Augustinas Deksnys
Norėčiau pokalbį, Ričardai pradėti nuo pasaulinės teniso temos ir turbūt jau įvykusio fakto: Rafaelis Nadalis nesėkmingai sužaidė savo paskutinį teniso mačą Ispanijos rinktinėje ir deda tašką profesionalioje karjeroje. Tu kaip liudininkas, profesionalas, iš savos asmeninės pozicijos apibūdintum R.Nadalio palikimą ir įnašą į tenisą ir sportą apskritai?
Tai plati , sunkiai aprėpiama tema. Visi titulai ir pasiekimai daug kalba už save, bet iš asmeninio sportinio požiūrio noriu pabrėžti kad Rafaelis yra ir išliks kaip išskirtinai atsidavęs ir bekompromisis kovotojas. Bekompromisis visų pirma ir būtent pačiam sau. Jo atsidavimas sportinei kovai, aukojimasis ir reikalavimai pačiam sau yra pavyzdys būtent jauniesiems sportininkams ir tenisininkams, o ir etalonas visam sporto pasauliui. Manau tokį jį prisimins ir teiks kaip pavyzdį daugeliui ateities kartų.
Esi pats teniso korte rungęsis su juo Vimbldono turnyre 2022 metais. Ar stipriai pačiam yra įstrigęs šis mačas?
Taip, žinoma gerai atsimenu, o ir šiaip visai neseniai tai buvo. Šiaip Nadalis nebuvo didelis žolės dangos gerbėjas. Manau, man pavyko neblogai pasipriešinti, o ir šiaip sužaisti gerą mačą, pralaimėjau 4:6, 4:6, 6:4, 3:6 , pavyko laimėti setą , o kaip ir minėjau anksčiau, jis žaidžia ir kovoja dėl kiekvieno taško be išimties.
Grįžkime prie tavo šių metų profesionalaus sezono. Pagal sužaistų turnyrų (26 ATP „Challenger“ turnyrai) bei mačų kiekį (61) jis yra tarp trijų tavosios karjeros aktyviausių sezonų. Tik 2014 metais žaidei daugiau (28 turnyrai ir 82 mačai) ir dar vienais metais žaidei labai panašiai. Būtu išties įdomu išgirsti tavo asmeninius vertinimus bei mintis apie pastarąjį sezoną?
Taip, sezonas buvo pakankamai darbingas ir apkrautas – žaista nemažai, tik antroje sezono dalyje, vasaros pabaigoje prieš Daviso taurės rungtynes Kroatijoje, patyriau nugaros traumą. Atsiradęs aštrus skausmas realiai neleido ne tik varžytis ir treniruotis, bet buvo juntamas net sėdint. Atsistatymas užtruko apie mėnesį.
Apie rezultatus labai plačiai nesiplėsiu nes jie nėra tie kurių buvo laukta ir tikėtasi. Priimu tai kaip patirtį ir motyvaciją judėti į priekį. Kodėl jie nebuvo tokie kokių laukė teniso sirgaliai ir aš pats? Manau yra keli elementai. Po Dirko Hordorfo mirties sutriko mano komandos darbas ir bendras treniruočių ir pasiruošimų ciklas. Dirkas buvo daugiau nei mano treneris, jis buvo atrama ir draugas, į kurį psichologiškai galėdavai atsiremti. Tenise tai išskirtinai svarbu.
Naujos komandos formavimas nebuvo sklandus. Pradėjus dirbti ir važinėti į varžybas su Vadimu Pinko viskas atrodė neblogai, bet man buvo reikalingas pilnesnis įsitraukimas ir jo buvimas visose varžybose. O jam, kaip jaunam trijų vaikų tėvui, suderinti tai buvo sudėtinga. Gali būti ir po praėjusių metų pabaigoje atliktos peties operacijos ir dėl to padarytos trijų mėnesių pauzės nepavyko įgauti norimos sportinės formos.
Ar planuoji po ilgo sezono kažkokias atostogas, ar daugiau galvoji apie pasiruošimą ir ateinantį sezoną?
Atostogos man bus čia Vilniuje su šeima, niekur neplanuoju vykti kitur ilsėtis. Labai daug laiko ir taip tenka praleisti kelionėse ir varžybose, tad ši galimybė pabūti kartu su augančia dukrele šeimoje ir bus man atgaiva sielai ir atostogos.
