Marytė Marcinkevičiūtė
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės, skirtos draugijos 80 metų jubiliejui, finišavo salės futbolo 5×5 turnyru Vilniuje.
Rungtyniauta dvejose amžiaus grupėse: sportininkų iki 40 metų ir tų, kuriems daugiau nei 40. Dėl jubiliejinių medalių varžėsi 11 komandų.
Varžybų vyr. teisėjas vilnietis Arvydas Sedekerskis atkreipė dėmesį į tai, kad žaidynėse debiutavo trys naujos komandos: sportininkų iki 40 metų grupėje pirmą kartą žaidė Alytaus FK „Vėžlai“, Raseinių FK „Danspin“ ir Lazdijų sporto centro ekipa.
Abejose amžiaus grupėse pernykščiams žaidynių čempionams šiemet nepavyko apginti titulų.
Veteranų varžybų laimėtojas Alytaus FK „RESE“ šiemet buvo trečias, o jaunesniųjų grupės čempionas Trakų vaikų-jaunimo FK „Trakai“ – ketvirtas.
Ypač atkaklios buvo vyresniųjų kovos. Jų varžybose dalyvavo penkios komandos.
Buvo žaidžiama ratų sistema ir nugalėtojai bei prizininkai paaiškėjo, tik nuaidėjus paskutiniajam teisėjų švilpukui.
Nugalėtojams sunkiausia buvo žaisti su savimi
Praėjusių metų veteranų varžybų laimėtojas Alytaus futbolo klubas „RESE“ jau per pirmuosius du susitikimus patyrė pralaimėjimus: juos 3:1 nugalėjo Kauno rajono „Domeikava“ ir 3:2 – Kauno „Šilainiai“.
Per pastarąsias rungtynes jau 2-ąją minutę kojos raiščius patempė vienas alytiškių komandos lyderių, klubo direktorius Sigitas Jančiauskas, kuriam žaidynės baigėsi ir jis į aikštę daugiau neišbėgo.
Nepaisant dviejų pralaimėjimų, alytiškių klubo vadovas dar vis tikėjo, kad viltys nugalėti neprarastos.
„Turnyras dar nesibaigė, šansų nugalėti visada yra. Gaila, kad negalėsiu padėti komandai, tačiau viliuosi, jog žaidžiu ne aš vienas. Kasmet žaisti vis sunkiau, keliems mūsų žaidėjams jau artėja 50 metų jubiliejai, bet su futbolu jiems dar nesinori skirtis“, – kalbėjo S. Jančiauskas.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo vieninteliai alytiškių du pralaimėjimai. Kitas abejas rungtynes jie baigė pergalingai: 1:0 įveikė Vilniaus futbolo klubą „TERA“ ir 3:1 būsimuosius žaidynių čempionus Šalčininkų FK „Visinčia“ futbolininkus bei turnyre užėmė trečią vietą.
Nugalėtojais tapę šalčininkiečiai į įmušė 10 įvarčių, o į savus praleido 6.
„Visinčios“ žaidėjas Viktoras Frizelis pasidžiaugė, kad pernykščius sidabro medalius jiems šiemet pavyko iškeisti į aukso.
„Vykdami į varžybas visą laiką būname nusiteikę užimti kuo aukštesnę vietą. Šiemet galvojome apie pergalę.
Tačiau mums kuo toliau, tuo sunkiau įgyvendinti savo planus, nes keli žaidėjai jau yra sulaukę garbingo amžiaus, o salės futbolas – labai greitas žaidimas.
Sunkiausia mums buvo žaisti su savimi. Kai nesiseka, tai komanda pradeda byrėti, pasipila klaidos gynyboje ir puolime“, – kalbėjo V. Frizelis.
Jų žaidžiančiajam komandos vadovui Jurijui Rimpai – jau 51-eri, tačiau, pasako jo, sportui nepavaldus joks amžius, jei širdis dega dėl mylimos sporto šakos.
Antrą vietą šioje amžiaus grupėje užėmė „Šilainiai“, kurie tepralaimėjo vienerias rungtynes 1:2 FK „TERA“.
Marijampolės „Šešupei“ trečias kartas nemelavo
Sportininkų iki 40 metų grupėje lemiamos buvo Marijampolės FK „Šešupė“ ir FK „Vėžlai“ rungtynės.
