Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Šiemet rugsėjo mėnesį Molėtų kūno kultūros ir sporto centras švęs savo 50 metų jubiliejų. Jo istorija prasidėjo nuo 1971 m. rugsėjo 1 d., kai buvo įsteigta rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla.
1995 m. rugpjūčio 8 d. rajono savivaldybės taryba nusprendė pakeisti pavadinimą ir įsteigti Molėtų r. kūno kultūros ir sporto centrą.
„Sporto centro 50 metų jubiliejinei šventei pradėjome rengtis nuo metų pradžios. Planuojame šventinę programą, sporto renginius, renkame Sporto centro istorinius faktus, apie tai ruošiamės išleisti leidinį, planuojame sukurti filmuką. Siekiame suburti Sporto centro Alumni klubą, kuriame aktyviai veiktų buvę sporto centro auklėtiniai.
Gera pastebėti, kad vis daugiau buvusių auklėtinių dalijasi savo prisiminimais, nuotraukomis ir įsitraukia į istorijos atgaivinimą.
Suprantame: mūsų sporto bendruomenei organizuojame itin svarbų renginį, todėl nuotaikos kūrybiškos su mažu jauduliu, ar pavyks viską įgyvendinti, kas suplanuota“, – pasakoja antrus metus Molėtų KKSC vadovaujantis buvęs rajono savivaldybės vicemeras (2015-2019 m.) Mindaugas Kildišius.
Nedideliame Molėtų rajone dabar – didelis sporto pagyvėjimas: statomas plaukimo baseinas su SPA paslaugomis, atgaivinamos bėgimo tradicijos, kone visą mėnesį vyksta netradicinis „Laisvės bėgimas, Įveik savo laisvės ratą“, įkurta elektroninio sporto klasė, didelis dėmesys skiriamas dideliam meistriškumui ir fiziniam aktyvumui.
Molėtai – nedidelis, tačiau sportiškas rajonas. Kokias puoselėjamas tradicijas norėtumėte išskirti?
Visais laikais sportas rajone buvo mėgstamas užsiėmimas. Pirmųjų sporto entuziastų dėka formavosi tradicijos.
Rankinis ir lengvoji atletika buvo pirmosios sporto šakos, kurios buvo kultivuojamos sporto mokykloje.
Vėliau Sporto centre atsirado krepšinis, imtynės ir tenisas, o nuo šių mokslo metų – ir aerobinė gimnastika.
Mėgėjiškai visada buvo žaidžiamas futbolas, bet šios sporto šakos vaikų gupių sporto centre nebuvo formuojama.
Lietuvoje gerai žinomi jūsų organizuojami bėgimai, skirti Sausio 13-ajai ir Vasario 16-ajai, kuo jie išsiskiria iš kitų renginių?
Bėgimas „Aplink Želvos ežerą“ skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti šiais metais buvo surengtas 31-ą kartą.
Įdomu tai, kad pirmasis bėgimas įvyko 1990-aisiais sausio 12-ąją, tad susiklosčius istorinėms aplinkybėms, bėgimas buvo skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Bėgimą rengia ištvermės sporto šakų ir mėgėjų turizmo klubas „OK Klajūnas“, Suginčių pagrindinė mokykla ir Suginčių seniūnija.
Bėgimai Molėtų rajone populiarūs nuo seno. Dar ankstesniais metais vykdavo bėgimas Mackonių kaimas–Molėtai, į kurį suvažiuodavo sportininkai iš visos Lietuvos.
Siekiant atgaivinti bėgimo švenčių tradiciją, mūsų KKSC surengė bėgimą „Molėtai bėga 2020“.
Šiemet gegužės 1-ąją planuojame tęsti šios bėgimo šventės tradiciją ir vyks bėgimas „Molėtai bėga 2021“.
Viena šios idėjos palaikytojų – Gailutė Keliuotienė, dabar dirbanti mūsų Sporto centre pavaduotoja ugdymui.
Ji nuolatos palaiko savo sportine formą, dalyvauja kitų miestų organizuojamose bėgimo šventėse ir, turėdama turtingą tokių renginių patirtį, padeda atgaivinti ir organizuoti bėgimus Molėtuose.
Šiomis dienomis organizuojame netradicinį renginį „Laisvės bėgimas – įveik savo laisvės ratą“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės atkūrimo šventėms paminėti.
