XXXV tradiciniame tarptautiniame estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ dalyvavo 38 bėgimo entuziastai – 34 lietuviai, trys estai ir vienas latvis.

Bėgimo maršrutas jungė tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją bei vedė istoriniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino.

1989-aisiais rugpjūčio 23 dieną daugiau kaip du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į daugiau kaip 650 kilometrų ilgio grandinę.

Baltijos kelias sujungė tris tautas ir tapo jų vienybės bei laisvės siekio simboliu.

Prabėgus 37 metams ši istorija buvo prisimenama ir tradiciniu bėgimu „Baltijos kelias“ tuo pačiu keliu.

Pagrindiniam šio renginio organizatoriui, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui Vidmantui Dobrovolskui „Baltijos kelio“ dvasia vis dar tebeplaka kiekvienu žingsniu ir pulsu, jis vis tebėra tame kelyje.

„Man Baltijos kelias – tai ne praeities atvirukas, o nesibaigiantis gyvenimo maratonas, kurio finišo tiesiosios vis dar nematyti“, – teigia jis.  

LBMA prezidentas V. Dobrovolskas, 25-ą kartą dalyvavęs bėgime, dar kartą sugrįžta į „Baltijos kelią“ ir prisimena, kaip vyko šis istorinis bėgimas.

„Vilniuje gražiai išlydėti pasukome Panevėžio kryptimi. Vilniaus rajone mus sutiko savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka.

Prie bėgimo tam tikrai atkarpai prisijungė ir lengvosios atletikos trenerio Vytauto Gražio vadovaujami Vilniaus rajono bėgikai.

Ties Širvintomis mūsų laukė rajono savivaldybės vicemerė Laima Verseckaitė, Šaulių sąjungos atstovai, kiti bendruomenės nariai.

Ukmergės rajono riboje mus pasitiko rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkaitė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis, bendruomenės nariai.

Toliau kelias vedė per Panevėžio rajoną. Ties Šilais mus sutiko didelė šio  miestelio bendruomenė ir rajono savivaldybės atstovai.

Tarp pasitikusiųjų buvo ir Lietuvos sporto muziejaus įkūrėjas bei pirmasis jo direktorius Pranas Majauskas.

Gražiai buvome sutikti ir Panevėžyje, kur mūsų laukė miesto merė Loreta Masiliūnienė, savivaldybės atstovai ir gyventojai.

Dar prieš pasiekiant Panevėžį, prie mūsų prisijungė miesto bėgimo klubo atstovai, kurie dalį maršruto bėgo kartu.

Piniavoje sustojome vakarieniauti kavinėje „Pas Katiną“, o Pumpėnuose mus pasitiko seniūnė Ieva Petrauskaitė bei vietos bendruomenė. Degė laužas, skambėjo muzika ir dainos.

Pasvalyje pasitiko rajono vicemeras Stasys Balčiauskas ir bendruomenė,  buvo pasirūpinta vakariene ir nakvyne.

Tarp sutinkančiųjų buvo ir bene daugiausiai kartų „Baltijos kelią“ įveikusio Broniaus Povilo Salio (2022 metais išėjusio Anapilin) dukra Odeta su anūkėmis.

Kitą rytą pirmasis būrelis bėgimo dalyvių startavo 6 val. ir jau netoli Saločių mūsų laukė Saločių seniūnas Sigitas Savickas bei vietos žmonės.

Buvome pasitikti su muzika, dainomis ir šokiais, o vėliau palydėti Latvijos link.

Rugpjūčio 22 dieną pasiekėme Latviją. Bauskėje prie mūsų keliolikai kilometrų prisijungė šios šalies bėgikai.

Nuo šeštadienio oro sąlygos gerokai pasunkėjo – šeštadienį ir sekmadienį visą dieną lijo, todėl visa Latvijos ir Estijos maršruto dalis vyko pliaupiant lietuj bei pučiant gan stiprokam vėjui.

Rygoje sustojome prie Laisvės paminklo – vieno svarbiausių Latvijos laisvės ir tautos vienybės simbolių.

Čia mus pasitiko Lietuvos ambasadorė Latvijoje Audronė Markevičienė ir kartu su bėgikais padėjo gėles prie laisvės paminklo.

Susitikime prisiminėme Baltijos kelio istoriją, trijų šalių žmonių vienybę ir laisvės svarbą.

