Istorinė pergalė Europos taurės varžybų etape, du podiumai „Super G“ rungtyje, kurioje pastarąjį kartą buvo startuota prieš daugiau nei dvejus metus ir nesunkiai įvykdyti dviejų rungčių olimpiniai normatyvai. Tai – pagrindinės viršūnės, į kurias pastarąjį sezoną pakilo geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas. Tačiau netrūko ir skaudžių patirčių, kurios trukdė 25-erių atletui įgyvendinti visus savo planus.
Varžybų sezoną olimpietis baigė jau balandžio 4 d., tačiau slidinėjimo iš savo dienotvarkės neketina bent trumpam išbraukti iki gegužės pradžios.
„Slidinėsiu, kol uždarys trasas“, – tikino pastaruoju metu Italijos kalnų kurorte Livinjuje besitreniruojantis tarptautinės komandos „Global Racing“ narys.
Prieš tai A.Drukarovas su komandos draugais, taip pat startuojančiais Pasaulio taurės varžybose, keletą dienų praleido Zoldene (Austrija), kur testavo kitam, olimpiniam, sezonui skirtų „Voelkl“ slidžių modelius, apkaustus, batus.
„Praėjęs sezonas buvo labai sunkus. Bet pergalė Europos taurės varžybose iš niekur neatsirado. Ji parodė, kad tikrai nesu lėtas“, – teigė jau trečioms karjeroje olimpinėms žaidynėms besirengiantis sportininkas. Jis Europos taurės didžiojo slalomo rungties etape triumfavo sausio 24 d. Austrijoje. Tai – geriausias pasiekimas Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje.
Tačiau lietuviui nepavyko patekti tarp 30-ties greičiausiųjų nei viename Pasaulio taurės etape, jis nefinišavo ir pasaulio čempionato didžiojo slalomo lenktynėse, o galutinėje Europos taurės didžiojo slalomo įskaitoje liko laipteliu žemiau, nei ankstesnį sezoną – užėmė 13-ąją vietą.
Didysis slalomas – pagrindinė A.Drukarovo rungtis. Jos trasose Lietuvos sportininkas startuoja Pasaulio ir Europos taurės varžybose, planetos reitinge užima 49-ąją vietą. Tuo metu „Super G“ – viena iš dviejų greituminių rungčių (kita – greitasis nusileidimas) lietuvio tvarkaraštyje iki šiol būdavo labai retai. Olimpietis jos net nesitreniruoja. Bet būtent penkiomis pastarosios rungties lenktynėmis lietuvis ir baigė varžybų sezoną.
Didžiajame slalome įgyti įgūdžiai ir sukaupta patirtis leido pasiekti Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) iškeltą tikslą – įvykdyti dar vieną olimpinį normatyvą. Tam reikėjo bet dvejose „Super G“ varžybose surinkti mažiau nei 80 Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) taškų. A.Drukarovas tai padarė visose penkeriose Italijoje ir Austrijoje vykusiose varžybose. O dvejose jų užkopė ant garbės pakylos – kovo 31 d. iškovojo trečiąją vietą, o balandžio 1 d. finišavo antras. Pastarosiose varžybose jis pasiekė rungties Lietuvos rekordą – 36,88 FIS taško.
Karjeros ir, tuo pačiu, Lietuvos rekordą pagal šį rodiklį šiemet A.Drukarovas pasiekė ir laimėdamas Europos taurės etapą – 15 FIS taškų. Tiek gauna etapo nugalėtojas, o už nugaros atsidūrusiems sportininkams atitenka daugiau taškų skaičiuojant pagal atsilikimą nuo lyderio. Mažiau FIS taškų galima gauti tik olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionate ir Pasaulio taurės etapuose. Jų nugalėtojų rezultatas vertinamas nuliu taškų.
FIS taškai yra svarbiausias rodiklis ir olimpinėje atrankoje. Norint startuoti olimpinėse žaidynėse, per atrankos laikotarpį slalomo ir didžiojo slalomo varžybose surinkti mažesnį nei 120 taškų vidurkį, o „Super G“ ir greitojo nusileidimo – mažesnį nei 80 taškų vidurkį.
Jei pernai liepą startavusi olimpinių žaidynių atranka pasibaigtų dabar, A.Drukarovas 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėse galėtų startuoti dvejose rungtyse – didžiajame slalome ir „Super G“. Iki olimpinės atrankos finišo – 2026 m. sausio 18 d., LNSA ir pats sportininkas tikisi, kad prie šių dviejų rungčių prisidės ir trečia – slalomas.
Iki šiol nei vienas Lietuvos kalnų slidininkas olimpinėse žaidynėse nėra startavęs trijose rungtyse.
Jau aišku, kad Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse lenktyniaus du mūsų šalies kalnų slidinėjimo atstovai – po vieną vyrą ir moterį.
