„Jau pateikėme paraišką 2028 m. Vilniuje rengti Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos kongresą. Mūsų šaliai tai būtų labai reikšmingas renginys“, – atskleidė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas.
Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) narės yra 137 šalių nacionalinės asociacijos. Iš jų 77 – tikrosios narės, o likusios – asocijuotos narės.
FIS kongresai, kuriuose dalyvauja visi organizacijos nariai, vyksta kasmet. Tik nelyginiais metais jie rengiami nuotoliniu būdu, o lyginiais – gyvai. Kas ketverius metus – pasibaigus žiemos olimpiniam ciklui, renkamas FIS prezidentas, o kas dvejus metus – Tarybos nariai.
„Kongresas paprastai vyksta tris dienas gegužę arba birželį. Skelbiamos veiklos ataskaitos, ateities planai. Kongreso kulminacija galima vadint antrąją dieną rengiamą iškilmingą vakarą, kai skelbiami artimiausių ketverių ar net penkerių metų pasaulio čempionatų organizatoriai. Juos renka FIS Taryba. FIS olimpinių sporto šakų čempionatai vyksta nelyginiais metais, neolimpinių – lyginiais.
2028 m. svarbūs tuo, kad tais metais pirmą kartą bus surengtos FIS žaidynės. Jose vyks visų organizacijai priklausančių olimpinių, neolimpinių, paralimpinių sporto šakų varžybos“, – paaiškino LNSA prezidentas.
Kodėl Lietuvai reikia šio kongreso? R.Arlausko nuomone, yra ne viena svarbi priežastis.
„Pirmiausia, surengę kongresą patektume į FIS istorijos metraščius. Be to, Lietuvos vardas būtų daug geriau matomas organizacijoje, nors ir taip esame pakankamai aktyvūs.
Į kongresą susirenka apie 400 žmonių, tarp jų – ir būsimų pasaulio čempionatų organizatorių miestų merai. Kai kurie kongreso dalyviai lieka paviešėti šalyje. Tad ir ekonominė nauda nemaža.
Dabartiniam FIS vadovui esu siūlęs per kongresą surengti ryškiausių sezono žvaigždžių apdovanojimus, kaip daro nemažai sporto šakų. Jei tai pirmą kartą įvyktų Vilniuje, sulauktume dar daugiau dėmesio“, – vardijo LNSA vadovas.
R.Arlauskas džiaugiasi, kad 2021 m. FIS vairą perėmus britų ir švedų kilmės verslininkui Johanui Eliaschui, federacijoje įvyko nemažai pokyčių, kurie naudingi ir Lietuvai.
„FIS nusprendė centralizuoti transliacijų teises. Visos pereina FIS. O už transliacijų teisių pardavimus gauti pinigai lygiomis dalimis išdalinami visiems 77 tikriesiems nariams. Mes jau dabar papildomai gavome daugiau nei 126 tūkst. Šveicarijos frankų. Tai didžiulė suma, leisianti mums daug geriau įgyvendinti savo programas. Iš viso nacionalinėms federacijoms per artimiausius trejus metus bus išdalinta 30 mln. frankų.
Bendrai per metus, įskaitant ir įprastas dotacijas, skiriamas už pasiekimus, atskirų disciplinų vystymą, sporto populiarinimą, LNSA iš FIS gaus daugiau nei 270 tūkst. Šveicarijos frankų. Tai daug daugiau, nei mus skiriama iš Lietuvos biudžeto.
J.Eliaschas iniciavo ir FIS pavadinimo pakeitimą – anksčiau tai buvo Tarptautinė slidinėjimo federacija, o dabar vadinasi Tarptautinė slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacija.
Buvo sujungtos skirtingomis laikytos kultūros – slidinėjimo ir snieglenčių. Dabar, pagal sutartį su Pasaulio snieglenčių federacija (WSF), pasidalinta veiklos sferomis. WSF rūpinasi snieglenčių sporto plėtra fizinio aktyvumo lygmenyje, masiškumo didinimu, rengia vaikų ir jaunių varžybas, o FIS užsiima elitinių varžybų vykdymu“, – pasakojo R.Arlauskas.
Šiais metais savo šimtmetį pažyminti FIS rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis – akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šiaurės dvikove ir šuoliais su slidėmis. Taip pat trimis paralimpinėmis šakomis – kalnų ir lygumų slidinėjimu bei snieglenčių sportu. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. Bet, pagal FIS sutartį su Tarptautine biatlono sąjunga, pastaroji užsiima šio sporto reikalais.
FIS priklauso ir kelios neolimpinės sporto šakos ir disciplinos – žolės slidinėjimas (angl. grass skiing), riedslidžių sportas (roller skiing), slidinėjimas telemarko stiliumi (telemark skiing) , ilgų nuotolių šuoliai su slidėmis (ski flying), greitasis nusileidimas (speed skiing), slidinėjimas neparuoštais šlaitais (freeride skiing).
R.Arlauskas darbuojasi FIS snieglenčių sporto, akrobatinio ir laisvojo slidinėjimo komiteto pakomitetyje, kuris rūpinasi vaikų ir jaunimo sporto vystymu. Taip pat WSF vadovai pasirinko lietuvį konsultantu siekiant pritraukti į snieglenčių sportą naujas šalis.
LNSA yra dar vienos po FIS sparnu esančios organizacijos – Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos – aktyvi narė.
2015 m. Lietuvoje vyko SES kongresas. Mūsų šalyje nuolat rengiamos SES lygumų, akrobatinio ir kalnų slidinėjimo, snieglenčių varžybos. Praėjusiais metais vyko pirma istorijoje SES kalnų slidinėjimo treniruočių stovykla.
„Nuolat dalyvaujame įvairiuose FIS ir SES mokymuose, ugdome techninius delegatus, teisėjus. Kasmet rengiame ir FIS varžybas. Lietuvoje – Druskininkų „Snow Arenoje“ – yra vienintelė pasaulyje uždara homologuota lygumų slidinėjimo trasa.
2015 m. mūsų šalyje surengtas FIS lyderių seminaras, kuriame dalyvavo ir tuometė FIS generalinė sekretorė Sarah Lewis, tuometis Vokietijos olimpinio komiteto prezidentas Alfonsas Hörmannas, šiame poste pakeitęs dabartinį Tarptautinio olimpinio komiteto vadovą Thomą Bachą.
2019 m. surengėme Skandinavijos ir Baltijos šalių konferenciją, kurioje aptarėme Skandinavijos taurės varžybas, regiono lygumų slidinėjimo, šuolių su slidėmis ir šiaurės dvikovės aktualijas, vystymą, šių disciplinų regiono jaunių čempionatą, kuriame šiemet debiutavo ir mūsų sportininkai.
Tarptautinėje arenoje esame aktyvūs. Tad, naudodamiesi narystės FIS privilegijomis, atliekame ir savo pareigą prisidėdami prie organizacijos veiklos varžybų organizavimu, kitais darbais“, – teigė R.Arlauskas, savo veikloje besivadovaujantis olimpiniu šūkiu: „Greičiau, aukščiau, stipriau – kartu“ (angl. Faster, Higher, Stronger – Together“).
LNSA informacija