Atsižvelgiant į COVID-19 situaciją Lietuvoje ir Molėtų rajone, bėgimas vyksta nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. miesto stadione dalyviams patogiu laiku: ryte, dieną, vakare ar naktį.
Vienintelė sąlyga – nesibūriuoti. Bėgimas nemokamas, jame dalyvauja žmonės, mėgstantys aktyvų laisvalaikį.
Visai nesvarbu, kaip dalyviai įveiks savo Laisvės ratą ar ratus: bėgte ar pėstute.
Įveikę jų nors vieną, sau pasidovanos atsiminimo medalį, kurį ras stadione tam skirtoje vietoje.
Stadioną papuošėme 800 trispalvių vėliavėlių, todėl po įveiktų laisvės ratų dalyviai galės įsiamžinti gražioje, pilietiškus jausmus skatinančioje aplinkoje.
Tiems, kas įveiks daugiausiai Laisvės ratų ir tiems, kurių nuotraukos labiausiai atspindės Lietuvos laisvę, bus įtekti specialūs prizai.
Tokiais renginiais siekiame, kad Molėtų r. gyventojai ir svečiai visada rastų galimybę būti fiziškai aktyviais.
Sporto centrui vadovaujate antrus metus, tarkite keletą žodžių apie save ir su kokiomis viltimis atėjote vadovauti šiai įstaigai, koks jūsų pagrindinis siekis?
Esu molėtiškis, čia gimiau ir augau, mokiausi, buvau Sporto centro auklėtinis.
Lankiau lengvosios atletikos treniruotes, bėgiojau 1000-3000 m distancijas, bet, kaip ir daugelis, labai norėjau žaisti krepšinį.
Tuo metu krepšinio pratybų nebuvo. Gyvenimas susiklostė taip, kad teko paragauti profesionalaus krepšininko ir trenerio duonos.
Baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijau sporto magistro laipsnį. Šalia to, 13 metų atidaviau Lietuvos kariuomenei, kur tarnavau profesinėje karo tarnyboje.
Vėliau dirbau Molėtų r. savivaldybės mero pavaduotoju, o nuo 2020 m. pradžios vadovauju Molėtų kūno kultūros sporto centrui.
Esu vienas iš krepšinio klubo „Ežerūnas“ narių.
Mano asmeninė ir KKSC bendruomenės viziją sutampa: norime būti besimokantis, nuolatos atsinaujinantis vaikų ir bendruomenės poreikius tenkinantis Sporto centras.
Sportas – viena populiariausiu vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų saviraiškos priemonių.
Todėl labai noriu, kad mūsų KKSC padėtų visai bendruomenei atrasti save sporte, kad vis daugiau narių atrastų savo aktyvaus laisvalaikio praleidimo formas.
Viliuosi, kad ateityje KKSC ugdymo programas lankys daugiau kaip pusę visų rajono moksleivių.
Norint tai pasiekti, turime nuolat bendradarbiauti su visa bendruomene, įtraukti ją į fizinio aktyvumo pratybas, sporto šventes, suteikti profesionalią pagalbą tiems, kurie siekia aukšto sportinio meistriškumo tikslų.
Jau dabar esame pasirengę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tačiau dėl Covid-19 pandemijos turime luktelti.
Kaip sekasi vadovauti naujajam kolektyvui?
Pradėjau darbą 2020-ųjų sausį, o jau kovą Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir reikėjo greitai, kūrybiškai ir be didelio streso persiorientuoti į nuotolinį ugdymą.
Sakyčiau, tai buvo laikas, kuris privertė visus sporto organizatorius išmokti naujų ugdymo metodų, prisiminti senus ir, kas svarbiausia, nenutraukti sportinio ugdymo proceso.
Nepaisant to, kad ugdymo procesas buvo sutrikdytas, tačiau planuoti ateitį ir strateguoti laikas buvo palankus. Įsivertinome KKSC veiklą, stipriąsias ir silpnąsias puses.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidūrėte?
Turėjome problemų dėl vaikų, lankančių Sporto centrą, skaičiaus mažėjimo, ypač mergaičių.
Vaikams, gyvenantiems rajone, treniruotės buvo sunkiai prieinamos dėl susisiekimo problemų.
Mažas sporto šakų pasirinkimas (krepšinis, rankinis ir tenisas) taip pat neatliepė mokinių lūkesčių, neturėjome ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo programų.
Per 2020 -uosius veiklos metus pavyko šias problemas iš dalies išspręsti. Nuo rugsėjo 1 d. Sporto centrą pradėjo lankyti 269 mokiniai, tai 81 daugiau nei praėjusiais metais.
