Metai iki Milano ir Kortinos: Lietuvai – galimybė grįžti į žiemos paralimpines žaidynes
Lygiai po metų Italijoje prasidės 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės, kurios sukvies daugiau kaip 600 paraatletų iš viso pasaulio.
Lygiai po metų Italijoje prasidės 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės, kurios sukvies daugiau kaip 600 paraatletų iš viso pasaulio.
„Reikia pagerbti mūsų istoriją ir žvelgti į ateitį. O ji, neabejoju, laukia šviesi“, – teigė Lietuvos nacionalinėse slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas Etnokosmologijos muziejuje surengtoje Lietuvos slidinėjimo ir snieglenčių sporto 85-mečio šventėje.
Gyventi pagal primestas taisykles – lyg nuolat vilkėti tramdomuosius marškinius. Rapolas Micevičius (33 m.) visą gyvenimą siekė iš tų marškinių išsivaduoti, tačiau tik netekęs kojos taip aiškiai suprato, kad kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę nori jaustas laimingas. O didžiausios laimės jam teikia aktyvi veikla.
Lietuvoje kasmet gausėja žiemos sporto entuziastų, kurie traukia aukštesnių kalvų link. Vis populiaresnis tampa ir snieglenčių sportas, teigiamai veikiantis žmonių fizinę savijautą, stiprinantis viso kūno raumenis, gerinantis koordinaciją, pusiausvyra.
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris” žiemos žaidynių atviros snieglenčių varžybos surengtos Varėnos rajone, Krūminių kaime. Jėgas bendroje įskaitoje bandė 7 moterys ir 19 vyrų.
Nors snieglenčių ir kalnų slidžių entuziastų tarp lietuvių kasmet daugėja, profesionalius snieglentininkus mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų. Šios sporto šakos lyderis – Motiejus Morauskas, kurio pėdomis užsimojo sekti ir šešiolikmečiai Patricija Ivanovaitė ir Luke‘as Putys-Gallagheris.
Vyrų didžiojo šuolio („Big Air“) rungtynes M. Morauskas surinko 41,67 taško ir užėmė 22-ąją vietą tarp 34 dalyvių.