Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) į savo gretas priėmė dar vieną olimpinę sporto šaką – slidinėjimo alpinizmą, debiutuosiantį 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žiemos žaidynėse.
„Apie šią sporto šaką žinojau jau senokai. 2020 m. ji buvo įtraukta į Lozanos jaunimo olimpinių žaidynių programą. Tiesa, ten vyko ilgos distancijos varžybos. O 2026-ųjų olimpinėse žaidynėse bus vyrų ir moterų sprinto bei mišrių estafečių rungtys. Sprinto distancijoje greičiausieji užtrunka apie tris-pusketvirtos minutės. Tai labai dinamiškas, kompleksinis sportas“, – teigė LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas.
2023 m. LNSA tapo Tarptautinės slidinėjimo alpinizmo federacijos (ISMF) nare. „Vienoms šalims ten atstovauja slidinėjimo, kitoms – alpinizmo organizacijos“, – paaiškino R.Arlauskas.
Slidinėjimo alpinizmas (angl. Ski mountaineering)– lygumų slidinėjimo, kalnų bėgimo arba alpinizmo ir kalnų slidinėjimo junginys.
Olimpinėje sprinto rungtyje sportininkai su slidėmis ir bėgte kopia aukštyn 600-900 m nuotolį, kurio vertikalus sukilimas yra apie 70 m, o vėliau finišuoja slidėmis leisdamiesi žemyn trasa, panašia į kalnų slidinėjimo didžiojo slalomo rungties.
Kalno papėdėje startuojantys sportininkai dalį distancijos į kalną šliuožia slidėmis, ant kurių užmaunama speciali medžiaga, leidžianti išvengti slydimo žemyn. Po pirmo trečdalio distancijos slides reikia nusiimti, pritvirtinti prie kuprinės ir antrą dalį įkalnės įveikti bėgte, o vėliau vėl užsidėti slides ir pasiekti viršūnę. Ten svarbiausias tikslas – kuo greičiau numauti nuo slidžių medžiagines įmautes, pritvirtinti batus prie apkaustų taip, kad nepasikeltų kulnas ir kuo greičiau pasileisti žemyn kalnų slidinėjimo trasa, kurios pabaigoje – galutinis finišas.
Slidinėjimo alpinizme naudojamos slidės yra labiau panašios į kalnų slidinėjimo, apkaustai yra dviejų padėčių – šliuožiant į kalną įtvirtinamas tik bato priekis, o leidžiantis žemyn įtvirtinama visa pėda. Sportininkai naudoja lazdas, kuriomis remiasi ir šliuoždami slidėmis, ir bėgdami.
„Mūsų tikslas šioje sporto šakoje – pasiekti olimpinį lygmenį. Bet kol kas žengiame pirmuosius žingsnius. Rugsėjį Čilėje vykusioje ISMF stovykloje dalyvavo LNSA valdybos narys, treneris Artūras Bikulč ir Vytenė Puišytė. Ji yra orientavimosi dviračiai sportininkė, bet metus mokėsi Šveicarijoje, kur susipažino su slidinėjimo alpinizmu. Stovykloje jie dalyvavo už Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos lėšas, prie kelionės išlaidų pamokėjimo prisidėjo ir LNSA“, – teigė R.Arlauskas.
Anot LNSA vadovo, orientacininkai slidinėjimo atstovai turi geras galimybes slidinėjimo alpinizme: „Yra ne vienas tituluotas orientacininkas, sėkmingai dalyvaujantis aukščiausio lygio slidinėjimo alpinizmo varžybose. Sportininkų ieškosime ir tarp trail bėgikų, dviratininkų, lengvaatlečių, lygumų slidininkų. Planuojame jau į sezoną surengti Lietuvos čempionatą. Reikia tik įsigyti inventoriaus, kuris nėra pigus.“
R.Arlausko nuomone, prie slidinėjimo alpinizmo Lietuvoje vystymo smarkiai gali prisidėti tai, kad uždara Druskininkų „Snow Arena“ atitinka šios sporto šakos standartus, tad čia galima būtų rengti ne tik treniruotes, bet ir varžybas.