Dabar pratybas lanko 115 (54 daugiau) mergaičių. Iš rajono gyvenviečių treniruotis važinėja 68 mokiniai, lyginant su praėjusiais metais jų padaugėjo 33.
Sumažinome aptarnaujančiojo personalo ir padidinome mokytojų skaičių. Taip siekiame, kad daugiau lėšų būtų skirta tiesiogiai neformaliojo švietimo ugdymo prieinamumui, jo veiklų tobulinimui.
Vykdome 5 sporto šakų sportininkų ugdymo programas (rankinio, krepšinio, lengvosios atletikos, teniso, aerobinės gimnastikos), iš viso yra 18 sportinio ugdymo grupių.
Viena krepšinio grupė sukomplektuota Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje.
Organizuojame 3 sporto šakų (krepšinio, rankinio, fitneso-aerobikos) vaikų ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo užsiėmimus.
Sporto centro fizinio aktyvumo pratybas lanko 105 vaikai ir suaugusieji.
Turime puikią sporto bazę, todėl vienas iššūkių – kiek galima daugiau ją išnaudoti, teikiant nuomos paslaugą.
Svarbus darbas buvo įdiegti galimybę visuomenei elektroninėmis priemonėmis rezervuoti teniso kortus.
Tai pavyko puikiai, nuo vasaros pradžios teniso mėgėjai galėjo rezervuoti sau tinkamą laiką teniso kortuose, įdiegta sistema pasiteisino.
Vis dar turime problemų su krepšinio trenerių stygiumi, todėl, pasinaudodamas proga, noriu pakviesti tuos, kam patinka krepšinio trenerio darbas į Molėtų KKSC.
Nuo 2021-ųjų planuojame į centrą pakviesti ir kineziterapeutą. Jo pagalba galėsime taikyti prevencines traumų programas, greitesnį ir efektyvesnį traumuotų sportininkų reabilitacinį procesą, daugiau dėmesio skirsime mokinių laikysenos svarbai.
Jūsų vadovaujamas KKSC yra atsakingas už visą rajono sportinį sąjūdį, kiek centre dirba trenerių, mokinių lanko pratybas? Ar ugdytiniai – tik molėtiškiai ar yra atvažiuojančių ir iš kitų vietovių?
Molėtų KKSC atsakingas už mokinių sportą. Organizuojame Lietuvos mokyklų žaidynes, rajono mokyklų žaidynes, turnyrus, rengiame rudens ir pavasario kroso varžybas.
Siekiame, kad kuo daugiau moksleivių dalyvautų sportiniame gyvenime ir taip išsiugdytų poreikį sportuoti.
Šiuo metu KKSC dirba 9 neformaliojo švietimo mokytojai, suformuota 18 ugdymo grupių.
Džiaugiamės, kad nuo 2020-ųjų rugsėjo mėnesio apie 25 proc. mokinių, lankančių Sporto centro treniruotes, yra rajono moksleiviai.
Populiarinant sportą rajone, esame ne vieni. Į sporto sąjūdį vis labiau įsitraukia rajone veikiantys sporto klubai, jų veikla įvairi, pastebima ir nuolat auga.
Krepšinio sporto klubas „Ežerūnas“ rungtyniauja Nacionalinės krepšinio lygos čempionate, rankinio klubas „Molėtai“ – Lietuvos rankinio federacijos pirmosios lygos čempionate, moterų rankinio klubas „SK Molėtai“ – Lietuvos čempionate, futbolo klubas „FK Molėtai“ organizuoja vaikų futbolo treniruotes, o vyrų komanda dalyvauja Sekmadienio futbolo lygos čempionate.
Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubas „OK Klajūnas“ rajono moksleiviams bei visiems norintiems organizuoja masines orientavimosi sporto varžybas, kasmet nuo 1991-ųjų kartu su Suginčių vidurine mokykla organizuoja bėgimą „Aplink Želvos ežerą“.
Teniso klubai „Veja“ ir „Molėtų tenisas“ rengia teniso turnyrus mėgėjams. Sportinių šokių studija „Domino“ ir šokių bei laisvalaikio studija „Dorada“ rengia pratybas ir varžybas vaikams ir suaugusiems.
Mankštos ir užimtumo studija bei Utenos r. visuomenės sveikatos biuras fizinių pratimų, mankštų pagalba organizuoja suaugusiųjų ir vaikų sveikatinimo užsiėmimus.
