Dalia Musteikytė, „Olimpinė panorama“

2024-ieji kai kuriems olimpiečiams visam gyvenimui įsirėš į atmintį ne tik dėl svarbaus sportinio įvykio – Paryžiaus žaidynių. Jie paženklinti ir asmenine proga – sužadėtuvėmis.

Per atostogas po Paryžiaus žaidynių plaukikas Andrius Šidlauskas įteikė dailų žiedelį mylimajai Monikai Širvytei, ieties metikas Edis Matusevičius paprašė širdies draugės šuolininkės į aukštį Urtės Baikštytės rankos, o ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ištarė „taip“ daugiakovininkui Edgarui Benkunskui.

Lemtinga pažintis internetu

„Monika ne tiesiogiai iš sporto pasaulio, bet su juo susijusi: paauglystėje užsiėmė lengvąja atletika, tačiau gavo traumą, studijavo Lietuvos sporto universitete, norėjo dirbti su vaikais, o šiuo metu sukasi vadybos srityje“, – mylimąją pristato Tokijo ir Paryžiaus žaidynių dalyvis A.Šidlauskas.

Iš Panevėžio kilęs 27-erių plaukikas Klaipėdoje užaugusią Moniką sutiko Kaune. Vienas kitą jie rado per „Tinder“ programėlę. Lapkritį sukako septyneri metai, kai pora kartu. Tiek laiko, pasak Andriaus, daugiau nei pakanka vienam kitą pamatyti įvairiose situacijose, išgyventi nedideles santykių krizes ar pasipykti.

„Manau, būtinai reikia atlaikyti problemas ir išbandymus, mokytis iš jų, kad tai nebesikartotų ateityje. Jei turi bendro gyvenimo patirties, žinai, kaip kitas padės ar nepadės, kai tau bus sunku. O kai žmogų geriau pažįsti, lengviau suprasti, ar nori būti kartu su juo. Gal net per ilgai tą žingsnį – sužadėtuves – atidėliojau“, – šypsosi 2022 ir 2024 m. Europos čempionato 100 m plaukimo krūtine rungties bronzos medalio laimėtojas.

Profesionalaus sportininko gyvenimo ritmas skiriasi nuo kitų. Santykių pradžioje Monikai nebuvo lengva suprasti, kodėl Andrius nuolat išvykęs – tai varžybos, tai treniruočių stovyklos, kurios kartais trunka mėnesį ar pusantro.

„Jau buvome pradėję galvoti, kad gal mums nieko neišeis. Bet išlikome kartu, sulipę. Dabar į stovyklas rečiau važiuoju, ilgiau namie būnu. Kiekvienam sportininkui, ir nebūtinai sportininkui, svarbu turėti artimą žmogų, kuris tave palaiko kiekvieną dieną ir stumia eiti pirmyn“, – sako A.Šidlauskas.

Romantiška akimirka Balyje

Mylimosios rankos Andrius paprašė atostogų Balyje metu.

„Skristi ten ketinome prieš kelerius metus, bet kaip tik tada prasidėjo pandemija, skrydžiai buvo atšaukti. Nutarėm, kad į rimtesnę kelionę vyksim pasibaigus kitam mano olimpiniam ciklui. Ji širdyje tikėjosi, kad kelionėje pasipiršiu, o jei ne – galbūt suprasime, kad mums ne pakeliui, kad aš nepasiruošęs santuokai. O aš kaip tik buvau pasirengęs rimtiems sprendimams“, – prisimena plaukikas.

Tikslios sužadėtuvių dienos ar vietos jis nebuvo suplanavęs, tiesiog laukė, kada pajus, jog atėjo TA akimirka. Porą dienų vis pagalvodavo: gal jau? Bet kliovėsi nuojauta, laukė „čia ir dabar“ akimirkos. Dieną prieš sužadėtuves Andrius apsinuodijo maistu, teko kreiptis į vietos ligoninę, kitą rytą pora turėjo keltis trečią valandą ryto ir tęsti kelionę.

„Jaučiausi visai be jėgų, bet išvydus tekančią saulę jų staiga ėmė ir atsirado. Paplanavau, ką daryti ir sakyti, gražioje vietoje ant kalno priklaupiau ant kelio“, – prisimena svarbią akimirką.

Sužadėtuvių žiedą pagal individualų užsakymą Lietuvoje sukūrė juvelyras. Andrius norėjo, kad jis būtų asmeniškesnis nei pirktas parduotuvėje. Teksto, kurį sakė mylimajai, nebeprisimena nei jis, nei ji, nes, prisipažįsta, abiem buvo stipriai sukilusios emocijos.

„Monika buvo sakiusi, kad tokią akimirką niekada neverktų, bet abiem buvo neįmanoma nuo to susilaikyti“, – prisipažįsta olimpietis.

Gražiai rodyti savo jausmus mylimajai jis moka ne tik per sužadėtuves: kartkartėmis apdovanoja ją gėlėmis.