„Be to, treniruotis sėkminga galima net namuose, juk čia labai daug lemia techniniai aspektai, ypač įmaučių nusiėmimo greitis, slidžių prisisegimas, apkaustų pritvirtinimas. Tam net sniego nereikia“, – tikino R.Arlauskas.
Už kalnų slidinėjimą, lygumų slidinėjimą, akrobatinį slidinėjimą, snieglenčių sportą Lietuvoje atsakingos LNSA prezidentas turi dar vieną svajon – olimpinėse žaidynėse išvysti ir orientavimosi slidėmis varžybas.
„Mano santykis su žiemos sportu ir prasidėjo per orientavimosi sportą slidėmis.
Jaunystėje mano tikslas buvo tapti orientavimosi sporto bėgte pasaulio čempionu. Treniravausi labai daug, skaičiau knygas, kuriose buvo surašyta pasaulio čempionų metodika. Galiausiai 1988 metais pasiekiau rezultatus, leidusius man dalyvauti Europos čempionate. Tačiau sovietų pareigūnai neišleido manęs į užsienį. Tas pats pasikartojo ir dar po metų. O 1989 m. SSRS jaunimo čempionate buvau ketvirtas ir patekau į rinktinę, kuri turėjo važiuoti pasaulio jaunimo čempionatą Švedijoje. Bet atkūrus nepriklausomybę visi Lietuvos sportininkai pasitraukė iš SSRS rinktinių ir varžybų, aš taip pat.
Netrukus treneris Evaldas Brazlauskis mane pakvietė į orientavimosi sporto slidėmis rinktinę. Ir jau su ja ruošėmės pasaulio čempionatui, kuriame startavome 1992 metais.
Tuo laikotarpiu orientavimasis slidėmis buvo ant olimpinių žaidynių slenksčio. Buvo kalbama, kad į olimpinę programą šis sportas bus įtrauktas jau 1994 m. Lilehameryje, bet tai neįvyko. Tais metais pasaulio čempionate užėmiau 16-ąją vietą. O 1998 m. Nagane orientavimasis slidėmis buvo įtrauktas į kultūrinę žaidynių programą. Nors oficialūs olimpiniai apdovanojimai ten nebuvo teikiami, Italija savo atstovo sėkmę šventė kaip olimpinę pergalę. Startavome ten ir mes. Aš finišavau 23-ias. Nerijus Šulčys buvo 16-as. O geriausiai sekėsi mano žmonai Ramunei, užėmusiai 13-ąją vietą tarp moterų. Ad, galima sakyti, pajutome olimpinę dvasią kaip sportininkai“, – pasakojo R.Arlauskas.
Jo teigimu, orientavimosi sportu slidėmis aktyviai domisi Tarptautinė slidinėjimo federacija, kuriai dabar priklauso šešios olimpinės sporto šakos – lygumų slidinėjimas, kalnų slidinėjimas, snieglenčių sportas, akrobatinis slidinėjimas, šuoliai su slidėmis ir šiaurės dvikovė.
2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva savo atstovus gali turėti keliose šių sporto šakų.
Didžiausios viltys siejamos su dvejų olimpinių žaidynių dalyviu kalnų slidininku Andrejumi Drukarovu, šiuo metu didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge užimančiu 50-ąją vietą.
Kalnų slidinėjimo moterų varžybose taip pat turėtų dalyvauti Lietuvos sportininkė.
Lygumų slidinėjime olimpinių kelialapių sieks patyrę olimpiečiai Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia, Pekino žaidynių dalyvės Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė, yra ir daugiau perspektyvaus jaunimo.
Akrobatinio slidinėjimo vienos disciplinų laisvojo slidinėjimo (freeski) 18-metis talentas Pijus Baniulis irgi teikia olimpinių vilčių.
O į 2026 m. paralimpines žaidynes pretenduoja snieglentininkas Rapolas Micevičius.