Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę sporto infrastruktūros projektų ir fizinio aktyvumo programų finansavimo procesuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Nacionalinėje sporto agentūroje, Vilniaus, Panevėžio miestų, Kauno, Akmenės, Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse.
STT vertinimu, skiriant valstybės finansavimą sportui, nėra pakankamai užtikrinama vienoda projektų atranka, skaidrumo reikalavimai ir viešojo intereso apsauga.
Per 2023–2025 m. iš valstybės biudžeto sporto finansavimui skirta daugiau kaip 76,6 mln. eurų. STT nustatė, kad Nacionalinė sporto agentūra per 3 metus iš Sporto rėmimo fondo paskirstė apie 14 mln. eurų, tuo tarpu Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per Valstybės investicijų programą, Mokyklų aikštynų atnaujinimo programą ir perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas paskirstė apie 62,6 mln. eurų, t. y. kelis kartus daugiau. Analizė parodė, kad dalis metų pabaigoje grąžintų Sporto rėmimo fondo nepanaudotų lėšų perskirstoma be projektų atrankos.
STT nustatė reikšmingas korupcijos rizikas sporto finansavimo srityje. Viena jų – skirtingų finansavimo modelių taikymas. Panašios paskirties sporto infrastruktūros projektai finansuojami taikant skirtingus modelius, todėl atsiranda galimybė pasirinkti ar taikyti palankesnį, mažiau skaidrų ir silpniau kontroliuojamą finansavimo būdą. Atliekant analizę nustatyta, kad ŠMSM perskirstant Nacionalinės sporto agentūros grąžintas Sporto rėmimo fondo lėšas, finansavimas buvo skirtas ir infrastruktūros projektams, kurie nebuvo vertinti pagal Sporto rėmimo fondo procedūras arba buvo pripažinti netinkamais finansuoti.
STT taip pat atkreipė dėmesį į nevienodus standartus, taikomus skirtingiems sporto infrastruktūros finansavimo modeliams. Pavyzdžiui, Sporto rėmimo fondo finansuojami projektai vertinami kelių etapų procedūra, į kurią įtraukiami ekspertai ir taikomi viešojo intereso kriterijai. Tuo metu Valstybės investicijų programos ir Mokyklų aikštynų atnaujinimo programos atvejais tokie reikalavimai yra mažiau detalūs arba labiau formalūs. Tai sudaro sąlygas lengviau gauti finansavimą sporto infrastruktūros projektams.
Analizė parodė, kad ne visais atvejai yra tinkamai užtikrinamas viešasis interesas. Finansavimo sutartyse dažnai nenustatomi konkretūs įsipareigojimai dėl infrastruktūros prieinamumo, naudojimo tikslinėms grupėms ar veiklos tęstinumo, todėl sudaromos prielaidos valstybės sukurtą infrastruktūrą pritaikyti ir naudoti komerciniais tikslais.
Pavyzdžiui, Valstybės investicijų programos lėšomis finansuoti sporto ir sveikatingumo kompleksai su baseinais Plungėje ir Naujojoje Akmenėje veikia pagal bendrą kainodarą, teikia ir komercines SPA ar pirčių paslaugas, tačiau finansavimo dokumentuose nėra aiškiai apibrėžtų viešojo intereso užtikrinimo sąlygų – naudojimo kvotų, prieinamumo grafikų, lengvatų tikslinėms grupėms. STT taip pat nustatė, kad valstybė reikšmingomis investicijomis finansuoja baseinų infrastruktūrą, tačiau finansavimo sąlygose nenustato reikalavimų ją pritaikyti aukšto meistriškumo sportui ar tarptautinius standartus atitinkančioms sporto bazėms, nors strateginiuose dokumentuose nustatomas, pavyzdžiui 50 m olimpinių baseinų trūkumas Lietuvoje. Sporto rėmimo fondo atveju viešojo intereso įsipareigojimai nustatomi, tačiau tik trejų metų laikotarpiui, nors valstybės lėšomis pagerintos sporto infrastruktūros naudojimo laikotarpis dažniausiai siekia 15–20 metų.
STT nustatė ir galimų šališkumo bei interesų konfliktų rizikų. Kai kuriais atvejais sprendimų priėmimas galėjo būti susijęs su suinteresuotų asmenų įtaka ar politiniais ryšiais. Vienoje iš analizuotų savivaldybių finansavimas skirtas futbolo klubui, kurio prezidentas buvo savivaldybės meras, o klubui skirta suma sudarė reikšmingą dalį savivaldybės sporto rėmimo biudžeto.
Be to, analizėje nustatyta konkurencijos ribojimo rizikų. Kai kurie nacionalinių programų atrankos reikalavimai gali riboti naujų organizacijų galimybes dalyvauti finansavime. Pavyzdžiui, dėl reikalavimo nacionalinei skėtinei nevyriausybinei organizacijai vienyti ne mažiau kaip 20 organizacijų buvo atmesta Lietuvos paralimpinio komiteto paraiška neįgaliųjų sportui skirtai programai, todėl tokia programa apskritai nebuvo vykdoma.
Siekdama mažinti korupcijos rizikas, STT rekomenduoja suvienodinti sporto finansavimo modeliams taikomus reikalavimus, aiškiai apibrėžti ir atrenkant projektus sudarant finansavimo sutartis bei kontroliuojant panaudojimą taikyti projektų vykdytojams viešojo intereso užtikrinimo standartus, stiprinti finansavimo ir naudojimo kontrolės mechanizmus, didinti sprendimų skaidrumą ir atsekamumą.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra bei analizuotos savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
stt.lt