„Žinoma, romantiškiausi būname santykių pradžioje. Dabar rečiau išeiname pasivaikščioti dviese, abiejų įtempti grafikai. Kita vertus, čia tik pasiteisinimai. Savam žmogui visada gali rasti laiko. Po Balio galvoje įvyko perversmas – supratau, kad reikia labiau rodyti jausmus“, – sako A.Šidlauskas.

Kartu namie ir treniruotėse

„Aš pasakiau TAIP! Merginos apie tai svajoja. Bet kai tai nutinka… Kai pamatai savo mylimą vyrą, pasiruošusį būti su tavimi šiandien ir visados…“ – džiugia naujiena socialiniuose tinkluose dalijosi dvejose pastarosiose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi 2018-ųjų Europos čempionato bronzos laimėtoja Liveta Jasiūnaitė.

„Jo stiprybė visiškai ištirpdė mano širdį“, – pridūrė ieties metikė.

Su mylimuoju E.Benkunsku jiedu pažįstami daug metų, nes abu sportavo Kaune tame pačiame manieže. Artimesnis bendravimas ir pažintis užsimezgė 2019 m. per išvyką į bendrą lengvaatlečių stovyklą Portugalijoje.

„Jis labai dėmesingas, rūpestingas, vyriškas, draugiškas, daug bendraujantis“, – mylimojo bruožus, patraukusius jos dėmesį, vardija 30-metė olimpietė.

Po vienu stogu pora susikraustė prieš porą metų. „Dviem sportininkams gyvenant kartu yra daugiau pliusų nei minusų. Abiejų panašus ritmas, žinome, kuo abu užsiimame, galime vienas kitą suprasti, padėti. Bet, žinoma, visi santykiai kažkuria prasme yra darbas. „Dirbti“ reiškia vienas kitą geriau suprasti, nes visi esame skirtingi. Kai jam norisi ramybės, reikia ją duoti. Kai man to reikia, jos turiu gauti aš. Išties mes labai daug laiko praleidžiame kartu – drauge gyvename, treniruojamės pas tą pačią specialistę Indrę Jakubaitytę. Bet ir nepamirštame kiekvienas savęs, esame atskiros asmenybės“, – pasakoja sportininkė.

Laisvalaikį kartais jie leidžia atskirai – kiekvienas su savo draugais. Dėl to nė vienam pykčių nekyla.

„Kažkiek laiko leisti atskirai labai sveika ir, manau, santykiams naudinga“, – mano Liveta.

Buitį, kuriai profesionalūs sportininkai negali skirti per daug laiko, abu dalijasi perpus. Ir gamina pasikeisdami, kad nereikėtų kavinėse dažnai lankytis ir abu galėtų sveikai valgyti namie.

Piršlybos – netikėtumas

Mylimasis priešais Livetą priklaupė jiems keliaujant po Kanadą, Monrealyje. Pora keliavo aplankyti ten gyvenančio Edgaro pusbrolio.

„Kelionės programa buvo suderinta su jo giminaičiais – lankėme gražiausias šalies vietas, valgėme skaniausią maistą. Vasarą jo pusbrolis buvo atvykęs į Lietuvą, tada viską ir suplanavome, pasiskyrėme susitikimą Kanadoje“, – prisimena Liveta.

Tai, kad būtent šioje kelionėje mylimasis pasipirš, prisipažįsta, jai buvo visiškai netikėta. „Dar prieš išvykstant pajuokavau, kad, tikiuosi, Kanadoje man nepasipirš. Ne, tikrai ne – patikino. Bet kai pamačiau jį priklaupiantį, negalėjau patikėti. Buvo tų ašarėlių“, – šypsosi prisiminusi.

Po gražių piršlybų Edgaras jos klausė, kaip ji nenuspėjo šio įvykio, nes buvo keletas detalių, leidusių tą numatyti.

„Kai nesitiki, nefiksuoji detalių. Pavyzdžiui, jis žiedelį visada nešiojosi striukės kišenėje. Kartą nuėjome į svečius, kur susirinko daug žmonių. Sakiau: duok striukę, abidvi pakabinsiu ant vienos pakabos. Net pašoko: „Ne, ne, pats pasikabinsiu!“ Pagalvojau: koks keistas, kodėl negalime ant vienos pakabos? Pasirodo, viskas dėl žiedo“, – juokiasi sportininkė.  

Žiedas su deimantu Livetai labai patiko, nes pasirodė esąs toks, koks jai ypač prie širdies. Juokais sako, kad žiedą gali per retai nešioti, nes treniruotėse kilnodama svorius jį sugadintų.

Ar po piršlybų, be laisvalaikiu ant piršto žėrinčio deimanto, dar kas nors pasikeitė? „Moteriai iš vyro sulaukti tokio žingsnio yra labai svarbu. Jis suteikia saugumo, ramybės. Jeigu žiedą įteikusį žmogų ji mato kaip gyvenimo vyrą“, – sako L.Jasiūnaitė.

Abu visur kartu

Tokijo ir Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis, šių metų Europos čempionato ketvirtos vietos laimėtojas Edis Matusevičius mylimajai šuolininkei į aukštį Urtei Baikštytei pasipiršo per atostogas Azijoje.