Mums buvo dėkojama už tai, kad tęsiame šią tradiciją ir savo bėgimu primename prieš 37 metus tris Baltijos valstybes sujungusį kelią.

Vakare atbėgome į Valmierą, kur mūsų laukė nakvynė ir poilsis. Mus sutiko Valmieros sporto mokyklos buvęs ilgametis direktorius Jānis Silinis ir vietos bendruomenė.

Rugpjūčio 23-iąją tęsėme bėgimą Estijos link. Paskutinis stabtelėjimas Latvijos teritorijoje buvo prie Baltijos keliui skirtų skulptūrų „Baltijas Ceļš“.

Kirtus Latvijos – Estijos sieną, mus su muzika pasitiko Lilli (Estija) miesto bendruomenė.

Loodi gyvenvietėje sutiko Viljandžio apskrities meras. Čia susirinkusieji kartu sudainavo Baltijos kelio dainą „Bunda jau Baltija“.

Toliau tęsėme kelią Viljandžio link, o prieš miestą prie mūsų prisijungė dviratininkai, kurie lydėjo iki miesto centro.

Viljandyje laukė miesto meras, gyventojai ir vietos bendruomenė.

Ypač įsiminė sustojimas Tiūri mieste. Čia yra Baltijos keliui skirtas atminimo akmuo, prie kurio mus pasitiko to miesto merė ir vietos gyventojai. Susitikome ir su lietuvių bendruomenės nare Kazimiera Vallemaa.

Kazimiera Tiūrio mieste gyvena nuo 1973 metų. Nors Estijoje praleido daugiau kaip penkis dešimtmečius, ji puikiai kalba lietuviškai, nepamiršo lietuvių kalbos ir puoselėja lietuviškas tradicijas.

Ji kviečia atvykstančius lietuvius aplankyti Tiūrio miestą ir čia veikiantį muziejų.

Susitikimas su taip ilgai Estijoje gyvenančia, bet savo lietuvišką ryšį išlaikiusia moterimi mums visiems paliko ypatingą įspūdį.

Toliau kelias tęsėsi link Kaerepere miestelio, kur pati merė prisijungė prie bėgimo ir kartu įveikė apie septynis kilometrus.

Tame miestelyje mumis pasirūpino vietos sporto centro atstovai, mūsų čia laukė vakarienė, poilsis ir nakvynė.

Tęsiant kelią Kohilos link, prie „Baltijos kelio“ dalyvių prisijungė ir estų bėgikės, kurios kartu nubėgo dalį maršruto.

Rugpjūčio 24 dieną, pirmadienį, apie pietus finišavome Taline prie Estijos parlamento.

Čia mūsų laukė Estijos parlamento vicepirmininkas Arvo Alleris, Lietuvos Respublikos ambasadorė Estijoje Gitana Skripkaitė, Latvijos ambasadorė Estijoje, kiti susirinkusieji.

Po finišo apsilankėme Estijos parlamente, įsikūrusiame istoriniame Toompea pilies komplekse.

Ekskursijos metu susipažinome su parlamento istorija ir darbu, apsilankėme posėdžių salėje, iš aukštai galėjome apžvelgti Taliną.

Visame maršrute bėgikus lydėjo žmonių dėmesys ir rūpestis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių, sporto klubų ir pavienių žmonių dėka buvo pasirūpinta maistu, vandeniu, poilsiu bei nakvyne.

Vieni pasitiko ir išlydėjo, kiti prisijungė bėgti ar lydėjo dviračiais, dar kiti laukė su muzika ir vaišėmis.

Ypač tai buvo svarbu šeštadienį ir sekmadienį, kai visą dieną bėgti teko per lietų.

„Baltijos kelio“ bėgimas kasmet mus sugrąžina į tą patį maršrutą, kuriame 1989-aisiais rankomis susijungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės.

Bėgome perduodami estafetę, susitinkant su miestų ir miestelių žmonėmis bei prisimenant istoriją, kuri vienija visas tris Baltijos valstybes“.

Tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Programą įgyvendina Lietuvos  sporto draugija „Žalgiris“, ji finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.

The post Bėgimas „Baltijos kelias“ – mūsų pagarba istorijai, duoklė laisvei  ir mūsų vienybės pažadas ateičiai first appeared on Sportas24.

