Įsismarkavusi žiema į sniego trasas vėl būriais traukia aktyvaus laisvalaikio mėgėjus – lygumų ir kalnų slidininkus bei snieglentininkus. Vieni grįžta į pamėgtą stichiją, o kitiems tai – pirmieji bandymai perprasti žiemos sporto vingrybes.
„Labai svarbu, kad slidinėti ar leistis nuo kalno snieglente būtų smagu. O tai gali užtikrinti ne tik asmeniniai įgūdžiai – jie yra išugdomi, bet ir kokybiškas, patogus inventorius. Manau, kad svarbiausia – patogi avalynė, nes būtent dėl jos dažniausiai kyla bėdų, ypač turintiems problemines pėdas“, – įsitikinęs Mindaugas Ponomariovas.
Jį daugelis dar atsimena kaip Ozį iš vienos telekomunikacijų įmonės reklamų. Bet jau ne vienerius metus buvęs profesionalus futbolininkas M.Ponomariovas geriausiai žinomas ekstremalaus sporto pasaulyje – jis leidžiasi nuo kalnų dviračiais, snieglentėmis, tramdo jėgos aitvarus, veda įvairius sporto renginius.
Dabar Mindaugui – pats darbymetis, nes jis – snieglentininkų instruktorius, išmokęs šio sporto paslapčių daugybę padedančiųjų, tarp jų – ir Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždes.
„Dalis klientų jau per pirmą treniruotę skundžiasi, kad kojos tirpsta arba šąla, spaudžia batai. Jie ar per dideli, ar per maži. Drauge bandome ieškoti išeities, bet visiems sakau – investuokite į avalynę. Šis patarimas tinka ir snieglentininkams, ir slidininkams.
Taip, prieš dešimt ar daugiau metų rinkdavomės tiesiog tai, ką siūlydavo inventoriaus pardavėjai. Ir kainos buvo tokios, kad ne visi galėdavome su leisti įsigyti kokybiškiausius batus. Tada dažnas pirkdavo dėvėtus. Jau kažkieno nešiotus, pasiformavusius pagal kito žmogaus koją – batai turi atmintį. Todėl dabar visiems sakau – pirkite naujus batus. Nebūtinai naujausios kolekcijos. Gali būti ir senesnis modelis, kuriam taikoma didelė nuolaida. Snieglentė ar slidės gali būti naudotos, bet batus reikia įsigyti naujus ir išbandyti Lietuvoje, jei ruošiatės kelionei į rimtesnius kalnus. Jei jausite kažkokį diskomfortą, su specialia įranga per valandą ar porą galima viską sutvarkyti ir bėdų nebeliks. Tada ir bus smagu slidinėti“, – paaiškino žiemos sporto instruktorius.
Jau beveik dešimtmetį įvairias žiemos sporto avalynės problemas slidininkams ir sniegletininkams padedantys spręsti parduotuvės „Terrasport“ specialistai prieš šį sezoną pristatė dar vieną naujovę, kuri jau spėjo tapti gelbėjimosi ratu ne vienam žiemos sporto mėgėjui.
„Mes maždaug per valandą su specialia įranga pagaminame anatominius vidpadžius, kurie šimtu procentų atkartoja visus mūsų pėdos linkius. Su prancūziška „Sidas“ įranga galime iškepti – o būtent taip ir vadiname procesą – vidpadžius kalnų ir lygumų slidininkams, snieglentininkams. Ne tik jiems. Ilgų žygių mėgėjai irgi kreipiasi. Beveik visi mūsų darbuotojai šiuos vidpadžius naudoja ir kasdienėje avalynėje. Aš visą dieną darbe prabūnu ant kojų, todėl norisi jaustis patogiau ir kad nuovargis būtų kuo mažesnis.
Juk pėdos pozicija bate yra pamatinis dalykas. Vidpadis mums leidžia teisingoje pozicijoje užfiksuoti koją bate. Kai ji turi gerą atramą, pereiname prie pačios avalynės. Žiūrime ne tik jo ilgį, bet ir plotį, vertiname keltį, blauzdą. Ir pagal tai parenkame batą, maksimaliai atitinkantį konkretaus žmogaus kūno anatomiją“, – teigė parduotuvės „Terrasport“ vadovas Viktoras Zaubidovas. Jis pataria iš anksto registruotis, norint pasidaryti individualų vidpadį, nes norinčiųjų vis daugėja, per dieną dėl jų kreipiasi keletas žmonių.
