Sporto pasauliui 2026 m. bus ypatingi. Šiemet vyks Milano ir Kortinos žiemos olimpinės bei paralimpinės žaidynės. Laukiant būsimo istorinio įvykio, kai po 32 metų žiemos žaidynėse vėl startuos ir mūsų šalies paraatletas, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius apžvelgė 2025 m. nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pažvelgė į 2026 m. paralimpinio judėjimo laukiančius tikslus.
– Neseniai pasibaigę 2025 m. tradiciškai buvo vainikuoti Lietuvos sporto apdovanojimais. Kokiomis mintimis palydėjote šį renginį?
– Prabėgo dar vieni puikūs metai. Turime kuo džiaugtis ir kuo didžiuotis. Mūsų sportininkai dar kartą įrodė, kad atkaklumas, profesionalumas ir pasiaukojimas duoda vaisių. Džiugu, jog Oksana Dobrovolskaja šiemet vėl laimėjo geriausios Metų sportininkės titulą. Tai rodo, kad sportininkė yra teisingame kelyje. Ji tikrai dirba kryptingai, tikslingai. Lengvaatletė tikisi patekti į 2028 m. Los Andželo vasaros paralimpines žaidynes ir ten kovoti dėl aukščiausios vietos.
Geriausio Metų sportininko apdovanojimas atiteko Edgarui Matakui. Tokio įvertinimo jis taip pat sulaukė ne pirmą kartą. Tikimės, jog šis apdovanojimas plaukikui suteiks motyvacijos ir kitais metais jis gerins savo rezultatus.
Geriausia Metų trenere išrinkta Teresė Nekrošaitė. Jos auklėtiniai pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate parodė gerus rezultatus. Tai ypatingo atsidavimo, profesionalumo ir meilės savo auklėtiniams trenerė.
Metų proveržis – dziudo imtynininkė Monika Aželionytė, kuri Europos čempionate iškovojo sidabro medalį. Šis pasiekimas turėtų būti jai motyvacija siekti dar geresnių rezultatų ir patekti į 2028 m. Los Andželo paralimpines žaidynes.
– Kokie praėjusių metų pasiekimai sporto arenose labiausiai džiugino?
– Pernai vyko pasaulio plaukimo ir lengvosios atletikos čempionatai, kuriuose Lietuva turėjo gausias komandas. Trylika sportininkų buvo finansuojami valstybės, o dar dešimt pavyko išvežti bendradarbiaujant su rėmėjais ir federacijomis. Nuostabus šiais metais įvykęs dalykas yra tai, jog į pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionatą Indijoje vyko net šeši bėgimo triračiais sporto atstovai. Triračių sportas yra naujausia sporto šaka, įtraukta į paralimpinių žaidynių programą, kurios debiutas bus Los Andžele. Lietuvos triračių sporto asociacija gerai tvarkosi, matome puikų jų darbą.
Kai tapau Lietuvos paralimpinio komiteto vadovu, mano vienas iš tikslų ir buvo tas, jog atsirastų kuo daugiau sporto šakų.
Los Andžele debiutuos ir paralimpinis laipiojimas. Kartu su Lietuvos laipiojimo sporto federacija sieksime, kad kuo daugiau žmonių su negalia galėtų išbandyti šią sporto šaką. Juk ji tinkama ir regos, ir fizinę negalią turintiesiems. Galbūt ateityje ir paralimpinėse žaidynėse turėsime savo sportininkų. Ir, žinoma, čia svarbiausia ne tik patekimas į žaidynes, labai svarbus yra bendruomenės glaudumas, bendravimas. Tai sportas, kuris vienija ir buria žmones. Norisi pasidžiaugti, jog laipiojimas žmonių su negalia tarpe populiarėja – raginu visus pabandyti.
Nors vežimėlių tenisas ir nėra nauja sporto šaka, tačiau atletų čia dar labai daug neturime. Tačiau norisi pasidžiaugti, jog vežimėlių tenisininkė Agnieška Toločko praėjusių metų liepą pasauliniame ITF moterų reitinge buvo pakilusi į 52-ąją vietą, tai tvirti pamatai norint patekti į Los Andželo paralimpines žaidynes ir aukščiausias pasiekimas Lietuvos vežimėlių teniso istorijoje nuo 2008 m.
– Daug dėmesio skiriate įtraukiajam ugdymui, ar tai jau tapo kasdienybe?
– Už sportininkų rengimą yra atsakingos federacijos, bet džiugu, kad su partnerių ir valstybės pagalba ir mes galime prisidėti. 2025 m. įgyvendinome Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros ir Nacionalinės sporto agentūros projektus. Dėl jų didelį dėmesį galėjome skirti asmenų su negalia teisių gynimui sporto kontekste, taip pat švietėjiškoms, stereotipų laužymo veikloms, dirbome, kad būtų užtikrintas įtraukus fizinis ugdymas.
