Marytė Marcinkevičiūtė
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto mokslo darbuotojas dr. Linas Obcarskas šiemet kovą trečią kartą buvo išrinktas Lietuvos sambo federacijos (LSF) prezidentu. Jis ne tik vadovauja LSF, bet ir pats dar bando jėgas ant kilimo, yra dukart pasaulio meistrų čempionatų bronzinis prizininkas.
Šis didelis sambo entuziastas anksčiau du kartus (2006-2007 ir 2017-2020) vadovavo Lietuvos sambo bendruomenei, bet 2021–aisiais, tapęs Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministru, prezidento pareigų turėjo atsisakyti.
Paklaustas, ar trečias kartas nemeluos, L.Obcarskas atsakė: „Kai pradedu veiklą, visuomet savo įsipareigojimus stengiuosi įgyvendinti iki pabaigos. Dabartines savo veiklas planuoju ketveriems metams. Sambo sporte gausu ir problemų ir kartu matau daug galimybių. Kartu su visa LSF komanda siekiame platesnės sambo geografijos, dalyvaujame edukacinėse programose, tikimės kokybiškai atsinaujinti: rengti aukštesnio lygio varžybas, moderniau valdyti organizaciją, viliuosi proveržio viešųjų ryšių srityje.“
Federacijai vadovaujate vos devynis mėnesius, į darbus įsisukote nuo pat pirmosios dienos. Kokiais sambo renginiais likote labiausiai patenkintas?
LSF aktyviai įsijungė į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą ir Nacionalinės sporto agentūros administruojamą fizinio aktyvumo veiklų projektą.
Fizinio aktyvumo veiklas aktyviai vykdo 10 LSF klubų: Vilniuje (3 klubai), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje, Jurbarke, Rokiškyje ir Lentvaryje.
Šiuose klubuose visus metus 2-3 kartus per savaitę vyksta aktyvios sportinės sambo veiklos.
Tai – ir kovos ant kilimo, sportiniai žaidimai, fizinių savybių ugdymo ir palaikymo treniruotės.
Kartu su VšĮ „Panteonas.lt“ šiemet Klaipėdoje organizavome „Sambo fizinio aktyvumo“ seminarą, kuriame pranešimus skaitė prof. Albertas Skurvydas ir dr. Eduardas Rudas. Vyko parodomosios paplūdimio sambo kovos, buvo demonstruojama technika.
Su Vilniaus miesto sambo federacija organizavome moksleivių sambo populiarinimo renginį, o Tauragėje su sporto centru ir SK „Herkus“ – moksleivių sambo varžybas, kurių metu irgi populiarinome mėgstamą sporto šaką.
Sambo populiarinimo renginių vyko ir Šiauliuose, Kaune, Rokiškyje. Labai stiprus buvo šiemetinis Lietuvos studentų čempionatas.
Didelį dėmesį skiriate vaikams – sambo ateičiai. Kuriuos miestus ir klubus galėtumėte išskirti, kur su jaunumu gerai dirbama?
Vilniuje išskirčiau puikiai su vaikais dirbančius sporto klubus „Arėjas“ (vadovas Karimas Muradovas) ir „Ardas“ (treneris Vitalijus Rindeika).
Aktyvi Vilniaus miesto sambo federacija (vadovas Algirdas Navickas), Šiauliuose stiprus SK „Mangustas“ (vadovas Stanislovas Kulikauskas), Jurbarke – SK „Sfinksas“ (vadovė Diana Arlauskaitė), Tauragėje – SK „Herkus“ (vadovas Mantas Sabaliauskas), Lentvaryje – SK „Toras“ (vadovas Marius Šokaitis), Rokiškyje – SK „Torris“ (Gita Čečienė), Klaipėdoje – SK „Šamas“ (vadovas Jonas Tilvikas).
Puikius jaunuosius sambo kovotojus išugdo Ukmergės sporto centras (treneriai Artūras Sakas ir Eugenijus Simonaitis).
Sambo sportininkai dar yra ruošiami Kaune, Marijampolėje, Biržuose, kituose miestuose ir rajonuose.
Ar jauniesiems sambo kovotojams sudarote galimybę varžytis pasaulio ir Europos jaunių čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose?
LSF aktyviai dalyvauja ŠMSM inicijuotoje ir NSA administruojamoje jaunųjų sporto talentų programoje.
Ši programa sudarė galimybes startuoti daugelyje aukščiausio lygio tarptautinių varžybų.
Šiemet spalio mėnesį mūsų penki jaunieji kovotojai dalyvavo pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate Bogore (Indonezija).
Jie užėmė aukštas vietas: Nidijus Kasperavičius (64 kg) ir Mija Lementauskaitė (72 kg) buvo penkti, kovinio sambo rungtyje 88 kg svorio kategorijoje pagirtinai varžėsi Matas Jaugelis.
