Geriausias visų laikų Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis antradienį pranešė apie karjeros pabaigą. Nuo devynerių net keturiolika metų kartu su juo dirbęs treneris Remigijus Balžekas buvusį auklėtinį kaip pavyzdį pristato ir dabartiniams teniso aukštumų siekiantiems savo auklėtiniams – darbštų, užsispyrusį, nuolat įsiklausantį ir žinantį, ko siekia.
„Man toks Ričardo sprendimas nebuvo staigmena, todėl negaliu sakyti, kad sukėlė kažkokias itin dideles emocijas. Jis priėmė savalaikį teisingą sprendimą. Natūralus veiksmas – yra pradžia, yra pabaiga ir tai neišvengiama“, – sakė R. Balžekas.
Ričardo ir Remigijaus sąjungos pirmuoju sąlyčio tašku tapo per televiziją parodytas reportažas, kuriame vos dvejų būsima Lietuvos teniso žvaigždė rakete mušinėja kamuoliuką į sieną. Dar po septynerių metų, po pokalbio su R. Berankio tėvais, jaunasis Ričardas tam, kad galėtų siekti teniso aukštumų, iš Vilniaus persikėlė į Šiaulius – pas R. Balžeko šeimą.
„Kai pergalvoju visą mūsų kartu praleistą laiką, daug ką iki šiol atsimenu labai gerai. Jauniuose pergalė Europos Masters turnyre, laimėtas Jungtinių Valstijų atvirasis čempionatas, iškovota pergalė Pasaulio čempionatas.. Jei man reiktų išskirti vieną dalyką, sakau atvirai, nežinau, ar galėčiau tą padaryti.
Aišku, jei kalbėtumėm apie pergalę, kuri padarė didžiausią įtaką Ričardo karjerai – 2004 metais laimėtas „Orange Bowl“ turnyras. Tuomet pavyko rasti rėmėjus, su kuriais pasirašėme ketverių metų sutartį. Nebereikėjo ieškoti pinigų ir galvoti tik apie tenisą“, – kalbėjo R. Balžekas.
Prieš aštuoniolika metų profesionalo karjerą pradėjęs dabar jau buvęs tenisininkas 2016 gegužės 23 dieną pakilo į 50-ąją ATP turnyro vietą. Tai aukščiausias tiek jo, tiek bet kurio Lietuvos tenisininko pasiekimas istorijoje.
„Visą laiką sakiau, jo vieta tarp 20-30 geriausių pasaulyje. Ir dabar galiu pasakyti tą patį. Kodėl nepavyko? Nemanau, kad dabar yra prasmė lįsti į analizes, bet faktas, kad jo potencialas buvo milžiniškas.
Tai ir įgimtas talentas, ir beprotiškos pastangos. Tie dalykai sunkiai suderinami, bet kai tai pavyksta, galima nuversti kalnus. Tą etiką, kuria spinduliavo Ričardas, neslėpsiu, iki šiol bandome perteikti dabartiniam jaunimui Balzekas tennis academy, M7 sport Balzekas tennis academy, Balzekas tennis academy Klaipeda ir BT fitness akademijoje.
Taip, jam nepavyko prasibrauti tarp trisdešimties geriausių, bet, neabejoju, kad jis yra laimingas pasiekęs ATP50. Patikėkite, ne kiekvienam duota, kas žaidžia tenisą, būti ten“, – sakė R. Balžekas.
Ričardas ir Remigijus kartu atstovavo ir Lietuvos rinktinei – pirmasis kaip komandos lyderis, antrasis – kaip kapitonas. Vis tik, maždaug prieš dešimtmetį trenerio ir tenisininko sąjunga nutrūko.
„Net ir po išsiskyrimo aš visą laiką sekiau, kaip jam sekasi. Negaliu teigti, kad labai intensyviai, bet domėjausi turnyrais, kuriuose Ričardas dalyvauja. Į jį įdėta labai daug meilės, labai daug širdies, tad normalu, kad man buvo įdomu. Gal kažkuriuo metu per daug pasikarščiavome, gal priėmėme neteisingus sprendimus, tačiau aš visąlaik jam linkėjau sėkmės.
Noriu tą padaryti ir dabar bei palinkėti, kad jo įdirbis taptų stimulu naujoms kartoms. Tiek atidavus savęs ir maksimaliai prisidėjus prie Lietuvos teniso atgimimo, nemanau, kad jam būtų galima iš teniso visiškai pasitraukti. Ričardas turi sukaupęs neįtikėtiną patirtį, kuria gali pasidalinti su jaunimu. Aš akademijoje dažnai miniu jį kaip pavyzdį. Kaip dirbo, kaip stengėsi – tai yra nereali patirtis. Jei Ričardo neliktų tenise, manau, kad visam Lietuvos tenisui tai būtų didelis praradimas“, – reziumavo R. Balžekas.
Balžeko teniso akademija