„Pasaulio viršūnėje ji pasakė taip!“ – feisbuke džiaugėsi 28-erių ieties metikas.

Pirmieji jųdviejų su Urte susitikimai vyko stadionuose, maniežuose, nors Edis palyginti retai varžėsi Lietuvoje. Į akį kritusią žavią merginą užkalbino 2016 metais, kai vyko kasmečiai geriausių lengvaatlečių apdovanojimai.

„Pamačiau kitokią – pasipuošusią, pagaliau be aprangos“, – šypteli Lietuvos ieties metimo rekordininkas.

O tai, kad abu profesionaliai sportuoja, Edžio įsitikinimu, – tik pranašumas: „Abu suprantam, ko tai reikalauja, kokie sprendimai yra geresni, vienas kitam padedam, nes geriausiai žinom, ko reikia siekiant aukščiausio rezultato. Laikomės tokio pat režimo: ir ji, ir aš turime po dvi treniruotes per dieną. Šuolis į aukštį ir ietis – kažkuo panašios rungtys, darome daug panašių pratimų, tad net ir treniruotis kartu gerai. Abiem naudinga visur būti kartu.“

Ieties metikas nekart išbandė mylimosios pasirinką rungtį ir net keliose varžybose dalyvavo, per kartelę šoko ir treniruotėse.

„Aišku, Urtės nelenkiu, bet vis vien smagu“, – šypsosi.

Urtė taip pat žino, kaip reikia mesti ietį: tą darė ir studijuodama universitete, ir užsiimdama daugiakove. Edžio tikinimu, Urtė – nuoširdžiausias ir šilčiausias žmogus, kokį tik pažįsta: „Labai myliu ir esu laimingas ją sutikęs.“

Bendruose namuose jie jau treti metai. Sako, jau spėjo viską vienas apie kitą sužinoti. Ir nesipyksta – gal tik labiau padiskutuoja, išsiaiškina, kas nepatinka: „Kam gi pyktis su artimiausiu žmogumi?“

Teko įveikti baimes

Sužadėtuvės Urtei buvo netikėtumas, Edžiui pavyko ją kaip reikiant nustebinti kelionėje po Tailandą.

„Visas atostogas slapsčiau žiedą, kad tik ji nerastų, kol galiausiai paskutinę dieną pasipiršau. Kadangi ji šiaip nenešioja žiedų, buvo labai sunku pataikyti dydį. Viską dariau spėjimo būdu. Ir visai pataikiau! Bet grįžę namo jį puse dydžio padidinome, bus lengviau nusiimti prieš kilnojant štangą, kad žiedas nesidaužytų. Žiedą išrinkau modernaus stiliaus su deimantuku“, – džiaugiasi pataikęs išrinkti mylimajai patikusį papuošalą Edis.

Pačios piršlybos ant aukščiausio Tailando sostinės Bankoko pastato Edžiui kainavo nemažai nervų. Dangoraižio stogas – stiklo platforma, o jis paniškai bijo aukščio.

„Šiaip ne taip su ja per valandą užlipau ant to stiklo, prisėdome. Pradėjau sakyti lyg piršlybų įžangą, o ji dairėsi aplinkui ir aikčiojo, kaip viskas gražu. Matyt, negirdėjo nieko, ką sakiau. Bet kai priklaupiau ir pasipiršau, liko be žado. Net nieko neatsakė. Perklausiau: taip ar ne? Atsigavusi patikino: taip, taip“, – pasakoja E.Matusevičius.

Porai lemtingų atostogų maršrutas driekėsi per Tailandą ir Balį. Planavo aplankyti Vietnamą, bet ten prasidėjo lietingas sezonas. 18 dienų trukusioje kelionėje porą žavėjo klimatas, peizažai, žmonės, skanus maistas.

Kitos didelės Urtės ir Edžio šventės planas atidėtas iki 2026-ųjų. „Norime ramiai pasiruošti, susiplanuoti“, – sako sportininkas.

The post Olimpinius metus paženklino romantiškos olimpiečių sužadėtuvės first appeared on Sportas24.

Lietuvos sporto muziejus baigia vykdyti Sporto rėmimo fondo remiamą projektą „Žiūrėk, įsimink, atlik, būk sveikas bei stiprus“,  kuris turi du pagrindinius tikslus– skatinti ir didinti gyventojų motyvaciją visą gyvenimą būti fiziškai aktyviais bei sveikais ir išsaugoti žymiausių Lietuvos sportininkų (olimpiečių) atminimą.