Mūsų jaunimas dalyvavo ir Europos jaunių bei jaunimo čempionate Limasolyje (Kipras), Europos sambo taurės turnyre Rygoje, kur varžėsi daugiau nei 300 sportininkų, 18-ame tarptautiniame dr. Pranciškaus Eigmino memoriale Vilniuje.
Be tarptautinių startų, šiemet Lietuvos jaunieji sambo entuziastai bandė jėgas Lietuvos kadetų, jaunučių ir jaunimo čempionatuose, kurių metu buvo atrinkti patys stipriausieji dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Rugpjūčio mėnesį Kinijoje vyko Pasaulio sambo žaidynės, ar ten dalyvavo Lietuvos sportininkai?
Ne, nedalyvavo. Ten kovojo tik 80 aukščiausią reitingą turinčių sportininkų iš 25 šalių.
Lietuvos atletai, porą metų nedalyvaudami aukščiausio rango varžybose, negalėjo surinkti pakankamai reitingo taškų.
Panašioje situacijoje buvo daugelis ES šalių federacijų. Žaidynėse varžėsi tik 5 sportininkai iš ES šalių (2 – iš Kroatijos, po 1 – iš Italijos, Prancūzijos ir Olandijos).
Nuo pat Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Tarptautinė sambo federacija (FIAS) leido rusams ir baltarusiams dalyvauti pasaulio sambo čempionatuose. Tačiau Lietuvos sambo federacija išsakė tvirtą poziciją ir nuo 2022 metų boikotavo pasaulio čempionatus, mūsų kovotojai į juos nevyko. Kokia dabar yra padėtis su Lietuvos sambo suaugusiųjų sportu?
2022-2023 metais mūsų kovotojams nedalyvaujant pasaulio ir Europos čempionatuose, ženkliai krito jų meistriškumas, motyvacija.
2024-aisiais grįžome į tokio lygio varžybas. Sudėtinga situacija yra ir dabar.
Šių metų pabaigoje FIAS priėmė sprendimą tarptautinėse varžybose leisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams su savo šalių vėliavomis, himnu, valstybiniais simboliais.
Tai, be abejo, buvo tikėtinas veiksmas, nes tarptautinės dziudo, šachmatų federacijos jau priėmė panašius sprendimus.
Dėl tolimesnių veiksmų šia tema tarsimės mūsų federacijos viduje, taip pat su kaimyninių šalių federacijomis, žiūrėsime, kokią poziciją pasirinks Ukrainos ir kitų šalių federacijos, kokia bus oficiali valstybės pozicija.
Jūsų vadovaujamos federacijos vizitine kortele tapo tradicinis Pranciškaus Eigmino atminimo turnyras, kuo jis bus ypatingas kitąmet?
Kitąmet planuojame dar stipresnį turnyrą, kuris, be abejo, yra mūsų federacijos vizitinė kortelė.
Šiemet varžybose dalyvavo aukšto lygio sportininkai, renginį aukštai įvertino Europos ir pasaulio sambo federacijos.
Sakoma, apetitas ateina bevalgant. Džiaugdamiesi, kad šiemetiniame turnyre dalyvavo daugiau nei 120 atletų iš 15 šalių (3 žemynų), kitąmet norime turėti kolektyvą ir resursus, kurie galėtų būti aktyvuoti, organizuojant Lietuvoje aukščiausio lygio sambo renginius.
Praeityje jūs irgi buvote gero meistriškumo sambo kovotojas, o ar ir dabar išeinate ant kilimo, dalyvaujate meistrų varžybose?
Esu triskart dalyvavęs pasaulio meistrų čempionatuose Lietuvoje, Maroke, Izraelyje ir porą kartų laimėjau bronzos medalius.
Šiemetiniame veteranų čempionate Uzbekistane dalyvauti neplanavau.
Kitąmet meistrų čempionatas vyks Kipre. Visai smagu būtų startuoti ir gerai būtų lengvesnėje – pusiau sunkaus – svorio kategorijoje.
Ar galite teigti, kad Lietuvoje sambo – populiari sporto šaka ir kas, jūsų nuomone, neleidžia šiai sporto šakai tapti dar populiaresnei?
Sambo populiarumas nėra toks didelis, kaip norėtųsi. Daugeliu atveju dėmesys – finansai, etatai, resursai – koncentruojamas į olimpines sporto šakas.
Sunku konkuruoti su ženkliai stipriau finansuojamomis sporto šakomis.
Pagrindiniai Lietuvos sambo centrai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jurbarke, Ukmergėje, Kaune, Rokiškyje. Gal kitąmet irgi atsiras naujų centrų?
Šiemet atsirado naujas centras Lentvaryje (SK „Toras“), kuriame treniruojasi daug jaunųjų sambo sportininkų.
Manau, kad plėtoti mūsų mėgstamą sporto šaką galimybių yra pakankamai.
LSF gali pasiūlyti demokratišką, draugišką sportinę aplinką, galimybę tobulėti ir siekti aukščiausių sportinių rezultatų.
