Lietuvoje kasmet gausėja žiemos sporto entuziastų, kurie traukia aukštesnių kalvų link. Vis populiaresnis tampa ir snieglenčių sportas, teigiamai veikiantis žmonių fizinę savijautą, stiprinantis viso kūno raumenis, gerinantis koordinaciją, pusiausvyra.
Tačiau snieglenčių sportas – ekstremalus, entuziastai mėgėjai, snieglente besileidžiantys nuo kalnų, gali patirti traumų, susižaloti.
Todėl norintiems patirti teigiamų emocijų ir išlikti sveikiems, reikalinga šios srities specialistų pagalba.
Lietuvoje snieglenčių entuziastams pamokas teikia didelis šios sporto šakos propaguotojas vilnietis Paulius Morkūnas su savo komanda.
Per treniruotes didelis dėmesys skiriamas ir edukacijai – tam, kad žmonės sportuotų teisingai.
„Mūsų toks sportas, kad galime džiaugtis, galėdami kitiems padėti ir tuo pačiu patys augti. Vieni kitus stumiame į priekį. Kiekvieną savaitgalį rengiame mokymus per visą Lietuvą, susidomėjimas šia sporto šaka auga ir tai visiems yra didelis stimulas tobulėti. Snieglenčių sportas Lietuvoje jau senokai prigijęs, auga, ko gero, atėjo ketvirtoji Lietuvos snieglentininkų karta“, – mintimis dalijasi Paulius Morkūnas.
Sakote, kad auga ketvirtoji Lietuvos snieglentininkų karta, o kas buvo ta pirmoji, ar pradininkai dar prisideda prie šios sporto šakos plėtojimo?
Kiek prisimenu, vieni pirmųjų snieglentininkų Lietuvoje buvo Mantas Paulauskas, Tomas Masaitis, Giedrius Skrebutėnas, kiti.
Jie stipriai prisidėjo prie šios sporto šakos progreso ir populiarinimo.
Šiuo metu snieglenčių sporto veikloje aktyviau dalyvauja Giedrius Skrebutėnas, kuris stato, tvarko ir prižiūri snieglenčių parkus Lietuvoje.
Su savo draugais Pauliumi Janušu ir Šarūnu Dambrausku dabar aktyviai populiarinate snieglenčių sportą, kada visi susidomėjote snieglentėmis ir tapote komanda?
Visi susidomėjome skirtingais laikotarpiais ir dėl skirtingų priežasčių. Tačiau tai ir žavi, nes sportas suveda į vieną komandą, bendruomenę žmones, kurie, galbūt, įprastai nebūtų susipažinę.
Dabar vieni kitus galime vadinti geriausiais draugais. Mūsų „HateHard“ komanda gyvuoja jau 11 metų.
Kai nebuvo 2021-aisiais įkurto Krūminių parko Varėnos rajone, kur snieglenčių mėgėjams rengiate pratybas?
Treniruojamės visur, kur tik yra galimybės. Viduryje savaitės sportuojame Varėnos rajone, o savaitgaliais patys važinėjame ir žmones snieglenčių abėcėlės mokome Druskininkuose, Ignalinoje, Vilniuje, Anykščiuose – visur, kur tik yra galimybės ir didelis žmonių noras.
Kaip vertinate naująjį snieglenčių parką Krūminiuose?
Super. Tokių parkų Lietuvoje turėtų būti kiekviename miestelyje. Juos nėra sudėtinga įrengti, tik nėra tokių suinteresuotų žmonių, kaip Giedrius Skrebutėnas.
Tai vienintelis grynai snieglentininkams skirtas parkas, kurio užtenka treniruotėms.
Kada kilo mintis rengti snieglentininkų treniruočių ciklus Lietuvoje?
Labai organiškai. Prieš daugelį metų buvome pakviesti būti stovyklų vadovais įvairiose snieglenčių stovyklose.
Jose dalyvavę žmonės prašė pratęsti mokymus, o laikui bėgant tai išsivystė į kelias dešimtis stovyklų per metus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Stovyklose turime dvi grupes: pažengusių ir pradinukų, tad jose dalyvauti gali visi, norintys išmokti ar geriau čiuožti.
Snieglentininkų amžius svyruoja nuo 9-erių iki 55 metų. Jie visi siekia vieno tikslo – gerai praleisti laiką ant lentų gerų draugų apsuptyje.
Stovyklose dažniausiai dalyvauja žmonės iš didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno. Vyrai ir moterys pasiskirstę beveik po lygiai.
Ko reikia, norint dalyvauti jūsų mokymuose?
Nuosavo inventoriaus tikrai turėti nebūtina. Sparčiai augant Lietuvos pragyvenimo lygiui, snieglenčių instruktorių paslaugos ir tos pačios stovyklos tikrai nebeatrodo tokios brangios ar neprieinamos, kaip tai buvo prieš 5-10 metų.
Kartą per mėnesį bent vieną stovyklą ar trumpus mokymus sau leisti gali beveik bet kuris dirbantis žmogus.
Mokymai susideda iš daugybės atskirų laiptelių. Yra konkreti metodika, kas po ko seka ir kokius pratimus turi atlikti kiekvienas dalyvis.
Viską papasakoti užtruktų pakankamai daug laiko, bet pats procesas nėra toks sudėtingas. Esmė yra suprasti, kaip valdoma lenta ir „atrakinti“ taisyklingą stovėseną.
Ar kylanti Lietuvos snieglenčių žvaigždutė Patricija Ivanovaitė, kurią treniruojate, savo karjerą irgi pradėjo jūsų mokymuose?
Kaip ir dauguma kitų jaunuolių bei merginų, nuo pat pradžių ji buvo mūsų mokinė, prisijungė prie mūsų stovyklų.
Dabar Patricija atstovauja Lietuvai įvairiose tarptautinėse varžybose, yra rinktinės narė.
Sportininkė tobulėja užsienio treniruočių stovyklose, atvyksta ir į mūsų organizuojamas pratybas.
Didelė mūsų svajonė – olimpinės žiemos žaidynės. Tačiau kol kas Lietuvoje neturimų sąlygų šokinėti per tramplinus, todėl artimiausiu metu tikėtis jose dalyvauti kol kas nėra realu.
Būtinai reikia turėti daugiau tramplinų, šiuo atžvilgiu mes stipriai atsiliekame.
Kiek snieglenčių varžybų vyksta per metus?
Varžybas rengia Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Snieglentininkams dažniausiai jos būna vieną kartą per metus – tai Lietuvos čempionatas.
Kartais pasitaiko pavienių mini varžybėlių, kurias organizuoja Giedrius Skrebutėnas ar kiti iniciatyvūs žmonės.
Ar Lietuvoje snieglenčių sportas išsikovos vietą po saule, kada būtų galima to tikėtis?
Manau, kad išsikovos. Kasmet į kalnus išvyksta tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių mūsų snieglenčių entuziastų.
Labai gaila, bet daugumos jų važinėjimas ir apsiriboja vien ta viena savaite kalnuose.
Būtent tai ir bandome pakeisti. Norime, kad žmonės labiau įsitrauktų į snieglenčių sportą, atrastų jį visai kitaip – nuolat tobulėjant, save lavinant, surandant bendruomenes ir draugus, pagaliau save.
Manau, kad esame labai teisingame kelyje ir iš to, ką matau pastaruosius dvejus-trejus metus, galėčiau sakyti, kad teisingiems darbams tęsiantis ir dirbant išvien – po dešimtmečio mums pavydės didžioji dauguma mūsų kaimyninių šalių.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