Projekto metu buvo nufilmuota 15 vaizdo įrašų su vienais žymiausių Lietuvos sportininkų:

1. Antanas Bagdonavičius – irkluotojas, treneris, teisėjas. Europos čempionas, pasaulio sidabro medalio, olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas;

2. Danutė Linkevičiūtė-Schmiedeck – lengvaatletė, pirmoji Lietuvos paralimpietė ir paralimpinių žaidynių prizininkė;

3. Gintautas Umaras – dviratininkas, Lietuvos nusipelnęs sportininkas (2013), pasaulio ir olimpinių žaidynių 2 kartus čempionas;

4. Robertas Žulpa – plaukikas, olimpinių žaidynių ir Europos čempionas, pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojas;

5. Romualdas Bitė – lengvaatletis (bėgikas), slidininkas, lengvosios atletikos (bėgimo) treneris, sporto organizatorius. Olimpinių žaidynių 7 vietos ir Europos čempionato 4 vietos laimėtojas (lengvoji atletika);

6. Romas Ubartas – lengvaatletis (disko metimas), treneris. Pirmas Nepriklausomos Lietuvos olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas (1992), taip pat 1988 olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį;

7. Adolfa Aleksejūnas – lengvaatletis (bėgikas), sporto organizatorius, žurnalistas. Olimpinių žaidynių rekordininkas;

8. Stasys  Šaparnis – plaukikas, vandensvydininkas, penkiakovininkas, šiuolaikinės penkiakovės treneris, teisėjas. Pasaulio čempionatų prizininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas;

9. Lina Inga Kačiušytė – plaukikė. Olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionė ir olimpinių žaidynių rekordininkė;

10. Aleksandras Antipovas – lengvaatletis (bėgikas). Europos čempionatų prizininkas ir rekordininkas, olimpinių žaidynių dalyvis;

11. Sigitas Kučinskas – irkluotojas. Pasaulio irklavimo čempionatų prizininkas. Olimpietis;

12.  Linas Balsys  – lengvaatletis (bėgikas), kūno kultūros mokytojas. Silpnaregis. Paralimpinių žaidynių bronzos medalininkas;

13. Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė – plaukikė, povandenininkė, trenerė, teisėja. Sporto mokslininkė.  Pirmoji Lietuvos plaukimo olimpietė, 44 kartus Lietuvos plaukimo rekordininkė, Europos ir pasaulio veteranų plaukimo čempionė  ir prizininkė;

14.  Vidas Bičiulaitis – boksininkas (puslengvio svorio kategorija). Pasaulio čempionato  bronzos medalininkas, olimpinių žaidynių dalyvis.

15. Jolanta Prūsienė – stalo tenisininkė, trenerė. Per 30 kartų Lietuvos čempionė, daugkartinė Europos čempionatų prizininkė, olimpinių žaidynių dalyvė.

Video medžiagoje užfiksuotos sportininkų sportinio gyvenimo akimirkos, prisiminimai iš vaikystės ir įsimintiniausių varžybų, atskleistos sportinių karjerų pabaigos. Taip pat filmuose žiūrovai ras ir pašnekovų rekomendacijas, kaip atlikti fizinius pratimus.

Kūrinius žiūrovai gali matyti LRT televizijos kanale arba LRT mediatekoje https://www.lrt.lt/mediateka/video/lietuvos-olimpieciai

Kūrybinė grupė: projekto vadovas/administratorius Renatas Mizeras, prodiuseris – Vylius Blauzdavičius, montažo režisierius – Michail Kodzis, vyriausiasis operatorius – Aurimas Jurevičius.

Būti fiziškai aktyviais linki: Lietuvos olimpinė akademija, Lietuvos sporto enciklopedija, Lietuvos sporto meistrų asociacija „Penki žiedai“, Lietuvos olimpiečių asociacija, Lietuvos sporto universitetas.

 Projektas bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

The post Finišuoja projektas „Žiūrėk, įsimink, atlik, būk sveikas bei stiprus“ first appeared on Sportas24.

Marytė Marcinkevičiūtė, LTOK

Olimpinio sporto legendos, susibūrusios į Lietuvos olimpiečių asociaciją, dažnai susirenka į įvairius renginius, kartu keliauja, vykdo švietėjišką veiklą. O per žiemos šventes juos tradiciškai į svečius pakviečia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Per pastarąjį susitikimą LTOK.lt pakalbino keturis olimpinius medalininkus.

Pergales skina ir olimpinės medalininkės dukra  

Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė kaunietė Birutė Šakickienė nuo irklavimo nenutolo. Ji dirba sporto mokykloje „Bangpūtys“ ir treniruoja tris grupes mergaičių, iš viso 26 irkluotojas. Be to, vasarą jų būrį papildė du ukrainiečiai berniukai.

Kiekvieną naujoką legendinė irkluotoja turi apmokyti ir kartu su kiekvienu jų sėda į valtį.

„Labai džiaugiuosi, kad irklavimu susižavėjo ir mano 17-metė dukra Ugnė, dabar lankanti Jono Jablonskio gimnazijos vienuoliktą klasę. Prieš 4-5 metus ji panoro lankyti treniruotes. Kad būtų linksmiau, prikalbino ir savo draugę Agnę Kubaitytę, su kuria kartu lankė darželį.

Mergaitės sparčiai tobulėja, pernai Danijoje per tarptautinę Baltijos taurės irklavimo regatą tapo nugalėtojomis porinių dviviečių varžybose ir  mane, trenerę, maloniai nudžiugino. Susiradau nuotrauką, kur jos abi susikibusios už rankų stovi darželyje. Dabar irgi buvo panaši situacija, tik ant nugalėtojų pakylos.