Rugpjūčio 21 d. Vilniaus Arkikatedros aikštėje 10 valandą į 35-ojo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo kelią bus išlydėti „Baltijos kelio“ dalyviai.

Per tris Baltijos valstybes bėgikai įveiks apie 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino ir neš prasmingą žinią apie Baltijos tautų vienybę, istorinę atmintį bei laisvę.

Estafetėje dalyvausiantys 38 bėgikai distancijoje keis vieni kitus ir įveiks įvairaus ilgio nuotolius, simboliškai atkartodami istorinį Baltijos kelią.

Pasak Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidento Vidmanto Dobrovolsko, „Baltijos kelias“ jiems yra labai brangus, nes simboliškai ir gyvai primena istorinę 1989 metų gyvąją grandinę, sujungusią Lietuvą, Latviją ir Estiją bei įprasminusią mūsų vienybę ir laisvės siekį.

„Šis bėgimas – tai gyva laisvės ir vienybės estafetė, bėgdami pagerbsime žmones, kurių drąsa ir susitelkimas padėjo nutiesti kelią į nepriklausomybę.

Keturių dienų estafetėje širdis plaks vienu ritmu su istorine praeitimi, dar kartą prisiminsime vykusį taikų Baltijos šalių protestą už nepriklausomybę“, – akcentuoja V. Dobrovolskas.

Estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ ruošiasi dalyvauti 34 Lietuvos, 3 estai ir 1 latvis. 

Pagrindinė informacija:

• Data – 2026 m. rugpjūčio 21–24 d.
• Startas – rugpjūčio 21 d. 10.00 val.
• Starto vieta – Arkikatedros aikštė, Vilnius.
• Maršrutas – Vilnius–Ryga–Talinas.
• Trasos ilgis – apie 650 km, bėgama estafetiniu būdu.

Tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Ją įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o administruoja Nacionalinė sporto agentūra.

The post Penktadienį – laisvės ir vienybės estafetės „Baltijos kelias“ startas first appeared on Sportas24.

Artėjant Vilniaus maratonui ir kitiems rudens bėgimo renginiams, vis daugiau žmonių pradeda ruoštis pirmiesiems startams ar nusprendžia į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo. Tačiau pirmosios treniruotės neretai baigiasi greičiau, nei planuota – jau po kelių minučių ima trūkti oro, smarkiai pakyla pulsas, o noras tęsti bėgimą greitai dingsta.

Nors tokia savijauta dažnai siejama su prasta fizine forma, tikroji priežastis gali būti paprastesnė – pavyzdžiui, per greitai pasirinktas tempas. Pradedantiesiems svarbiau ne kuo greičiau įveikti pasirinktą atstumą, o išmokti kontroliuoti kvėpavimą, stebėti širdies ritmą ir leisti organizmui palaipsniui prisitaikyti prie naujo krūvio.

Oro trūkumas ne visada reiškia prastą fizinę formą

Oro trūkumo bėgant priežasčių gali būti įvairių – nuo organizmui dar neįprasto fizinio krūvio, nuovargio ar karščio iki individualios sveikatos būklės. Vis dėlto viena dažniausiai pasitaikančių ir lengviausiai ištaisomų pradedančiųjų klaidų yra pernelyg greitas startas.

Vos pradėję bėgioti žmonės neretai pasirenka tempą pagal norimą rezultatą, kitų bėgikų greitį ar įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti gera treniruotė. Tačiau fizinio krūvio intensyvumas kiekvienam žmogui yra individualus, todėl iš pažiūros nedidelis greitis organizmui, kuris dar tik pratinasi prie bėgimo, gali būti per didelis.

Didėjant krūviui širdis ima plakti greičiau, o kvėpavimas dažnėja, kad dirbantys raumenys būtų aprūpinti deguonimi. Jeigu pasirinktas intensyvumas viršija dabartines žmogaus galimybes, kvėpavimas gali tapti sunkiai kontroliuojamas, o jau po kelių minučių atsirasti stiprus noras sulėtinti tempą ar visai sustoti.

Tokia savijauta nebūtinai reiškia, kad žmogaus fizinė forma itin prasta ar kad bėgimas jam netinka. Dažnai pirmųjų treniruočių metu tiesiog pasirenkamas dabartinio pasirengimo neatitinkantis tempas. Todėl pradėjus bėgioti svarbu ne mėginti iš karto pasiekti norimą greitį, o leisti organizmui prie naujo krūvio prisitaikyti palaipsniui.