Tarp vyrų lygių neturi A.Drukarovas. Bet, jei reikėtų jį pakeisti, tai galėtų padaryti 16-metis Rapolas Lapienis arba 19-metis Luca Poberai, jau įvykdę olimpinius normatyvus slalome ir didžiajame slalome. Teorinių vilčių nepraranda ir dar keli sportininkai.
Į vienintelį moterims skirtą kelialapį šiuo metu pretenduoja 18-metė Liepa Karlonaitė ir 16-metė Neringa Stepanauskaitė. Jos galėtų startuoti olimpinėse slalomo varžybose. Bet galimybės antrą kartą dalyvauti olimpinėse žaidynėse ketina siekti ir 2022 m. Pekine lenktyniavusi 21-erių Gabija Šinkūnaitė. Tiesa, šiuo metu jos FIS taškų vidurkis nesiekia olimpinio normatyvo nei vienoje rungtyje.
Kas keliaus į olimpinę Italiją, oficialiai paaiškės 2026 m. sausį. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės vyks 2026 m. vasario 6-22 dienomis.
Iš viso Lietuvos olimpinėje delegacijoje 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėse bus mažiausiai 15 sportininkų. Tai mūsų šalies žiemos olimpinių žaidynių rekordas. Bent šeši iš olimpiečių bus LNSA atstovai – keturi lygumų ir du kalnų slidininkai.
Šis sezonas buvo labai banguotas. Kodėl?, – paklausėme A.Drukarovo.
Analizę reikėtų pradėti dar nuo praėjusios vasaros. Su komanda mėnesį praleidome Naujojoje Zelandijoje, tačiau beveik neslidinėjome dėl prastų oro sąlygų. Neįvyko ir dvejos ten planuotos varžybos.
Kai grįžome, netrukus prasidėjo Pasaulio taurės sezonas. Tokio lygio varžyboms dar nebuvau pasiruošęs. Nepasisekė ir kitame etape JAV gruodį.
Tuo metu dar pratinausi ir prie „Voelkl“ slidžių – gamintoją pakeičiau prieš sezoną.
Tinkamą formą įgijau tik sausio viduryje, po labai sunkaus laikotarpio. Tada ir laimėjau Europos taurės etapą, nors prieš pat jį dar jaučiausi tikrai prastokai. Buvau labai gilioje duobėje, treniruotėse Italijoje atsilikinėjau apie porą sekundžių. Ir tada pasakiau treneriui – važiuojam kitur ruoštis Europos taurės etapui.
Persikėlėme į kitą vietovę. Ten tris dienas treniravomės bazinius dalykus, techniką. Ir pradėjau greitėti.
Tačiau kai sausio 24 d. devintuoju numeriu startavau Europos taurės etape, net nežinojau, ar pateksiu į 30-tuką. Taip buvau nusivylęs ir netikėjau savimi. Bet po pirmo nusileidimo aš – antras. Ir man tai buvo kaip vanduo dykumoje. Pavyko išsaugoti gerą emocinę būseną, atlaikyti spaudimą ir laimėjau. Kitą dieną finišavau aštuntas, o kitame Europos taurės etape vasario 3 dieną Andoroje buvau penktas.
Pasiruošimas Austrijoje vykusiam pasaulio čempionatui irgi buvo geras. Tačiau ten pasirodžiau blogai – iškritau jau pirmame nusileidime. Grįžęs iš Austrijos pailsėjau vieną dieną ir nuėjau į sporto salę. O ten nutiko tai, kas sugadino ir likusią sezono dalį – įplyšo nugaros raumuo. Labai giliai. Ir slidinėjant posūkyje man buvo labai sunku stovėti ant kairės kojos. Atsigauti po tokios traumos reikia laiko, tačiau reikia ir varžybose dalyvauti. Bet Pasaulio taurės etape kovo 1-ąją Slovėnijoje nestartavau ne dėl traumos – apsinuodijau maistu.
Po to buvo Pasaulio ir Europos taurės startai Norvegijoje. Ten labai skaudėjo nugarą, todėl nepavyko pasiekti planuotų rezultatų.
Tik dabar jau beveik nejaučiu skausmo. Tačiau raumuo dar ne visiškai laiko. Spėju, kad traumą patyriau dar Andoroje, ten jau suskaudo nugarą, tačiau didžiausias skausmas atsirado po pasaulio čempionato.
Bet sezono pabaigą galima vadinti sėkminga – penki startai „Super G“ varžybose, du podiumai ir įvykdyta šios rungties olimpinė kvalifikacija. Ar tai kažkiek pakėlė nuotaiką?
Taip. LNSA norėjo, kad įvykdyčiau kuo daugiau rungčių olimpinį normatyvą. Atsakiau – kodėl ne? Aš ir slalomo kvalifikaciją įvykdyčiau be vargo. Bet gal tai padarysiu vasarą Naujojoje Zelandijoje.