Apėmė begalinis džiaugsmas: dukra irkluoja tą pačią porinę dvivietę, kaip ir aš su Kristina Poplavskaja, ir jau pasiekia pirmąsias svaresnes pergales“, – džiaugiasi B. Šakickienė.

Paklausta, ko ji tikisi iš Lietuvos irkluotojų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bronzinė Sidnėjaus prizininkė ilgai nesvarsto.

„Visada esu optimistė ir viliuosi, kad irkluotojai Paryžiuje neliks be medalių. Tikiu Donata Karaliene ir Ieva Adomavičiūte, jos man patikimos, tvirtos irkluotojos: kartu užaugo, subrendo.

Per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Trakuose mačiau ir daug stiprių vaikinų, jie pasiekė tikrai gerų rezultatų, tačiau neaišku, kaip rinktinės treneriai viską sudėlios“, – mintimis pasidalijo B. Šakickienė.

Didžiausia atgaiva – sodas

Meksiko olimpinis penkiakovės vicečempionas, 83-ejų Stasys Šaparnis –  vienas tų, kuris su savo draugais Anastazu Špoku, Jonu Rapaliu ir Gerimantu Narkumis padėjo tvirtus pamatus šiandienos Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės pasaulinei šlovei.

 „Niekas man neduoda tiek metų, kiek išties yra. Tačiau apmaudu, kad amžius vis dėl to daro savo: jau trečius metus nesilankau savo vardo penkiakovės varžybose Vilniuje. Ten pasijuntu nejaukiai: manęs niekas jau nepažįsta, nežino, kas esu. Ateinu į varžybas sulinkęs, sunkiai vaikščiojantis. Federacijos vadovams ir sakau, kad esu sporto antireklama, turėčiau kitaip atrodyti, reikia ieškoti jaunesnių.

Per dvylika metų man padarytos devynios operacijos, dabar laukia dar viena – reikia operuoti kairę koją“, – atviravo olimpinis vicečempionas.    

Tačiau ligoms jis stengiasi nepasiduoti. Nusipirko nedidelį dviratį-treniruoklį, kurį vasarą sode prie Žaliųjų ežerų nuo gegužės mėnesio iki spalio pabaigos mina kiekvieną dieną po 25 minutes, o kartais atsigulęs suka pedalus ir rankomis.

„Tačiau treniruoklį laikau sode, jo į Vilnių neprivežiosi“, – sako S. Šaparnis, kurio turiningoje karjeroje buvo ir teisėjavimas 1980 Maskvos olimpinėse žaidynėse, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidento (1988-1992 m.), LTOK viceprezidento  (1992-1996 m.) postai.  

Olimpinis vicečempionas ir pasaulio čempionas bei medalininkas dabar nusivylęs savo mėgstama sporto šaka.

„Nepatinka man ji, tai ne mano penkiakovė. Aš už tą, kurią sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre‘as de Coubertinas ir įtraukė į olimpinių žaidynių programą.

Mano sportavimo laikais  amerikiečiai irgi ėmėsi žingsnių ir siekė, kad  penkiakovėje šimtametę  istoriją turinčią jojimo rungtį pakeistų motociklai. Dabar vietoje žirgų ir kliūčių ruožo atletų lauks ekstremalus bėgimas. Vargu ar tai buvo logiškas Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos sprendimas“, – nusivylęs S. Šaparnis.  

Įžymusis penkiakovininkas šypsodamasis sako, kad jam fantastiškas buvo gruodis, kada jis nesitraukė nuo televizoriaus ir stebėjo pasaulio futbolo čempionatą. Galvojo, kad finale susitiks Brazilija ir Prancūzija. Sirgo už prancūzus, bet per lemiamas rungtynes – už argentinietį Lionelį Messį, nes labai norėjo, kad jis pirmą kartą taptų pasaulio čempionu.

„Labai laukiu pavasario, kada prasidės sodo darbai, kurie mane ypatingai sustiprina, pasikraunu nemažai energijos. Savo rankomis per du mėnesius atsinaujinau šiltnamį, jame  auginu pomidorus, paprikas, melionus. Daržovių prisigaminu visai žiemai, dar ir dukrą jomis aprūpinu“, – džiaugiasi S. Šaparnis.

Olimpinė čempionė pamėgo vaikščiojimą

Kalgario olimpinė slidinėjimo čempionė Vida Vencienė apgailestavo, kad ji 2022 m. nesurado laiko paslidinėti: „Tikrai gėda, vis to laiko pritrūkstu. Truputį negalavo mano 90 metų mama, savaitgaliais tekdavo važiuoti į Ukmergę jos aplankyti.“

Nors slidės dar ilsisi, tačiau Vida surado kitą fizinio aktyvumo būdą – vaikščiojimą.

„Be proto mėgstu vaikščioti vakarais po darbo. Per savaitę vaikštau po 5-6 kartus ir nueinu po 9-10 kilometrų. Kartais prie manęs prisijungia draugė, tai tie kilometrai einant spartesniu žingsniu ir bekalbant ypač greitai ištirpsta“, – šypsosi gerai nusiteikusi olimpinė čempionė.

