Vis dar gajus įsitikinimas: jei nemėgsti sporto salės, bėgimo ar intensyvių treniruočių, gera fizinė sveikata bus sunkiai pasiekiama. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pabrėžia – aktyvus sportas nėra vienintelis kelias.
„Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad dauguma sportuojančiųjų net ir renkasi lengvą ar vidutinio intensyvumo judėjimą. Didžiausia klaida – manyti, kad jei nemėgsti sportuoti, judėjimas apskritai nėra tau.
Žmonių požiūris į sportą skiriasi – ir tai normalu. Daliai tai yra meilė sau. 17 proc. NSI tyrimo dalyvių paklausti, kas jiems yra rūpinimasis savimi, nurodė būtent fizinį aktyvumą ir sportą. Tačiau net 4 iš 10 gyventojų sporto vengia: dalis neturi galimybių, kiti atidėlioja arba sąmoningai nesidomi.
„Dažnai fizinį aktyvumą vis dar siejame su sportu – treniruotėmis, rezultatais ar disciplina. Tačiau tyrimas rodo kitą realybę: žmonės juda tada, kai tai dera su jų gyvenimu. Tai gali būti ir tiesiog pasivaikščiojimas, ir darbai sode ar darže – tai, kas nereikalauja daug pastangų. Todėl vienas svarbiausių žingsnių – padėti žmonėms suprasti, kad judėjimas nėra „arba viskas, arba nieko“. Net lengva mankšta – vertingas startas. O kai judėjimas tampa įpročiu, tuomet reikėtų galvoti ir apie įvairovę“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
„Nemėgstu sportuoti“ dažniau reiškia visai ką kita
Asmeninis treneris P. Ratkevičius pastebi, kad priežasčių, kodėl žmonės nesportuoja, yra ne viena. Vieni vaikystėje nesportavo – ir tai turi didelę įtaką, nes nėra susiformavusių įpročių. Jis pabrėžia, kad tėvų pareiga yra vaikus supažindinti su sportu ir judėjimu kuo anksčiau.
„Kiti nesportuoja, nes sveikata šiuo metu dar yra gera ir rūpintis pradės – arba ne – kai kūnas pradės siųsti pirmuosius įspėjamuosius signalus. Dar yra tokių, kurie bandė sportuoti, bet tai jų „neužkabino“, galbūt pasirinko netinkamus krūvius, gavo traumą ir metė“, – pasakoja P. Ratkevičius.
Dalis žmonių sako tiesiog „nemėgstantys sportuoti“. Pasak asmeninio trenerio, nuo judėjimo dažnai atbaido ne pats fizinis aktyvumas, o netinkama patirtis. „Labai dažnai tai nėra neapykanta judėjimui – tai tiesiog savo veiklos neatradimas. Esu matęs ne vieną pavyzdį, kai žmonės sportuodavo sporto salėje, atlikdami jėgos treniruotes, nors tai jiems visai nepatiko. Tačiau išbandę žaidimo sporto šakas – tenisą, padelį, tinklinį ir pan. – atrasdavo savo aistrą. Labai svarbu atsižvelgti tiek į savo sveikatą, tiek į tai, kas yra tiesiog įdomu. O kad suprastum, reikia bandyti“, – pirmą patarimą duoda specialistas.
Nuo ko pradėti, jei šiandien nejudate visai
Paprasčiausias vaikščiojimas gali tapti pirmu etapu tiems, kurie iki šiol gyveno sėsliai. Nebūtina iškart siekti 10 tūkst. kartelės – mažai judantiems treneris rekomenduoja pradėti nuo 5 tūkst. žingsnių kasdien ir kas savaitę pridėti po 500 žingsnių dienai. Pasiekus 10 tūkst., skaičiaus galite nebedidinti.
„30–60min vaikščiojimas jau duoda apčiuopiamos naudos: gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą – o juk jų ligos yra mirties priežastis nr. 1 pasaulyje. Be to, vaikščiojimas mažina kortizolio – streso hormono – kiekį, o tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui, patiriančiam didelę įtampą. Pasivaikščiojimas didina ir serotonino bei dopamino lygį, todėl gerina nuotaiką. Tad 10 tūkst. žingsnių – labai realus ir daugeliui pasiekiamas tikslas“, – aiškina P. Ratkevičius.