Lėčiau pradėję nubėgsite daugiau

Pradėjus bėgioti lengva užsibrėžti konkretų atstumą ir treniruotę vertinti pagal tai, kaip greitai pavyko jį įveikti. Tačiau pirmosiomis savaitėmis naudingiau orientuotis ne į kilometrus ar tempą, o į laiką, kurį pavyksta judėti nepervargstant. Taip organizmas gali palaipsniui priprasti prie naujo krūvio, o bėgimas netampa išbandymu, po kurio prireikia kelių dienų atsigauti.

Pradėti galima nuo trumpesnių treniruočių, bėgimą kaitaliojant su ėjimu. Pavyzdžiui, kelias minutes pabėgus ir pajutus, kad kvėpavimą darosi sunku suvaldyti, verta pereiti į spartesnį ėjimą, o jam nurimus – vėl bėgti. Tokios pertraukos nėra žingsnis atgal: jos padeda ilgiau išlikti aktyviems ir neleidžia jau treniruotės pradžioje išnaudoti visų jėgų.

Pasirinkti tinkamą intensyvumą gali padėti vadinamasis kalbėjimo testas. Bėgant lengvu ar vidutiniu intensyvumu turėtų būti įmanoma kalbėti trumpais sakiniais pernelyg negaudant oro. Jeigu pavyksta ištarti vos kelis žodžius, tai gali būti ženklas, kad tempas šiuo metu per didelis. Svarbu atsižvelgti ir į aplinkybes – karštą dieną, neišsimiegojus ar po ilgesnės pertraukos įprastas maršrutas gali pareikalauti daugiau pastangų.

Vien savijauta ne visada leidžia tiksliai įvertinti, kokio intensyvumo buvo treniruotė, todėl papildomu orientyru gali tapti širdies ritmas. Jo stebėjimas padeda pastebėti, kaip organizmas reaguoja į pasirinktą tempą, o įvertinus ir krūvį bei atsistatymą – lengviau nuspręsti, kada treniruotę tęsti, kada sulėtinti, o kada skirti daugiau laiko poilsiui.

Svarbu ne tik tempas, bet ir organizmo reakcija

Širdies ritmas gali tapti papildomu orientyru, padedančiu geriau suprasti, kaip organizmas reaguoja į pasirinktą tempą. Vertinant ne tik treniruotės rezultatą, bet ir jos intensyvumą bei organizmo atsistatymą, lengviau pasirinkti dabartiniam pasirengimui tinkamą krūvį.

„Pradėjus bėgioti natūralu daugiausia dėmesio skirti tempui ir nubėgtam atstumui, tačiau šie skaičiai neatskleidžia viso vaizdo. Širdies ritmo duomenys padeda geriau suprasti organizmo reakciją į fizinį krūvį, o atsistatymo įžvalgos – įvertinti, ar jis jau pasiruošęs kitai treniruotei. Tai ypač aktualu pradedantiesiems, kuriems svarbu ne kuo greičiau gerinti rezultatus, bet palaipsniui atrasti sau tinkamą intensyvumą“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Bėgikams skirtas išmanusis laikrodis „Huawei Watch GT Runner 2“ stebi širdies ritmą ir pateikia profesionalius bėgimo rodiklius bei treniruočių ir atsistatymo įžvalgas. Po bėgimo galima analizuoti tempą, širdies ritmą, žingsnių dažnį, treniruotės krūvį ir kitus duomenis, padedančius geriau suprasti savo rezultatus bei planuoti tolesnes treniruotes.

Laikrodyje įdiegta dviejų dažnių padėties nustatymo sistema ir 3D izoliuota antena padeda tiksliai stebėti maršrutą, atstumą bei tempą. Artėjant rudens bėgimo renginiams gali praversti ir išmanusis maratono režimas, apimantis individualiai pritaikomus treniruočių planus, finišo laiko prognozes ir bėgimo metu teikiamas gaires pagal tempą arba širdies ritmą. Lauko treniruočių režimu įrenginio baterija gali veikti iki 32 valandų, net ir naudojant tikslaus padėties nustatymo funkciją. Vis dėlto svarbiausia, kad surinkti duomenys padėtų ne kuo greičiau įveikti daugiau kilometrų, o geriau suprasti savo organizmo reakciją į krūvį ir pasirinkti dabartinį pasirengimą atitinkantį tempą.