Žaidynėse debiutavę alytiškiai, kuriuos tik praėjusiais metais subūrė „RESE“ komandos vadovo S. Jančiausko sūnus, VGTU antrakursis Nojus Jančiauskas, buvo kietas riešutėlis visoms komandoms.
Nesunkiai laimėję savo grupės varžybas, jie 1:2 suklupo tik finale prieš „Šešupę“.
„Pritrūkome patirties, galbūt, ir laimės. Mūsų komandoje – vien alytiškiai, mano draugai, tačiau visi mokomės aukštosiose mokyklose ir kartu pasitreniruoti retai kada pavyksta“, – kalbėjo N. Jančiauskas, su draugais pelnęs žaidynių sidabro medalius.
Žaidynių čempionams marijampoliečiams buvo sunkios ir grupės rungtynės su debiutantu Lazdijų sporto centru, kurias jie laimėjo tik 5:4.
„Per daug pasitikėjome savo jėgomis ir vos nebuvome nubausti. Vykome nugalėti, nes dukart buvome treti ir nusprendėme, kad trečias kartas neturėtų meluoti.
Žaidynių išvakarėse Vilniuje, „Sportimos“ manieže dalyvavome tarptautiniame veteranų turnyre.
Sekėsi neblogai, nugalėjome estus, latvius ir grupėje buvome treti. Tačiau pusfinalyje 1:2 pralaimėjome Rygos komandai.
Varžybos pareikalavo daug jėgų, nes žaidėme visą dieną, o ir kovos baigėsi labai vėlai, todėl dabar žaisti finalinį susitikimą su alytiškiais buvo nepaprastai sunku.
Per rungtynes žaidėjams traukė raumenis, skaudėjo šonus, pečius, čiurnas. Bet iškentėjome, nepasidavėme.
Mūsų žaidėjai gyvena kas Vilniuje, kas Kaune, Marijampolėje, Kybartuose, Vilkaviškyje – susirenkame ir žaidžiame, nėra laiko kada ir treniruotis “, – mintimis pasidalijo komandos vadovas, kapitonas ir vartininkas Ernestas Stepšys.
Iš žaidėjų jis išskyrė pagrindinius komandos puolėjus Roką Gražulį ir Evaldą Rašimą, kurie pelnė įvarčių. Per lemiamas rungtynes gerai sekėsi ir pačiam E. Stepšiui, jis tepraleido vos 1 įvartį.
Gausi žaidėjo palaikymo komanda
FK „Šešupė“ susibūrė prieš ketverius metus. Žalgiriečių žaidynių čempionai dalyvauja ir salės, ir lauko turnyruose. Bando jėgas ne tik Lietuvoje, bet ir turnyruose Latvijoje, Lenkijoje.
„Šis sezonas mums bus įtemptas, daug rungtynių. Praėjusiais metais pasitaikydavo, kad per savaitę žaisdavome po 2-3 rungtynes, kažkas panašaus lauks ir šiemet.
Klubui dar jaunas, tačiau jau turime iškovoję daug taurių“, – džiaugėsi E. Stepšys.
Nugalėtojų komandos žaidėjas Tomas Krakauskas „Sostinės tauro“ sporto mokyklos salėje turėjo puikią palaikymo komandą – žmoną Simoną Krakauskienę, pradinių klasių mokytoją, poros metų sūnų Kasparą ir šešerių dukrą Frėją.
„Mes palaikome tėtį ir visą laiką keliaujame po visą Lietuvą, esame tarsi komandos talismanai“, – sakė S.Krakauskienė.
T. Krakauskas po apdovanojimo savo aukso medalį ant kaklo užkabino mažajam sūnui, kuris netrukus su futbolo kamuoliu nuskubėjo į vartus.
„Bus futbolininkas, jau dabar seka tėvo pėdomis, niekur nesiskiria su kamuoliu. Auga žalgirietis“, – pasidžiaugė mažylio mama.
Trečią vietą žaidynėse užėmė Vilniaus „TERA“ komanda.
Nugalėtojams ir prizininkams taures ir medalius įteikė „Žalgirio“ draugijos prezidentas Bronislavas Vasiliauskas ir generalinis sekretorius Vytas Nėnius.
