Lietuvių startuolis „Pulsetto“ pasaulio startuolių apdovanojimuose „Global Startup Awards“ Šiaurės šalių grupėje pelnė geriausio sveikatos technologijų startuolio titulą. Tai dar vienas tarptautinis įvertinimas Lietuvos kuriamoms technologijoms, vis dažniau konkuruojančioms su JAV ir Vakarų Europos sprendimais. Po pergalės regione lietuvių startuolis toliau varžysis dėl pasaulinio apdovanojimo.
Lietuvių startuolis nurungė tūkstančius pretendentų iš Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos bei Baltijos šalių. Nugalėtoją rinko ekspertai iš 154 pasaulio valstybių. Pasiekęs pergalę tarp Šiaurės šalių, „Pulsetto“ keliaus į finalinį etapą, kuriame varžysis su geriausiais ir sėkmingiausiais pasaulio startuoliais.
Pasak „Pulsetto“ bendraįkūrėjo Povilo Sabaliausko, tarptautiniai apdovanojimai turi svarbų ir aiškų vaidmenį įmonės raidoje – jie tampa rinkos signalu, leidžiančiu mažai komandai greičiau patekti į globalius kontekstus ir didinti pasitikėjimą Lietuvos kūrėjais.
„Apdovanojimai patys verslo nesukuria ir produkto nepagerina, jeigu jis neveikia. Tačiau jie siunčia labai aiškų signalą rinkai – kuria pasitikėjimą investuotojams ir partneriams, atveria duris, prie kurių kitu atveju reikėtų belstis daug ilgiau, ir sustiprina komandą. Ilgainiui svarbiausias įvertinimas išlieka paprastas: ar žmonės grįžta naudoti produktą kasdien? Jei taip – visi kiti apdovanojimai tampa tik pagreičiu. Mes žiūrime ne į tai, ką jau pasiekėme, o į tai, kur norime būti po penkiolikos metų“, – aukštų tikslų neslepia P. Sabaliauskas.
Sveikatos technologijų rinkoje – šimtai milijardų
„Pulsetto“ jau anksčiau buvo įvertinta tarptautiniu mastu – pateko tarp perspektyviausių technologijų įmonių „Deloitte Technology Fast 50“ programoje „Company to Watch“. Tokie įvertinimai tampa ne simbolika, o durimis į didesnes rinkas ir partnerystes. Pastaraisiais metais „Pulsetto“ apyvarta perkopė 30 mln. eurų, o pajamos kasmet auga kartais.
„Sveikatingumo rinka šiandien nebėra apie grožį ar papildus – ji tampa funkcionalumo industrija. Žmonės matuoja pulsą, širdies ritmą, miego fazes, stresą, bet atsirado naujas klausimas: ką tais duomenimis daryti? Iki šiol technologijos daugiausia stebėjo, o dabar pereiname prie aktyvaus reguliavimo – nuo streso stebėjimo prie nervų sistemos lavinimo. Jei anksčiau treniravome daugiausiai raumenis, dabar mokomės treniruoti autonominę nervų sistemą. Prevencija vietoje gydymo ir ilgalaikis atsparumas vietoje greito sprendimo – tai pasaulinė kryptis, ir joje mes matome savo vietą“, – sako P. Sabaliauskas.
Būtent idėja spręsti lėtinio streso ir nervų sistemos disbalanso problemą tapo įmonės starto tašku. Per penkerius metus startuolis nuėjo kelią nuo idėjos iki globalios rinkos, o pats augimas, kaip pripažįsta komanda, buvo ne visai tiesus.
„Per penkerius metus sukūrėme produktą nuo nulio, užauginome komandą, išėjome į globalias rinkas ir perėjome į brandesnį verslo etapą. Augimas niekada nevyksta tvarkinga linija aukštyn – tai šuoliai, korekcijos ir nuolatinis prisitaikymas. Startuolyje laikas skaičiuojamas kitaip: sprendimai, kurie korporacijoje truktų pusmetį, pas mus kartais priimami per savaitę. Tačiau greitis nereiškia chaoso – augome greitai, bet kartu sistemingai, stiprindami procesus, partnerystes ir ekspertinę bazę“, – sako „Pulsetto“ bendraįkūrėjas.
Ekspertai prognozuoja, kad pasaulinė skaitmeninių sveikatos technologijų rinka iki 2030 m. išaugs iki beveik 840 mlrd. eurų. Tuo metu kasdienės neurotechnologijų rinkos vertė, „Future Market Insights“ duomenimis, per 10 metų gali išaugti apie 3–4 kartus, o metinis augimo tempas galėtų siekti apie 13 proc.