The post Pradėjote bėgioti, bet po penkių minučių trūksta oro? Problema gali būti ne jūsų fizinė forma first appeared on Sportas24.

35-tą kartą surengtas tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai – Vilnius, skirtas 1991 metais liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio kontrolės poste nužudytiems septyniems pareigūnams atminti.  

Varžybose jėgas bandė net 76 komandos, kurių kiekvieną sudarė 7 sportininkai.

Komandoms teko įveikti apie 34 km distanciją nuo Medininkų memorialo iki Vilniaus Antakalnio kapinių.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji, padėta gėlių prie memorialo.  

Praėjusių metų nugalėtojų komanda į specialią estafetės lazdelę paėmė žiupsnelį žemės, kurią vėliau išbarstė Antakalnio kapinėse prie žuvusiųjų kapų.

Greičiausia buvo daugkartiniai šio bėgimo laimėtojai „TOP Exchange“, nors jų komandoje šįkart nebuvo kelių pajėgių bėgikų, tomis dienomis dalyvavusių Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Palangoje.

Distanciją nugalėtojai įveikė per 1 val. 53 min. ir 39,2 sek. ir iškovojo  pagrindinę pereinamąją taurę.

Antrą vietą užėmė „F.O.C.U.S. running“ I komandos sportininkai, o treti – Kauno bėgimo mėgėjų klubo atstovai.

Tradiciškai buvo apdovanotos geriausios Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento padalinių komandos.

VRM grupėje nugalėjo daugkartiniai šių varžybų laimėtojai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnai, o greičiausia muitininkų komanda pripažinta Kauno teritorinė muitinė.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija ir Lietuvos finansų ministerija papildomai įsteigė prizus ir apdovanojo geriausią moterų komandą – „F.O.C.U.S. running“.

Buvo pagerbti ir greičiausi Lietuvos šaulių sąjungos bėgikai – „The Magnificent Sufferin“ bei Lietuvos kariuomenės sportininkai iš KASP 2-osios rinktinės.

Bėgikus sveikino ir apdovanojimus įteikė Finansų ministerijos viceministras Kęstutis Kvaraciejus, Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Arūnas Pupeikis ir Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.

Estafetinio bėgimo komandos galėjo pasistiprinti koše, pasiklausyti Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro, susipažinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo pristatomu išvykimo krepšiu.

The post Medininkų žudynių aukos pagerbtos tradiciniu bėgimu  first appeared on Sportas24.

2026 m. rugpjūčio 21–24 dienomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliais nusidrieks XXXV-asis tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Apie 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino įveiksiantys bėgikai neš prasmingą žinią apie Baltijos tautų vienybę, istorinę atmintį ir laisvę.

Bėgimas prasidės rugpjūčio 21 d. 10.00 val. Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Iš čia estafetės dalyviai leisis į keturias dienas truksiančią kelionę per tris Baltijos valstybes. Bėgikai keis vieni kitus ir, įveikdami skirtingo ilgio trasos atkarpas, simboliškai atkartos istorinį Baltijos kelią.

Gyvoji grandinė, pakeitusi istoriją

1989 m. rugpjūčio 23 d. apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis, sudarydami nuo Vilniaus per Rygą iki Talino nusidriekusią žmonių grandinę. Taikia akcija buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, o pasauliui išreikštas bendras trijų Baltijos tautų siekis atkurti savo valstybių nepriklausomybę. Baltijos kelias tapo vienu ryškiausių taikaus laisvės siekio ir tautų solidarumo simbolių, o jo dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. 

Šią išskirtinę istoriją jau daugiau nei tris dešimtmečius primena tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos pastangomis jis rengiamas nuo 1992 metų, o bėgimo idėjos autorius – pirmasis asociacijos prezidentas Romas Bernotas. Per ilgus gyvavimo metus renginys tapo neatsiejama rugpjūčio tradicija, kasmet suburiančia bėgikus ir juos palaikančias bendruomenes. 

Daugiau nei sportinis iššūkis

„Baltijos kelias“ – ne tik ištvermės reikalaujantis bėgimas. Tai gyva istorijos pamoka ir simbolinis ryšys tarp skirtingų kartų. Vieni estafetės dalyviai patys prisimena 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, kiti apie šią dieną žino iš artimųjų pasakojimų, istorijos vadovėlių ir archyvinių kadrų. Visus juos vienija noras judėjimu pagerbti žmones, kurių drąsa ir susitelkimas padėjo nutiesti kelią į nepriklausomybę.