Pasak specialisto, net jei ir su anatominiu vidpadžiu ir priderintu batu žmogus jaučiasi nekomfortiškai, tada galima pakoreguoti pačius batus. Ne tik naujus, bet ir tuos, kuriuos atsineša pats klientas: „Turime daugybę įrankių – hidraulinių, mechaninių, kaitinančių. Juk parduotuvėje mes statiškai pritaikome batą, o slidinėdamas žmogus gali pajusti kažkokį spaudimo tašką ar trynimą, kažkokį nepageidaujamą laisvumą ar spaudimą. Visos tos problemos yra sprendžiamas būtent pas batų meistrą. Ir labai gerai, jeigu prieš kelionę į kalnus mūsų klientai spėja prasitestuoti batus ir susitvarkyti juos, kad nesusigadintų atostogų.“
Slidininkai ar snieglentininkai dažnai skundžiasi, kad šąla kojos. Tada perka didesnius batus, kad avalynėje būtų daugiau vietos arba galėtų užsimauti antras kojines.
„Tai – labai blogas sprendimas. Nes kai batas per didelis, sunkiau kontroliuoti slides, mūsų koja tarsi plaukioja jame. Yra buvę, kad klientas atsinešė „paformuoti“ net trimis centimetrais per didelį batą. Tokiame bate slidininkas bando stabilizuoti pėda pariesdamas pirštus ir lyg nagais įsikabindamas į bato vidpadį, bet tuomet mes svorį perkialiame ant kulnų, kas neleidžia užspausti slidės priekio ir tinkamais jos valdyti. Be to, per didelį batą žmonės dažnai perveržia siekdami sumažinti jo tūrį, tada užspaudžiame keltį ir blokuojame kraujotaką, šalą ir tirpsta kojos pirštai. Na ir galiausiai su per dideliais batais rizikuojame patirti rimtesnius ar smulkesnius sužalojimus, juk slankiojant pėdai visi kauliukai nuolat išstumiami iš jiems bate suformuotų „kišenių“, atsiranda pritrynimų ir spaudimo taškų.
Aš ir pats esu padaręs nemažai klaidų per ilgus slidinėjimo metus. Kažkada pradėjau su per minkštais, per plačiais, per ilgais batais. Bet, kaip sakė Mindaugas, prieš kelis dešimtmečius paprasčiausiai įsigydavome tai, ką leisdavo biudžetas ir kokia būdavo pasiūla. Tik palaipsniui atėjo supratimas, kokie batai turi būti, kad su jais jaustumėmės patogiai.
Su gerais batais, kuriuose tinkamai užfiksuota pėda ir su senesnėmis, vadinamomis padrožtomis slidėmis jūs busite visai neblogas slidininkas. Bet jeigu turėsite labai geras slidės ir netinkamai parinktus batus, gero slidininko iš jūsų nebus“, – įsitikinęs V.Zaubidovas.
Anatominiai vidpadžiai domina ne tik slidinėjimo mėgėjus – juos įsigyja ir instruktoriai bei sportininkai.
M.Ponomariovas turi mažiausiai dvejas poras snieglenčių batų. Vieni yra skirti darbui, kai tenka ir nemažai pavaikščioti aiškinant pradedantiesiems technikos pagrindus. Su kitais Mindaugas leidžiasi nuo kalno kai treniruojasi pats.
„Batai, su kuriais čiuožiu pats, daug kietesni, nes tai padeda geriau valdyti snieglentę. Bet su tokiais batais nenorėčiau mokinti, nes jie neskirti vaikščiojimui, todėl koja greičiau pavargtų“, – paaiškino M.Ponomariovas, jau turintis ir naujuosius anatominius vidpadžius.
Neretai žiemos sporto mėgėjai batus renkasi ne pagal patogumą, bet pagal išvaizdą.
„Beje, tikrai ne vien moterims šis kriterijus labai svarbus. Vyrai irgi renkasi pagal spalvą, derina prie aprangos. Tai būna iššūkis pardavėjams, nes kartais akivaizdu, jog batai visai netinka pirkėjui pagal savo geometrines savybes. Rodai tai, kas jam tikrai tiktų, bet, pavyzdžiui, tai yra juodas arba mėlynas batas. O žmogus sako – noriu balto, nes labiau tinka prie aprangos. Jeigu labai nori, duodame pabandyti, įsitikinti, kurie batai patogesni. Juk iš esmės tai beveik visas batas pasislepia po slidinėjimo kelnėmis, jo nesimato. Geriausia išeitis – vadinamas aklasis testas. Kai žmogus užsimerkia, nežiūri į batą ir apsiavęs pabando pajusti, ar geriau su vienu modeliu, ar su kitu. Įsitikina, kad patogesni tie, kuriuos siūlo patyrę profesionalai”, – teigė “Terrasport” vadovas.
