturi klausinėti prie kiekvieno stendo, ar jų vaikas čia laukiamas.
Kai smėlis nebereiškia, kad kelionė baigiasi prie paplūdimio krašto.
Kai kurčias žmogus žino, kad scenoje sakoma informacija skirta ir jam, o prireikus jis galės užduoti jam svarbų klausimą.
Vienas festivalis įpročių nepakeis. Tačiau juos gali pradėti keisti nuosekliai kartojama patirtis, kad miesto renginiuose vietos yra kiekvienam.
Šių metų Klaipėdos sporto festivalio mintis „Sportas visiems“ buvo ne tik kvietimas sportuoti.
Jis tapo kryptimi, kurią festivalio organizatoriai ketina tęsti ir ateityje.
Klaipėdos sporto festivalio organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla.
