Dienos ilgėja, orai keičiasi į šiltesnius, saulė lepina vis dažniau – tačiau būtent pavasarį dalis žmonių jaučiasi prasčiau, nei tikėjosi. Ne vienas skundžiasi nuovargiu, dažnomis peršalimo ligomis, pradeda kamuoti alergijos ar net virškinimo sutrikimai. Skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ šeimos gydytojas Domas Denisovas sako, kad šiuo metu svarbiausia – ne ignoruoti organizmo siunčiamus signalus, o suprasti, kad jam reikia daugiau dėmesio nei įprastai.
Pavasaris – ne tik atgimimas, bet ir išbandymas
Daugelis tikisi, kad kylant termometro stulpeliui organizmas savaime atsigaus po prailgusios žiemos. Vis dėlto D. Denisovas atkreipia dėmesį, kad sergamumas pavasarį nemažėja taip greitai, kaip norėtume. Į sezoninius pokyčius ypač jautriai gali reaguoti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių organizmas jau nusilpęs po žiemos.
„Nors orai šyla, virusinės infekcijos vis dar aktyvios – sloga ir kosulys išlieka dažni. Žmonės vis dar daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur virusai lengvai plinta. O temperatūrų svyravimai – šilta dieną ir šalta ryte – apsunkina organizmo prisitaikymą: dažniau pasirenkama netinkama apranga, atšąla kvėpavimo takai, sumažėja vietinis gleivinės atsparumas. Dėl to virusams lengviau patekti į organizmą, greičiau vystosi liga“, – aiškina gydytojas.
Be to, nuo kovo pradeda žydėti medžiai, todėl ryškiai padaugėja alerginės slogos atvejų. D. Denisovas taip pat pastebi, kad daliai žmonių šiuo laikotarpiu paūmėja virškinimo problemos – atsiranda pilvo diskomfortas, refliuksas ar nevirškinimas.
„Pavasarinis nuovargis“ – kada tai rimtas signalas?
Pasibaigus žiemai, žmonės skundžiasi ne tik fiziniais negalavimais. Daugeliui ima stigti energijos, svyruoja nuotaikos – daugelis tai priskiria „pavasariniam nuovargiui“ ir laukia, kol tai praeis savaime. Tačiau D. Denisovas įspėja: panašūs simptomai gali rodyti ir rimtesnes problemas.
„Trumpalaikis organizmo išsekimas pavasarį dažniausiai pasireiškia energijos stoka, mieguistumu ir nuotaikos svyravimais. Taip nutinka tiek dėl saulės trūkumo, tiek dėl vitaminų stygiaus po žiemos. Jį įveikti padeda subalansuota mityba, laikas lauke, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas. Tačiau panašūs simptomai gali rodyti ir rimtesnes problemas – pavyzdžiui, infekcijas ar skydliaukės sutrikimus“, – sako gydytojas.
Pasak mediko, sunerimti reikėtų, jei nuovargis trunka ilgiau nei kelias savaites, jei atsiranda karščiavimas, krenta svoris ar jaučiate stiprų silpnumą. Kreiptis į mediką reikėtų visada, jei šie simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Kodėl po žiemos organizmui trūksta atsargų
„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė aiškina, kad pavasarinis organizmo silpnumas dažniausiai nėra atsitiktinis – jis kaupiasi per visą žiemą: „Po žiemos organizmas dažnai būna patyręs didesnį fiziologinį krūvį: racione paprastai trūksta šviežių daržovių ir vaisių, daugiau vartojama kaloringo, mažiau maistinių medžiagų turinčio maisto, sumažėja fizinis aktyvumas. Dėl to gali silpnėti imuninės sistemos veikla, atsirasti energijos stoka, suprastėti bendra savijauta“.
Pavasarį gerą savijautą lemia ne pavienės priemonės, o visuma, pabrėžia vaistininkė E. Mockė. Pirmiausia – subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas poilsis. Ne vienas ima aktyviau dairytis ir papildų, vitaminų. Čia ji rekomenduoja veikti apgalvotai.
„Praktikoje pavasarį dažniausiai nustatomi vitamino D, geležies, vitamino B12 ar magnio trūkumai. Šių medžiagų stoka gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, sumažėjusiu darbingumu ar dažnesniais peršalimais. Dėl šios priežasties naudinga atlikti kraujo tyrimus – jie leidžia objektyviai įvertinti organizmo būklę ir parinkti būtent tas medžiagas, kurių iš tikrųjų trūksta“, – pataria E. Mockė.
Pavasarinė namų vaistinėlė: paprasta, bet strategiška
Permainingam sezonui verta pritaikyti ir namų vaistinėlę. Pasak E. Mockės, joje turėtų būti ne tik vaistai, bet ir kasdienės pagalbinės priemonės.
„Vieni naudingiausių – nosies plovimo sistema ar jūros vandens purškalai, kurie padeda išvalyti nosies gleivinę, sumažinti virusų ir alergenų kiekį bei palengvinti kvėpavimą. Tokios priemonės gali būti naudojamos tiek susirgus, tiek profilaktiškai, ypač prasidėjus žiedadulkių sezonui“, – sako vaistininkė E. Mockė.
Taip pat verta turėti įvairių žolelių arbatų (liepžiedžių, ramunėlių, čiobrelių ar imbierų) – šilti skysčiai gali palengvinti peršalimo simptomus, sumažinti nosies užgulimą. Dėl to organizmo imuninė sistema gali veikti efektyviau, o simptomai tampa lengvesni ir trumpesni. Papildomai verta turėti gerklės purškalų ar pastilių, taip pat temperatūrą ir bendrą skausmą mažinančių preparatų – tai leidžia greitai reaguoti į pirmuosius negalavimus ir užkirsti kelią jų progresavimui.
Jei tos pačios problemos kamuoja kiekvieną pavasarį – sukluskite
D. Denisovas įžvelgia dar vieną tendenciją: jeigu simptomai nėra labai sunkūs, žmonės pernelyg ilgai laukia, kol jie išnyks savaime. Tačiau užsitęsę skausmai, ilgai trunkantis kosulys, kraujospūdžio problemos – šie ir kiti sveikatos iššūkiai delsiant gali komplikuotis.
„Žmonės vis dar linkę palaukti, „kol praeis“. Dažniau tai daro vyrai, – pastebi medikas. – Tačiau visada geriau ne numoti ranka ar užsiimti savigyda pasiskaičius nepatikimų šaltinių informacijos, o pasitarti su specialistais. Jau vien nuotolinė konsultacija leidžia greitai įvertinti situaciją – ar pakanka stebėti, ar reikia tyrimų, ar būtina gyva apžiūra. Ekspertas padeda greičiau priimti sprendimus, tai gali net padėti išvengti ligos komplikacijų“, – sako šeimos gydytojas.
Atkreipti dėmesį reikėtų ir į dar vieną aspektą: jei panašūs simptomai kartojasi kiekvieną pavasarį – tai nėra „norma“. „Pasikartojanti sloga gali rodyti alergiją, grįžtantis nuovargis – miego ar medžiagų apykaitos problemas, dažni peršalimai – nusilpusį bendrą organizmo atsparumą. Tokiais atvejais verta ne ignoruoti, o įsivertinti situaciją – pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, atlikti tyrimus ir ieškoti priežasties“, – pataria specialistas.