Automobilio sporto klubo „Skorpionas“ atstovai dalyvauja Lietuvos ir Europos automobilių kroso čempionatuose.
Automobilių sporto klubas „One way drift team“ organizuoja Lietuvos drifto “Street” ir “Semi-PRO” lygų etapus.
Kurios sporto šakos atstovai labiausiai garsina Molėtus?
Prisiminus ankstesniuosius laikus, būtų galima pasigirti lengvaatlečių pasiekimais.
Algirdas Šėža 1979-aisiais tapo Lietuvos čempionu 400 m distancijoje, o vėliau, atstovaudamas Lietuvos rinktinei, per VII SSRS tautų spartakiadą 4×400 m bėgimo estafetėje kartu su Remigijumi Valiuliu, Egidijumi Petriku ir Sigitu Navicku pasiekė Lietuvos rekordą – 3 min.11,1, sek.
Pasižymėjo ir kiti bėgikai Algis Masevičius, Artūras Vitkevičius, Saulius Slavinskas, ieties metikas Vilmantas Katinas, tapę Lietuvos čempionais ir prizininkais.
Tačiau geriausiai žinoma mūsų ilgųjų nuotolių bėgikė Gailutė Keliuotienė, iškovojusi daug svarių pergalių maratono ir pusės maratono distancijose.
Šiuo metu galime pasidžiaugti mūsų auklėtinio Lauryno Šerelio neeiline ištverme: jis įveikė 100 km nuotolį Lietuvos pajūriu.
Vena populiariausių sporto šakų Molėtuose – rankinis, visada turintis savo gerbėjų dar nuo 1971-ųjų, kai buvo įsteigta rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla.
Mūsų rankininkai Rita Repečkaitė, Valdas Jarukas, Donatas Biras, Aistis Pažemeckas atstovavo Lietuvos rinktinei.
Nuo 2017–ųjų įregistruotas Molėtų rankinio klubas Lietuvos rankinio federacijos pirmosios lygos čempionate nuolat užima antrąsias –trečiąsias vietas. Tokie pasiekimai leidžia klubui būti populiarumo viršūnėje.
Krepšinyje mūsų Sporto centro auklėtiniams sudėtinga konkuruoti su kitomis Lietuvos sporto organizacijomis.
Turime ribotą mokinių skaičių, todėl atrankų į krepšinio komandas nedarome, pratybas lanko visi, kuriems patinka ši sporto šaka.
Galime pasigirti kai kurių buvusių auklėtinių pasiekimais atstovaujant 2009-aisiais įsikūrusiam klubui „Ežerūnas“.
Klubas į areną pritraukė daug sporto mėgėjų, nes 2009-2010 m. ir 2010-2011 m. tapo Regiono krepšinio lygos čempionais.
Nuo 2011–ųjų iki dabar klubas dalyvauja Nacionalinė krepšinio lygos čempionate: 2013-2014 m. laimėjo bronzos, o 2014-2015 m. – sidabro medalius.
Vienas Sporto centro iššūkių – parengti kuo daugiau didelio meistriškumo sportininkų, kurie atstovautų rajonui ar sportinę karjerą tęstų kituose Lietuvos ar užsienio klubuose.
Kadangi Sporto centre turime rankinio, krepšinio programas, o rajone – rankinio ir krepšinio klubus, kurie dalyvauja Lietuvos čempionatuose, natūralu, kad norime nuolatos papildyti šių sporto klubų, komandų sudėtis savo auklėtiniais. Vyksta bendradarbiavimas ir nuolatinis ugdymo procesas.
Ką galite pasakyti apie sporto bazę, ar ji tenkina visus norinčiuosius, ar tenka pasukti galvą, kaip visiems išsitekti?
Šiuo metu turima sporto bazė ir sąlygos sportuoti yra labai geros. Yra natūralios žolės stadionas su keturiais bėgimo takais, 2 teniso ir padelio kortai, puikios dvi sporto salės, svarmenų salė, šiemet įrengėme puikią fitneso sporto salę su visa reikalinga įranga.
Molėtų aplinka, miesto infrastruktūra puikiai pritaikyta aktyviam laisvalaikiui praleisti, todėl sportininkai ja naudojasi, taip pat parkų takais, paplūdimio aikštelėmis, lauko sporto aikštelėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis prie daugiabučių namų kvartalų.