Savo vyro Daniaus į kompaniją ji neima, jis turi kitą hobį – medžioklę.

LTOK dirbanti V. Vencienė džiaugiasi, kad turi jau du anūkus: Teodorą, kuriam pustrečių, ir vienuolikos mėnesių Leonardą.

2020-aisiais Teodoras gimė tą pačią dieną, kaip ir ji – gegužės 28-ąją. Vida šypteli: močiutei tai buvo didelė dovana, anūkas visus gimtadienius nutarė švęsti kartu su močiute.     

„Darysiu viską, kad jie būtų sportininkai. Neaišku, kokią sportą šaką jie pasirinks, spaudimo tikrai nedarysiu, tačiau, žinoma, būtų gerai, kad jie pasirinktų slidinėjimą. Jiems galėčiau nemažai patarti“, – sako Vida.

Pamėgo Olimpiečių taurės plaukimo varžybas

Maskvos olimpinis čempionas plaukikas Robertas Žulpa nekantriai laukia naujojo plaukimo baseino Lazdynuose, prie kurio netoliese gyvena, atidarymo.

„2022-ieji man buvo puikūs, prieš porą mėnesių tapau seneliu. Milane gyvenanti mano vyriausioji dukra 31-erių Brigita pagimdė anūkėlę Adelę. Tą dieną mūsų olimpiečiai vyko į susitikimą Anykščiuose ir aš tos kelionės atsisakiau, nes buvau Milane“, – pasakoja R. Žulpa.

Jis džiaugiasi, kad į plaukimo takelį po ilgokos pertraukos sugrįžo Rūta Meilutytė, atsigavo Danas Rapšys.

„Jau gerokai smagiau nei buvo per Tokijo olimpines žaidynes. Paryžiuje gal mūsų plaukikus pamatysime ir ant nugalėtojų pakylos. Rūtai jau bus 27-eri, o Danui -29-eri. Ankstesniais metais plaukime tai būtų daug, bet dabar vaizdas kitoks: šiemet pasaulio plaukimo čempionu peteliške rungtyje tapo 42-ejų brazilas“, – sako Robertas.

Kol vyko Lazdynų plaukimo baseino statybos, olimpinis čempionas nuo plaukimo kažkiek nutolo, nesitreniravo ir jokiose veteranų varžybose nedalyvavo.

„Per visą Vilnių iš Lazdynų važinėti plaukioti į Fabijoniškių baseiną tikrai nesinori, gaila laiko, o ir tame baseine – tikras skruzdėlynas.

Visada noriai dalyvauju visur, kur tik mane pakviečia Lietuvos olimpiečių sporto asociacija. Šiemet kartu su jos prezidente Lina Kačiušyte dalyvavau jau 14-ą kartą vykusiose Olimpiečių plaukimo taurės varžybose Utenoje, mačiau  daug gražaus jaunimo“, – pasakoja olimpinis čempionas.

The post Sporto legendos ant nugalėtojų pakylos Paryžiuje viliasi matyti ir Lietuvos sportininkų first appeared on Sportas24.

Vasario 16-oji ypatingai svarbi lietuviams visame pasaulyje. Sportininkai – ne išimtis. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga geriausi mūsų šalies žiemos sporto atletai siunčia sveikinimus ir linkėjimus iš Pekino olimpinių žaidynių.

„Kaskart matant plazdančią mūsų nepriklausomos valstybės vėliavą apima pasididžiavimo jausmas. Kiekvienas prisidėkime, kad mūsų valstybė būtų matoma, girdima ir gerbiama. Su švente, Lietuva!“ – sveikino biatlonininkas Vytautas Strolia.

Šventės išvakarėse Lietuvos biatlono rinktinė – Tomas Kaukėnas, V. Strolia, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys – galingai baigė Pekino žiemos olimpines žaidynes. Lietuvos kvartetas iškovojo istorinę, 14 vietą vyrų biatlono estafetės 4×7,5 km varžybose.

„Man didžiulė garbė atstovauti Lietuvai. Su vasario 16-ąja!“ – sveikino slidininkas Modestas Vaičiulis. Jis kartu su kitais mūsų šalies slidininkais trečiadienį lauks tautiečių palaikymo komandinio sprinto klasikiniu stiliumi varžybose. Tai – paskutinysis Lietuvių startas žiemos olimpinėse žaidynėse.

„Atstovauti Lietuvai man didelė garbė ir džiaugsmas. Vilniuje gimiau ir užaugau, esu lietuvis, todėl noriu pasiekti aukštus rezultatus Lietuvai. Parodyti, kad ir Lietuvos kalnų slidininkai moka greitai slidinėti, nors kalnų ir neturime“, – kalbėjo kalnų slidininkas, jau dvyliką metų Šveicarijoje gyvenantis Andrejus Drukarovas.

ltok.lt

Sportininkų sveikinimas:

The post Vasario 16-osios proga – patriotiški sportininkų sveikinimai iš olimpinių žaidynių first appeared on Sportas24.