Keturias dienas bėgikus lydės ne tik ilgi kilometrai, bet ir susitikimai su pakeliui esančių miestų, miestelių bei bendruomenių žmonėmis. Gyventojai kviečiami pasitikti estafetės dalyvius, juos palaikyti ir, suderinus su organizatoriais, prisijungti prie bėgimo keliems simboliniams kilometrams. Kiekvienas pasitikimas, padrąsinimas ir kartu nubėgta atkarpa taps šiuolaikinės Baltijos vienybės grandies dalimi.

Pagrindinė informacija:

• Data – 2026 m. rugpjūčio 21–24 d.
• Startas – rugpjūčio 21 d. 10.00 val.
• Starto vieta – Arkikatedros aikštė, Vilnius.
• Maršrutas – Vilnius–Ryga–Talinas.
• Trasos ilgis – apie 650 km, bėgama estafetiniu būdu.
• Informacija – Vidmantas Dobrovolskas, tel. +370 686 22292.

Detalų bėgimo maršrutą rasite čia>>>

Kviečiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendruomenes pasitikti bėgikus ir kartu priminti: Baltijos kelias – tai ne tik mūsų istorija, bet ir gyvas vienybės ryšys, perduodamas iš kartos į kartą.

Tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Programą įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, ji finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.

The post Vienybės keliu – bėgte: rugpjūtį vyks XXXV-asis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ first appeared on Sportas24.

Trečiadienį užfiksuotas naujas įrašas Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje.

Keturi šalies sprinteriai – Lukrecija Sabaitytė, Ema Rupšytė, Adas Dambrauskas, Gediminas Truskauskas – „World Athletics“ kontinentinio turo sidabrinio lygio varžybose „Grand Slam Jerusalem” mišrią 4×100 m estafetę įveikė per 41,28 sek. ir ne tik laimėjo pirmą vietą, bet ir tapo naujaisiais šalies rekordininkais.

Ketveriukės rezultatas viršija pradinį normatyvą Lietuvos rekordo registravimui – iki šiol šios distancijos rekordai nebuvo fiksuojami.

Antrą vietą užėmė Izraelio komanda (43,31 sek.).

Ketvirtadienį varžybos tęsis, o lietuviai startuos individualiose rungtyse.

lengvoji.lt, Sportas24.lt

The post Lietuvos bėgikų mišri estafetė Jeruzalėje užfiksavo naują šalies rekordą first appeared on Sportas24.

Marytė Marcinkevičiūtė

Lietuvoje gimė unikalus bėgimo renginys – „Vilnius 5 in 5″ arba penki maratonai, penki pusmaratoniai ir penki 12,6 km bėgimai per penkias dienas.

Tokias distancijas galėjo pasirinkti bėgikai, kurių kiekvieną dieną laukė dideli iššūkiai.

IDĖJA – IŠ UŽSIENIO. Renginio Vingio parke iniciatoriai – „Maratomanija“ ir „100 marathon club Lithuania“, varžybas organizavę savo lėšomis.

Pasak pagrindinio šio istorinio bėgimo organizatoriaus Valdo Šmaižio, tai buvo tikras geležinės valios savaitės bėgikų ištvermės, ryžto ir kasdienio sugrįžimo į trasą iššūkis, jau seniai užkariavęs bėgikų širdis visame pasaulyje.

„Penkios dienos, penki startai, penkios galimybės peržengti save ir patirti, kaip kūnas ir mintys prisitaiko prie tikro etapinio nuotykio.

Iš pradžių norėjome organizuoti dešimt maratonų per dešimt dienų, tačiau supratome, kad mūsų bėgikams tai bus per didelis iššūkis ne tik kojoms, bet ir galvai, kad reikės nubėgti tiek daug kilometrų.

Nusprendėme perpus sumažinti maratonų ir dienų skaičių. Žmonės taip pat galėjo įveikti ir penkis pusmaratonius bei penkias 12,6 km distancijas. 

Tokie maratonai jau seniai užkariavo pasaulį. Pats esu dalyvavęs penkiuose-šešiuose tokiuose bėgimuose Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje.

Todėl ir kilo mintis tokio formato varžybas surengti ir Lietuvoje bei su juo supažindinti mūsų bėgimo visuomenę.