Jau keleri metai sporto entuziastai naudojasi naujai pastatytu riedlenčių parku, džiaugiasi atvira čiuožykla, tik gaila, kad šiemet dėl Covid-19 ji neeksploatuojama.
Gyventojams savo sveikatinimo paslaugas, mankštas siūlo Mankštos ir užimtumo studija bei Utenos r. visuomenės sveikatos biuras.
Jie organizuoja sveikos gyvensenos seminarus, paskaitas. Labai džiaugiamės, kad nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio ir Sporto centras gyventojams gali pasiūlyti aktyvaus fizinio užimtumo programas – Zumbos, fitneso, krepšinio, rankinio.
Didelis mūsų džiaugsmas – nuo 2020-jų pradėta baseino su SPA paslaugomis statyba, tikimės, kad po poros metų galėsime puikuotis šios bazės teikiamomis paslaugomis.
Visa statyba numatyta dviem etapais: pirmajame – paties baseino su pramogų ir poilsio zona, antrajame – treniruoklių salės, kavinės ir papildomų sportininkams skirtų patalpų įrengimas.
25 m ilgio keturių takelių baseinas suprojektuotas pagal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus. Likusi erdvės dalis skirta sveikatinimui, poilsiui ir pramogoms su įvairiomis masažuojančiomis vandens srovėmis, trimis pirtimis.
Patalpos bus pritaikytos vaikams ir žmonėms su negalia. Projekto „Aktyvios gyvensenos ir sveikatingumo centro infrastruktūros sukūrimas neišnaudotoje erdvėje Ažuolų g. 10, Molėtuose“ pirmojo etapo darbų vertė – 4,434 mln. eurų.
Lėšas baseinui statyti skiria valstybė ir rajono savivaldybė.
Ar turite sporto bazę, atitinkančią visus reikalavimus, kurioje būtų galima rengti aukšto lygio Lietuvos ar tarptautines varžybas?
Nors sporto bazė puiki, tačiau ji neatitinka didelių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip Europos ar pasaulio čempionatų etapai, reikalavimų.
Jei stadiono ar sporto salės matmenys tinkami, tai trūksta sėdimų vietų žiūrovams.
Siekiant organizuoti aukšto lygio varžybas šių dviejų kriterijų neužtenka, dažnai būna ir papildomų sąlygų.
Bendradarbiaujame su sporto federacijomis ir pagal galimybes prisidedame prie aukšto sportinio meistriškumo varžybų organizavimo Molėtuose.
Pastarasis toks renginys vyko praėjusią vasarą, kai buvome vieni partnerių rengiant Lietuvos dviračių plento varžybas.
Didesnį dėmesį fokusuojame į sporto stovyklų, regioninių varžybų organizavimą, orientuojamės į masinius renginius šiltuoju laikotarpiu.
Tokiais atvejais galime išnaudoti sukurtą miesto ir rajono sporto bei laisvalaikio infrastruktūrą.
Praėjusiais metais rugsėjo 3 d. Sporto centras ir Švietimo mainų paramos fondas pasirašė projekto „Fizinio aktyvumo plėtra Molėtų rajono savivaldybėje, skatinant aerobikos ir fitneso, rankinio bei krepšinio sporto šakų masiškumą“ sutartį. Kaip sekasi ją įgyvendinti?
Dar nebuvau paskirtas KKSC direktoriumi, bet ėmiausi iniciatyvos rašyti projektą Lietuvos sporto rėmimo fondui.
Jis buvo aktualus, pagrįstas duomenimis ir inovatyvus, manau, todėl ir gavome finansavimą. Projekto vertė – apie 88 tūkst. eurų, trukmė – 26 mėnesiai.
Projektą pradėjome pagal planą, numatytos veiklos vyko sklandžiai, tačiau naujai įvestas karantinas Lietuvoje sustabdė dalį fizinio aktyvumo veiklų.
Labai džiaugiuosi, galėdami tokį projektą įgyvendinti. Tai labai svarbu mūsų bendruomenei, ypač moterims ir mergaitėms.
Pradėjome organizuoti fitneso užsiėmimus, kuriuos ypač pamėgo moterys. Jie nenutrūko ir dabar organizuojami nuotoliniu būdu.
Kiti planuoti renginiai šiuo metu sustabdyti, laukiame karantino pabaigos ir tada pradėsime fizinio aktyvumo pratybas bei renginius visu pajėgumu.