Problema ta, kad jei pradėsiu nuolat dalyvauti trijų rungčių varžybose, liks daug mažiau laiko pasirengti pagrindinei mano rungčiai – didžiajam slalomui. Ir poilsiui. Nesu toks talentingas, kaip ryškiausios elito žvaigždės, kad galėčiau lenktyniauti visose rungtyse.
Dabar reikia susitelkti pasirengimui kitam sezonui. Todėl inventoriaus bandymai labai svarbūs. Bandau ir naują batų prekės ženklą – „Dalbello“. Reikia suprasti, ar jų batai man tinka. Nes galiu slidinėti ir su „Lange“.
Svarbi kiekviena smulkmena – ir slidės, ir apkaustai, ir batai. Viskas turi būti labai suderinta.
„Voelkl“ į mane investavo labai daug pinigų. Vien tai, kad visose varžybose buvo žmogus, kuris rūpinosi mano slidėmis – neįtikėtinai svarbu. Ir dar tokio aukšto lygio specialistas. Ši paslauga sezonui kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Aš niekada sau negalėčiau leisti tiek mokėti.
Po ilgesnės pertraukos dalyvavote „Super G“ varžybose. Ar patinka ši rungtis?
Ir patinka, ir techniškai labai naudinga. Tarp Pasaulio taurės lyderių yra labai daug kalnų slidininkų, startuojančių „Super G“. Žmogus, kuris turi gerą bazinę didžiojo slalomo techniką, puikiai jaučiasi „Super G“ trasoje. Aš visose „Super G“ varžybose šį sezoną startavau net nesitreniravęs šios rungties. Niekada net nebuvau bandęs šiai rungčiai skirtų „Voelkl“ slidžių.
Slalomas yra kitokia rungtis. Ją reikia nuolat treniruotis. Mūsų komanda tai ir daro.
O komanda ar treniruojasi „Super G“?
Mes neturime greituminių rungčių atstovų. Nes net surengti treniruotę yra labai sudėtinga. Reikia šlaito, į kurį treniruotės metu nepatektų pašaliniai. Norint rimtai ruoštis, reikėtų į JAV ar Kanadą mėnesiui prieš sezoną važiuoti, kur yra pakankamai sniego. Bet poros valandų treniruotei už vieną šlaitą reikia mokėti apie 1500 eurų.
Šį sezoną suaugusiųjų varžybose labai sėkmingai debiutavo Rapolas Lapienis, kurį treniruoja jūsų buvęs treneris Corrado Castoldi. Tikriausiai būtų smagu 2030 metų olimpinėse žaidynėse startuoti drauge su Rapolu?
Žinoma, būtų puiku. Bet tam, kad atsirastų antra vieta Lietuvai, reikia, kad mūsų abiejų reitingas būtų labai aukštas.
Linkiu Rapolui pasiekti aukščiausią lygį. Kelias iki jo yra labai ilgas ir sunkus. Reikia labai daug darbo, pasiryžimo ir, žinoma, pinigų. Žmogus turi būti pasiruošęs paaukoti labai daug asmeninio gyvenimo.
Rapolas labai gerai pradėjo. Nežinau, kur jis bus už 4 ar 5 metų. Nes tada ir prasidės sunkiausia kova. Kur jau daugiau lems įvairios smulkmenos.
Jie turi ir galimybių, ir noro. Ir šeima labai palaiko. Aš buvau vienas, nors mama ir labai padėjo finansiškai. Bet ji ir dabar labiau norėtų, kad būčiau advokatas.
Kaip sekasi teisės mokslai?
Vis dar likę du egzaminai. Manau, juos laikysiu jau po olimpinių žaidynių. Nes mokslai tikrai sunkūs, reikia jiems skirti labai daug dėmesio, lankyti paskaitas. Šią vasarą bandysiu kuo daugiau medžiagos susirinkti. Ir kitą vasarą baigti studijas.
Ką veiksite, kai baigsis slidinėjimo sezonas?
Prasidės bendro fizinio pasirengimo treniruotės.
Tai ilgesnių atostogų neplanuojate?
Ne. Vasarą gal kelioms dienoms užsuksiu į Lietuvą. Ir čia nuvažiuosiu prie jūros. Man patinka jėgos aitvarai. O Lietuvoje labai geri vėjai.
Šį sezoną Pasaulio taurės varžybose debiutavo ir jūsų draugė italė Alice Pazzaglia. Kaip jai sekasi?
Tikrai gerai. Ji labai gerai pasirodė Europos taurės varžybose. Ir iš Italijos C rinktinės kitą sezoną pereis į B.
Ar sezono metu randate laiko vienas kitam?
Susitinkame kas porą savaičių, ne dažniau. Bet kai pažiūri į mano komandos draugus amerikiečius, kurie savo antrųjų pusių nemato beveik 8 mėnesius, tai neatrodo taip sunku.
LNSA informacija
Lietuvos kalnų slidinėjimo aukšto sportinio meistriškumo programą dalinai finansuoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