„Nuotaikos puikios, turėjome net keturis startus, buvo konkurenčių, – po Trakuose savaitgalį vykusios tarptautinės „Gintarinių irklų“ regatos džiaugėsi olimpinės moterų porinės dvivietės įgulos narė Milda Valčiukaitė. – Kiekviename starte turėjome atskiras užduotis, – pranešė irkluotoja. – Esame patenkintos, puikiai padirbėjome tiek fiziškai, tiek ir techninius aspektus pavyko pataisyti. Varžybose mus lydėjo labai didelis susikaupimas. Atrodo, supratome, kad tai yra paskutiniai startai prieš olimpines žaidynes“.

M.Valčiukaitės ir Donatos Karalienės įgula buvo greičiausios tiek šeštadienio, tiek sekmadienio finaluose.

„Artėjančios žaidynės ir jaudulys? Atvirai pasakysiu, nors stovėdamos starte ir tikijomės laimėti, bet norėjosi viską padaryti idealiai gerai. „Paskutinis pasibandymas prieš žaidynes“ – vien ta mintis kėlė jaudulį. Buvo maksimalus nusiteikimas“, – sakė M.Valčiukaitė.

Šeštadienio finale olimpinė įgula distanciją įveikė per 6:45,40, sekmadienį – per 6:47,54.

Metų pradžioje į vieną valtį sugrįžusios M.Valčiukaitė ir D.Karalienė balandžio mėnesį iš Europos čempionato grįžo su sidabro medaliais. „Abi esame perfekcionistės, todėl visada norime viską atlikti tobulai, tačiau per tą pusmetį buvo visko – ir nevykusių treniruočių, ir sveikatos problemų, – prisipažino M.Valčiukaitė. – Tačiau džiaugiuosi per tą pusmetį atradusi sporto psichologą Andrių Liachovičių“.

Netrukus M.Valčiukaitė pacitavo labiausiai strigusią specialisto pamoką: „Sportininkai į varžybas atvyksta pasirengę 99 proc., bet 1 proc. jie būna kažko nepadarę. Deja, bet būtent tam 1 proc. jie leidžia užvaldyti savo galvas. Neretai sportininkai susikoncentruoja į tai, ko nepavyko padaryti, nors tai tėra tasai 1 proc.“

„Mes su Donata tikrai padarėme tuos 99 proc., todėl apie likusį 1 proc. tikrai nesinori galvoti“, – sakė M.Valčiukaitė.

Olimpinė vyrų porinė dvivietė „Gintarinių irklų“ regatoje pasiryžo eksperimentui. Šeštadienį Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius buvo greičiausi. Distanciją jie įveikė per 06:13,00. Sekmadienį irkluotojai apsikeitė vietomis – yrininko poziciją užėmė S.Ritter. Nors rezultatas buvo geresnis (6:12,28), tačiau jis užtikrino sidabro medalius. Greitesnė buvo Dominyko Jančionio ir Dovydo Nemeravičiaus įgula – 6:11,36.

„Tai buvo eksperimentas, žinojome, kad privalome tai išbandyti būtent varžybose. Turėjome tikrai stiprius varžovus. Rezultatas parodė, kad geriau mums sekasi, kai yrininko pozicijoje sėdi Aurimas, – po finišo kalbėjo S.Ritter. – Negalima sakyti, kad prastai suirklavome. Likome antri, bet labai atsiplėšti varžovams neleidome. Prieš šį startą turėjome tik vieną treniruotę, kurioje užėmiau yrininko poziciją“.

Oficialiai olimpine įgula A.Adomavičius su S.Ritter tapo prieš dvi savaites po specialiai organizuotos atrankos. „Jau turėjome labai gerų treniruočių, kuriose pavyko idealiai susiderinti, tačiau dar turime, ką šlifuoti. Ypač irkluojant didesniu tempu, – sakė A.Adomavičius. – Tikime, kad visas klaidas ištaisysime iki olimpinių žaidynių“.

Irkluotojai džiaugėsi, kad treniruotėse, nepaisant daugelio iššūkių, jokių konfliktų nėra.

„Mes viską nuleidžiame juokais. Tai tikrai pasiteisina“, – nusijuokė A.Adomavičius.

„Turime nemažai patirties, žinome, ką vienas dėl kito galime padaryti. Nereikia kurti papildomai motyvuojančios atmosferos“, – sakė S.Ritter.