Labai svarbu, kad šio projekto pagalba pavyko įrengti fitnes sporto salę, kurios pagalba mūsų mokytojai galės paįvairinti treniruočių turinį.
Siekiant į KKSC sporto šakų ugdymo programas įtraukti kuo daugiau moksleivių, projekto pagalba įkūrėme elektroninio sporto klasę.
Turbūt esame vienintelė Lietuvoje biudžetinė įstaiga, kuri turi savo nuosavą e-sporto klasę.
Čia galės ateiti centro treniruotes lankantys moksleiviai ir paruošti pamokas bei save išbandyti e-sporto srityje.
Žinoma, jiems bus keliama viena pagrindinė sąlygų – nepraleisti treniruočių.
Suprantame: vaikai ypač domisi kompiuteriniais žaidimais ir daug laiko praleidžia sėdėdami, tačiau vykdant veiklą organizuotai – sugebėsime šiuos abu, atrodo, nesuderinamus pasaulius pasitelkti jauno žmogaus ugdymui.
Taip jau sutapo, kad Molėtų KKSC švenčiant 50 veiklos metų jubiliejų, pradedamas e-sporto etapas.
Kokie jūsų pastebėjimai, siūlymai dėl Lietuvos sporto vizijos, taip pat rengiant naują Sporto įstatymą?
Sportas ir kultūra ypač svarbūs kiekvienam žmogui. Pirmiausia – dėl saviraiškos galimybių ir antra – dėl dvasinių pojūčių.
Sportas ne tik gera sveikata, puikiai išlavintos fizinės ypatybės, bet ir priemonė, vienijanti bendruomenę, suteikiant jai pasigerėjimo, patriotiškumo jausmą.
Pritariu nuomonei, kad dėl sporto ateities reikia tartis ir diskutuoti su sporto bendruomene.
Visi juk suprantame, kad aukštas sportinis meistriškumas be masinio sporto neišgyvens, o masiniam sportui reikia gerų aukšto sportinio meistriškumo pasiekimų.
Taigi, tampame vienas nuo kito priklausomi, todėl reikia ieškoti išeičių ir sutarimų.
Dabartinė situacija rodo, kad vis mažiau Lietuvos sportininkų pretenduoja į olimpines žaidynes.
Vadinasi, dabartinė aukšto sporto meistriškumo sistema kažkur šlubuoja arba neveikia.
Fizinio aktyvumo srityje taip pat yra problemų, nes moksleivių sveikatos būklė negerėja.
Keičiant sporto įstatymą, diskutuojama dėl įvairių dalykų. Paminėsiu tik kelis, kurie ypač svarbūs ir regionų savivaldybėms.
Pirmiausia dėl finansavimo. Mano giliu įsitikinimu, nenutrūkstamas, pastovus finansavimas turi būti užtikrinamas organizacijoms, kurios buria ir ugdo sportininkus.
Jei šios organizacijos negalės išugdyti pajėgių sportininkų, tai ir federacijos ne daug ką galės padėti.
Antra, dėl sportuojančiųjų sveikatos patikros. Manau, visų Sporto centrų ar mokyklų moksleiviai, kurie lanko meistriškumo ugdymo ar tobulinimo grupes, sveikatą turėtų tikrintis specializuotose sporto medicinos įstaigose. O pradinio rengimo grupių mokiniai – pas savo šeimos gydytojus. Trečia, visada pasisakiau už tai, kad mokyklose kūno kultūros pamokos vyktų tris kartus per savaitę.
Ketvirta, pritariu, kad reikia tiksliau apibrėžti aukšto sportinio meistriškumo sąvoką, nes šiuo metu ja spekuliuoja kaip kas nori.
Kuris Lietuvos sporto centras jums yra pavyzdys, ko iš jo galite pasimokyti?
Vienos organizacijos išskirti negaliu. Dalyvaudamas mokymuose, seminaruose, diskutuodamas su Sporto centrų vadovais ir treneriais, iš visų pasisemiu naujų idėjų ir bandau pritaikyti savo darbe bei Sporto centro veikloje.
Dalinimasis gerąją patirtimi, manau, yra vienas geriausių būdų plėsti akiratį ir tobulėti.
Šiuo metu inicijuoju Utenos regiono sporto centrų vadovų susitikimus. Jų tikslas – rasti visiems naudingas bendradarbiavimo kryptis ir formas.
Viliuosi, kad ateityje Utenos regionas galės pasiūlyti sporto mėgėjams išskirtinių renginių.