Kai kasdien tiek nueisite, treneris tuomet rekomenduoja pradėti sportuoti kartą per savaitę ir po mėnesio pridėti dar vieną kassavaitinę treniruotę. „Su 10 tūkst. žingsnių kasdien ir 2 mėgstamo sporto treniruotėmis jau pasieksite tikrai gerą fizinio aktyvumo balansą. Jei jaučiate, kad norisi daugiau – po mėnesio pridėkite dar vieną treniruotę“, – paprastą kelią siūlo specialistas.
Ką rinktis, jei nenorite intensyvių treniruočių?
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – imasi per daug ir per greitai, pastebi treneris. Užsimotyvavęs, bet nesportuojantis žmogus staiga ima eiti į salę 5 kartus per savaitę, o taisyklingos mitybos įpročių neturintis – valgyti itin sveikai ir skaičiuoti kiekvieną kąsnį. Ir tuomet nutinka realybė – įvyksta perdegimas ir žmogus meta viską. Nepadeda ir per aukšti lūkesčiai: jei po 2–3 savaičių neįvyko reikšmingas pokytis, pavyzdžiui, nepavyko numesti daug svorio, apima nusivylimas.
„Judėjimas neturi atrodyti kaip bausmė. Jei veikla nepatinka – keiskite ją, o ne venkite judėjimo apskritai. Išbandykite kelis skirtingus dalykus ir pasirinkite tai, kas tikrai „prilips“. Tuomet judėjimas taps ne prievole, o natūralia kasdienybės dalimi“, – sako P. Ratkevičius.
Ekspertas išskiria keletą veiklų, kurios nereikalauja didelio pasirengimo, joms reikia tik šiek tiek įrangos ir noro, bet gali reikšmingai pagerinti fizinę sveikatą.
- Spartus ar šiaurietiškas ėjimas. Intensyvumą galima reguliuoti pagal dienos nuotaiką ir savijautą – tai leidžia judėti tiek lengvai, tiek intensyviau, niekada neperkraunant savęs.
- Važiavimas dviračiu. Puikus pasirinkimas tiems, kuriems bėgimo krūvis per sunkus – sąnarius apkrauna mažiau, o širdies ir kraujagyslių sistemą lavina ne prasčiau.
- Riedučiai. Dinamiška, žaisminga veikla, kuri efektyviai lavina pusiausvyrą ir koordinaciją – ir visiškai neatrodo kaip „sportas“ įprastine prasme.
- Šokiai. Puikus pasirinkimas tiems, kurie judėti nori, bet sporto salė – tikrai ne jiems. Šokiai lavina koordinaciją, gerina nuotaiką ir yra puikus socialinis užsiėmimas.
- Komandinis ar laisvalaikio sportas. Tenisas, padelis, tinklinis, krepšinis su draugais – tai ne treniruotė, o žaidimas. Ir tas skirtumas psichologiškai labai svarbus: žaidimas žmonėms natūraliai sukelia norą kartoti.
- Sporto salė – ne tik atletams. Net ir sporto salė yra vieta, kur galima siekti labai skirtingų tikslų, pabrėžia P. Ratkevičius. Vienas atiduos visą save, kitam pakaks mobilumo mankštos ir lengvų svarelių atlikti nesunkią treniruotę.
„Aš ir pats išbandau daug ką – dabar turiu 3 skirtingas sportines veiklas. Sporto salė man padeda turėti tvirtą, mobilų ir pakankamai raumenų turintį kūną. Antroji aistra – paplūdimio tinklinis – lavina sprogstamą jėgą, staigumą, greitį, ištvermę. Ir trečioji – snukeris. Tai yra angliškas biliardas – ir taip, tai irgi sportas. Jis be galo įdomus, lavina strateginį mąstymą ir reikalaujantis didelės koncentracijos. Žinoma, esu sporto žmogus – man trys veiklos nėra per daug. Bet net ir tas, kuris šiandien nejuda visai, gali rasti savąją. Reikia tik nebijoti bandyti“, – pataria asmeninis treneris.