„Pasitikėjimas vienas kitu auga treniruotėse. Mūsų tikslai olimpinėse žaidynėse bus labai aukšti. Dar laukia dvi savaitės rimtų treniruočių, kuriose išbandysime dar kelis dalykus. Atvirai? Viskas priklauso nuo likimo. Juk niekas neplanavo, kad tapsime komanda…“

„Jeigu Aurimas nebūtų atėjęs pas trenerį Kęstutį Keblį ir pasakęs, kad nori pabandyti su manimi irkluoti, kažin, kaip viskas būtų susiklostę, – nusijuokė S.Ritter. – Juk dažniausiai visi moja ranka, kai išgirsta dviejų yrininkų norą sėsti į vieną valtį. Dažniausiai niekas netiki, kad jie gali sulipti. Tokie anksčiau būdavo išankstiniai nusistatymai. Bet niekas neklausė „O jeigu jiems pavyks gerai pasiruošti?“

A.Adomavičius net nebandė slėpti, kad anksčiau net nebuvo kilusių minčių apie porinę dvivietę kartu su S.Ritter. „Visą dėmesį skirdavau porinei keturvietei. Po nesėkmingos atrankos į olimpines žaidynes visi bandė irkluoti su Sauliumi. Žiūrėjau, stebėjau ir paklausiau „O kodėl aš negaliu pabandyti?“ Pabandėme ir pamatėme, kad visai gerai gaunasi. Gerai, kad nepabūgau ir iš „galiorkos“ pakėliau ranką ir pasisiūliau. Daugelis sakė, kad nieko nepavyks, – šypsojosi A.Adomavičius.

Į jį pažvelgęs S.Ritter nukirto: „Žinai, gal ir gerai, kad šiandien gavome į kailį“.

„Tai buvo geras spyris“, – atsakė A.Adomavičius.

„Atsilikome nedaug, tačiau įvairi patirtis yra reikalinga. Nereikia verkti. Tragedijos nėra. Tiesiog supratome, kad viskas geriau, kai Aurimas yra „ant yrio“, – pabrėžė S.Ritter.

Jis teigė, kad dabartinė situacija primena įvykius prieš penkerius metus, kuomet likus vos mėnesiui iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Rolandą Maščinską valtyje pakeitė Mindaugas Griškonis. Tuomet iš Brazilijos įgula grįžo su sidabro medaliais.

Tokijo olimpinėse žaidynėse M.Griškonis irkluos vienvietę valtį. Šeštadienį finale jis distanciją įveikė per 06:46,98 ir pasipuošė aukso medaliu. Sekmadienį vykusiame kvalifikaciniame plaukime įvyko nedidelis incidentas, tačiau nors ir sustojo distancijoje, M.Griškonis laimėjo plaukimą ir iškovojo teisę varžytis finale. Dėl apgadintos įrangos M.Griškonis negalėjo jame varžytis – aukso medalį iškovojo olimpiečio treniruočių partneris Žygimantas Gališanskis.

Visus tarptautinės „Ginatrinių irklų“ regatos rezultatus galite rasti ČIA!

Beje, kalbant apie rezultatus ir vyrų porinę keturvietę – šeštadienį Armando Kelmelio, Giedriaus Bieliausko, D.Nemeravičiaus ir D.Jančionio įgula pagerino trasos ir Lietuvos rekordą, distanciją įveikusi per 5:39,45.

Priminsime, kad į Tokijo olimpines žaidynes vyks šeši irkluotojai: vienvietę irkluosiantis M.Griškonis, vyrų porine dviviete besivaržysiantys A.Adomavičius ir S.Ritter, moterų porinę dvidietę irkluos M.Valčiukaitė ir D.Karalienė. Atsarginiu vyrų dvivietės irkluotoju tapo D.Nemeravičius. Į Tokiją sportininkai su treneriais išvyks liepos 13 dieną, pirmieji startai olimpinėse žaidynėse – liepos 23 dieną.

Šeštadienio pavakarę olimpinė irkluotojų rinktinė buvo pagerbta kolekcinės monetos, skirtos Tokijo olimpinėms žaidynėms, pristatyme. Sidabrinės 20 eurų nominalo averse – porinė keturvietė. Išlydint sportininkus į olimpines žaidynes kiekvienam jų buvo įteikta nepaprastą vertą irklavimo bendruomenei turinti moneta.

Taip pat buvo pristatyta irkluotojų dinastijos atstovės Rimos Karalienės knyga „Irklais iki Niagaros krioklių“

Lietuvos irklavimo federacija

The post „Gintarinių irklų“ regatoje – keturvietės rekordas, olimpiečių jaudulys, eksperimentai ir palydėtuvės first appeared on Sportas24.

Ketvirtadienį Vilniuje pradėtas savanoriškas Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatų, jų trenerių ir medikų skiepijimas nuo COVID-19.

Vyriausybės nutarimu į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti sportininkai ir jų komandos nariai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją ketvirtadienį sudarė 82 asmenys. Planuojama, kad antroji grupė bus skiepijama vasario 25 dieną.

Pirmasis COVID-19 vakcina buvo paskiepytas baidarininkas Ignas Navakauskas. Po procedūros sportininkas patikino, kad jaučiasi puikiai.

„Jaučiuosi tikrai gerai“, – sakė jis.

Ketvirtadienį paskiepyti asmenys antrąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę turėtų gauti po 35 dienų.

Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatai, jų treneriai bei medikai į prioritetinį skiepijamų asmenų sąrašą buvo įtraukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu.

Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.

LTOK.lt

The post Pradėtas Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų vakcinavimas first appeared on Sportas24.