Vis dar susiduriame su situacija, kad daug vaikų su negalia nedalyvauja fizinio lavinimo pamokose, yra sodinami ant suolo. Tai yra ydinga praktika ir mes siekiame ją keisti. Kai išskirtinumais vadinsime tai, kad klasėje kartu nesportuoja visi vaikai, kai nesistebėsime, kad, pavyzdžiui, vežimėliu judantis vaikas lanko ir šokių, ir fizinio ugdymo pamokas, o mokytojai tam bus pasiruošę, tik tada mes galėsime sakyti, kad viskas gerai.
Visas mokyklas raginu pasikviesti mūsų paralimpiečius į savo klases. Pravedėme įtraukias pamokas 4522 moksleiviams iš 9 miestų. Matome, kaip susitikimai su paralimpiečiais keičia vaikų požiūrį.
Apmokėme 287 fizinio ugdymo mokytojus ir vaikų padėjėjus, susitikome su daugiau kaip dešimties miestų vadovais dėl infrastruktūros pritaikymo, sutarėme su Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacija, kad sieksime, jog ir sporto mokyklose vaikams su negalia būtų visos galimybės sportuoti, o treneriai už tai gautų tinkamą atlygį.
Vaikams su negalia reikia galimybių. Štai, pirmą kartą surengėme Paralimpinių pamokų dieną Kaune, kurioje įvairias sporto šakas išbandė daugiau kaip 400 vaikų iš visos šalies. Kad jūs būtumėte matę jų veidus ir norą išbandyti viską. O Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose šis renginys buvo nominuotas tarp geriausių metų sporto iniciatyvų.
2025 m. užbaigėme Paralimpine jaunimo lyderių stovykla, kuri finansuojama Nacionalinės sporto agentūros skiriamomis lėšomis. Čia 30 vaikų su negalia iš visos Lietuvos sportavo, mokėsi, išbandė daug smagių veiklų, pramogų, žaidimų. Vaikų šypsenos, įsitraukimas ir gera nuotaika yra tiesiog neįkainojami. O visi vaikai gali ir turi sportuoti.
Geriausi sporto ambasadoriai yra mūsų paralimpiečiai. Dėl to jau trečius metus su „Panorama“ rengiame Elitinę paralimpiečių akademiją, su mecenatais „užkūrėme“ Bitės trenerių akademiją, o valstybės pagalba organizavome net 30 įvairių mokymų asmenų su negalia srityje dirbantiems specialistams. Tikiu, kad žinios yra tas įrankis, kuris padės pasiekti aukštus rezultatus ir didinti asmenų su negalia sporto populiarumą, keis kitų žmonių nuomonę.
– Su kokiais iššūkiais susiduria norintys sportuoti žmonės su negalia?
– Nors aplinkos prieinamumas gerėja, patekti į sporto objektus dažnai vis dar yra iššūkis. Tačiau galimybių yra. Vietas, kur tai galima padaryti, galima rasti mūsų svetainėje parateam.lt/sportuok. Čia yra ir interaktyvus žemėlapis su prieinama sporto infrastruktūra, ir patogiai pateikta informacija apie šalyje veikiančius asmenų su negalia sporto klubus.
Visus kviečiu išdrįsti, pabandyti, į sportą pakviesti ir šalia esančius. Sportas yra galingas įrankis, jis padeda ir mūsų fizinei sveikatai, ir socialinei gerovei. Kai sportuojančių procentas didės, daugės ir čempionų.
– Šiemet svarbiausias sporto įvykis – Milano ir Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės. Ar laukiate šio starto, ką jums reiškia šis Lietuvos sugrįžimas į žiemos žaidynes?
– Kovo pradžioje po 32 metų pertraukos žiemos žaidynėse vėl turėsime savo atstovą – snieglentininką Rapolą Micevičių. Tai yra istorinis įvykis, nauja pradžia. Su nekantrumu laukiame šio sugrįžimo. Linkiu mūsų sportininkui kuo geresnio pasiruošimo ir puikaus starto. Žinoma, dabar svarbiausia išvengti traumų. Jis tikrai daug ir atsakingai ruošiasi, treniruojasi, dalyvauja varžybose. Tikimės, kad šios žaidynės įkvėps ir daugiau lietuvių užsiimti žiemos paralimpiniu sportu. Žinoma, žiemos sporto atstovams treniruotis ir siekti aukštų rezultatų Lietuvoje sąlygos nėra palankios. Tačiau sportininkas, kuris pateko ir dalyvauja žaidynėse, jau yra pasiekęs aukštą rezultatą.
Taip pat artėja ir Los Andželo vasaros paralimpinės žaidynės – šie metai, tai proga paralimpiečiams tiesti kelią į jas. Naują šansą turi ir golbolo rinktinė, dalyvausianti Europos čempionate. Svarbūs čempionatai laukia ir lengvaatlečių, ir plaukikų. Džiugu, kad daugėja jaunų užsispyrusių sportininkų. Visiems šiais metais linkiu pasiekti savo tikslus, gerinti asmeninius rezultatus, o pergalės ateis pačios.
parateam.lt
