Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie sportuoja reguliariai, tačiau fiziškai pasyvių asmenų skaičius išlieka pakankamai didelis. Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo augančią dažnai sportuojančių žmonių dalį, tačiau beveik 4 iš 10 šalies gyventojų vis dar niekada neužsiima fizine veikla.
Nacionalinės sporto agentūros užsakymu apklausą atliko ,,Baltijos tyrimai”. Joje buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų. Apklausa apėmė klausimus ne tik apie sportavimo ar mankštinimosi reguliarumą, bet ir priežastis, dėl ko žmonės yra fiziškai aktyvūs ar neaktyvūs bei ar prie to prisidėjo mokykloje turėtos fizinio ugdymo pamokos.
Daugėja dažnai sportuojančiųjų
Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių sportuoja ar mankštinasi dažnai, t. y. 3–5 kartus per savaitę,1–2 kartus per savaitę tai daro 22 proc., niekada – 4 iš 10 respondentų. Lyginant su 2023 m. apklausos duomenimis, penkiais procentiniais punktais padidėjo dažnai fizinio aktyvumo veikla užsiimančių žmonių, o fiziškai pasyvių asmenų rodikliai nepakito.
Vertinant platesniame kontekste, šis rodiklis nėra išskirtinis Europos Sąjungos mastu – ES vidutiniškai apie 45 proc. gyventojų nurodo, kad niekada neužsiima sportu ar fizine veikla. Vis dėlto tarptautiniai palyginimai su fizinio aktyvumo lyderėmis Europoje – Šiaurės šalimis – rodo reikšmingą atotrūkį. Šiose valstybėse niekada nesportuojančių gyventojų dalis paprastai siekia apie 10–15 proc., o fiziškai aktyvūs gyventojai sudaro ženklią visuomenės daugumą.
„Nors tyrimas atskleidžia, kad 2025 m. Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie sportuoja reguliariai, 39 proc. gyventojų, kurie niekada nesportuoja ar mankštinasi, rodo, kad proveržio fizinio aktyvumo srityje kol kas nepasiekėme. Šis rodiklis pastaraisiais metais išlieka stabilus, todėl galima daryti prielaidą, kad esami veiksmai dar nekuria pakankamo sisteminio pokyčio. Tyrimų rezultatai rodo, kad fizinio pasyvumo iššūkis yra bendras daugeliui Europos valstybių, tačiau Šiaurės šalių pavyzdys pateikia, jog kryptingomis ir nuosekliomis priemonėmis geresni rezultatai yra pasiekiamiׅ“, – įžvalgomis dalijasi sako Fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Mindaugas Damijonaitis.
Lietuvoje aktyviausia yra 15–29 metų amžiaus grupė (4 iš 10 respondentų), pasyviausi – 50–74 metų asmenys (6 iš 10). Taip pat išlieka tendencija, kad daugiau sportuoja ir mankštinasi didmiesčių ir didesnes pajamas gaunantys asmenys.
Penktadalis apklaustųjų nesportuoja ir nesimankština dėl sveikatos sutrikimų ar negalios, o 50–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis dar didesnis – daugiau nei trečdalis.
Sveikata skatina, motyvacijos trūksta
Trečius metus iš eilės pagrindine priežastimi, skatinančia žmones sportuoti ar mankštintis išlieka fizinės sveikatos ir fizinio aktyvumo stiprinimas. Net 8 iš 10 respondentų nurodė šį motyvą tarp 3
svarbiausių priežasčių. 60 proc. apklaustųjų yra fiziškai aktyvūs, nes taip pagerina emocinę būseną ir sveikatą, pailsi, atsipalaiduoja laisvalaikiu. Vyresniame amžiuje šis motyvas dar reikšmingesnis. Išvaizdos pagerinimas taip pat svarbus veiksnys (daugiau nei 40 proc. respondentų), labiau tai motyvuoja asmenis iki 50 metų.
Trys svarbiausios priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai nesportuoja ir nesimankština taip pat išlieka tos pačios: 40 proc. respondentų nemato prasmės arba nejaučia poreikio būti fiziškai aktyviais, beveik 40 proc. neturi tam laiko, o daugiau nei trečdaliui trūksta valios ir energijos.
Fizinio ugdymo pamokų įtaka
Pirmą kartą apklausoje respondentų teirautasi, kokią įtaką dabartiniam jų fiziniam aktyvumui turėjo fizinio ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokykloje. Beveik kas penktas atsakė, kas šios pamokos turėjo labai teigiamą įtaką. Dar ketvirtadaliui tai padarė teigiamą poveikį, bet tai nėra svarbiausia sportavimo ar mankštinimosi priežastis. Trečdalis apklaustųjų liko neutralūs, atsakydami, kad neturėjo įtakos.
Tik apie 7 proc. respondentų akcentavo, kad fizinio ugdymo pamokos neigiamai paveikė dabartinį jų fizinio aktyvumo lygį. Atsižvelgiant į respondentų amžių, išryškėjo, kad neigiamą vertinimą pasirinko vyresnio amžiaus asmenys.
„Šis tyrimas suteikia galimybę apžvelgti fizinio aktyvumo situaciją Lietuvoje – matyti tiek teigiamas tendencijas, tiek sritis, kuriose pokyčiai vyksta lėčiau. Duomenys leidžia geriau suprasti esamą padėtį ir gali prisidėti prie tolesnio fizinio aktyvumo skatinimo priemonių planavimo“, – sako Fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Mindaugas Damijonaitis.
Nacionalinė sporto agentūra apklausas apie Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą užsako kasmet.
ltusportas.lt