O toliau, žinoma, bus pasiruošimo etapas kitam sezonui, esu jam stipriai motyvuotas, daugiau mažiau jau viskas yra suplanuota, netrukus dviem savaitėms važiuosiu į pasiruošimo stovyklą Bratislavoje, dirbsiu su fizinio parengimo treneriu ir nuo gruodžio 8 dienos pasiruošimą tęsiu Vienoje. Ten irgi būsiu dvi savaites, ten bus geros sparingo sąlygos Dominyko Thiemo trenerio akademijoje. Šiuo metu dirbu su čekų treneriu Jaroslavu Levinsky –buvusiu profesionaliu tenisininku, kuris dvejetų kategorijoje buvo pasiekęs 24 vietą pasaulio reitinge.
Iš to ką papasakojai ir kaip esi nusiteikęs, mano klausimas apie karjeros pabaigą ir su tuo susijusius planus panašu kad nėra aktualus ar savalaikis?
Taip, šiuo metu visu pirma pasiruošimas ir karjeros tęsimas. Iš kitos pusės, žvelgiant plačiau, kai tau yra 34 metai ir toli gražu ne visada esi ten kur norėtųsi, mastai ir vertini plačiau ir į perspektyvą. Sprendimai bus priimti, kai jausiu kad laikas tam atėjo, bet ne šiuo metu.
O kokios tavo apskritai mintys apie veiklą baigus profesionalo karjerą ? Juk turi unikalią patirti, kurios čia Lietuvoje niekas neturi, bet gal nelabai matai savęs tenise ateityje, ar priešingai?
Galiu aiškiai ir vienareikšmiškai atsakyti, kad tenisas yra mano darbas ir profesinė meilė,. Tad kaip besusiklostytų, esu tikras, kad liksiu tenise. Kur ir konkrečiai ką darysiu yra ne šios dienos klausimas, manau, atėjus laikui rasiu teisingus sprendimus ir pasirinkimus.
Kurie karjeros mačai tau pačiam kaip atletui ir profesionalui paliko giliausią įspaudą atmintyje ir tavo asmeninių emocinių išgyvenimų metraštyje? Tai gali būti tiek pergalė, tiek pralaimėjimas?
Tikrai išskirčiau savo mačą su Grigoru Dimitrovu Helsinkio „Challenger“ turnyre 2010 metais, kai laimėjau ir sprendėsi patekimas į ateinančių metų „Australian Open“ pagrindą. Ten Grigoras nevaldė emocijų.
Londone, Vimbildone 2015 metais mačas centriniame korte prieš Mariną Čiličių, kur turėjau tiek daug galimybių laimėti jo padavimą ir visą dvikovą. Tai buvo tikra ašarų pakalnė.
Maskvos ATP 250 turnyro turnyro finalas prieš Damirą Džumhurą, kur, manau, visą mačą žaidžiau geriau prieš tuo metų geriausios karjeros formos bosnį, bet pačiame gale fortūna nusisuko nuo manęs.
Šiaip jų, žinoma, yra daugiau, kurie yra giliai įstrigę atmintyje ir nešą savą emocinį krūvį. Žinoma nesėkmės yra daug skaudesnės, bet jos kartu yra ir didžiosios pamokos.
Ričardai, norėčiau kad išsakytum savo nuomone ar tiesiog draugišką patarimą dėl Viliaus Gaubo ir Edo Butvilo, jų karjeros perspektyvų ar šiaip žaidimo dalykų, į kuriuos jie turėtu atkreipti dėmesį? Ar tiesiog ko norėtum jiems palinkėti tam kelyje kuri pats esi praėjęs?
Nemanau, kad tai yra korektiškas klausimas. Pirmiausia aš nesu jų karjeros procesų dalyvis ir negaliu profesionaliai duoti tokio vertinimo. Nesant dalyviu nenoriu mėgėjiškai reikšti požiūrio be atitinkamos informacijos, kurios neturiu. Taip paprastai pakalbėti ar patarti, kad Edas, pavyzdžiui, duotų daugiau eisų, o Vilius muštų daugiau dešinės vinerių būtu mėgėjiška, o to daryti nenoriu.
Mano patarimas – turėti labai aiškius tikslus ir planą tuose dalykuose, kuriuose jie siekia savojo progreso.
Puiku. Labai gerai pasakyta. Turiu asmeninį klausimą nuo Romano Buršteino – profesionalaus televizijos komentatoriaus. Kokį vieną teniso elementą norėtum pagerinti ar pakeisti savajame žaidime, jei turėtum tokią burtų lazdelę?
Galiu pasakyti ne vieną o du dalykus. Norėčiau pakelti pirmo padavimo procentą. Kitas dalykas – pirmas puolamasis smūgis iš karto po manojo padavimo. Reikėtų sumažinti klaidų procentą
Ričardai ,ačiū labai už įdomų pokalbį ir laiką, kurį skyrei tam. Sėkmės ir gražių švenčių.