Suvažiavo pajėgūs sportininkai, tarp kurių buvo nemažai vyresnio amžiaus sportininkų, kurie yra įveikę daugiau nei 500 maratonų“, – pasakoja V. Šmaižys.

VĖJO IŠDAIGOS. Šioje istorinėje bėgimo šventėje dalyvavo apie 100 bėgimo puoselėtojų iš 10 šalių.

Penkis maratonus per penkias dienas įveikė 16 sportininkų, tarp kurių buvo 8 mūsų šalies bėgikai ir 8 užsieniečiai – po du latvius, prancūzus, du airius bei po vieną ispaną ir austrą.

Pavienius maratonus dar bėgo viena suomė, galinti pasigirti įveikusi 650 maratonų, ir vokietis.  

Penkis maratonus per penkias dienas įveikė ir penkios moterys.

Dvylika dalyvių džiaugėsi per penkias dienas nubėgę penkis pusmaratonius ir 26 sportininkai penkis kartus įveikę 12,6 km distancijas.

Oras pasitaikė ne iš gerųjų, visas dienas siautėjo stiprus vėjas, kuris renginio organizatoriams pridarė nemažai materialinių nuostolių.

Buvo sulaužytos vėliavos, palapinės, o bėgikams kiekvienas žingsnis reikalavo dvigubos jėgos. Sportininkams teko ginkluotis kantrybe.

NUGALĖTOJAI. Susumavus visų penkių dienų maratonų rezultatus, nugalėtoju tapo ir taurę iškovojo Airijoje gyvenantis Artūras Siktorovas (17 val. 38 min. 1 sek.).

Prizininkais tapo Donatas Šernius (18.22:07) ir Romas Olchovikas (19.13:25).       

Moterų grupėje pirmą vietą užėmė latvė Sanda Putnina, pasiekusi absoliučiai penktą rezultatą (23.51:09).

Antra – prancūzė Chantai Comte (25.26:42), jau įveikusi daugiau nei 650 maratonų.

Trečią vietas pasidalijo Lina Abromaitytė-Šmaižė ir Rita Demereckienė, kurios visus penkis maratonus bėgo kartu – per 26.27:39.   

L. Abromaitytės-Šmaižės šie maratonai yra patys mėgstamiausi. Jai patinka kuo ilgiau bėgti. Per savo karjerą vilnietė net keturis kartus yra įveikusi dešimt maratonų per dešimt dienų.

Penkis pusmaratonius Vingio parke bėgo tik Lietuvos sportininkai. Susumavus penkių dienų pasirodymus, nugalėtoju tapo Vytautas Galvydis (7 val.11 min. 21 sek), aplenkęs Egidijų Kazakevičių (7.31:26) ir Donatą Gitaitį (7.54:19).

Moterų grupėje nugalėjo Eglė Serapinienė (9.53:33), pasiekusi absoliučiai septintą rezultatą.

Po jos liko Indrė Stankutė (13.04:03), o keturis pusmaratonius įveikė Karolina Lelešiūtė.

12,6 km distancijoje per penkias dienas greičiausias buvo Povilas Kačinskas (4.18:11). Prizininkais tapo Ramūnas Šaknys (4.19:54) ir Redas Pociūnas (4.28:55).

Tarp moterų nugalėtojų taurę pelnė Justina Szczepanczyk (5.07:32). Antrą vietą užėmė Irina Braharnyk (5.14:57), o trečią – Orinta Kreizaitė (5.30:28).

ŽAVESYS. Šis istorinis renginys „Vilnius 5 in 5″ buvo kitoks nei kitose šalyse, kuriose viskas vyksta paprasčiau.

Vingio parke vykęs penkių dienų maratonas sužavėjo visus, kitų šalių bėgikai jau po varžybų pradėjo registruotis į 2027 metų renginį.

„Tai mus maloniai nustebino, nes pirmiausiai puolė registruotis ne mūsų bėgikai, o svečiai iš kitų šalių.

Specialiai pagaminome apie 500 skirtingų, išskirtinio dizaino medalius, kurie buvo įteikti įvairiose distancijose kiekvieną dieną startavusiems sportininkams. 

Nugalėtojams įteikėme ir gražias taures. Renginys nebuvo pigus, tačiau džiaugiamės, jog didelių nuostolių nepatyrėme.

Kitąmet analogiškas renginys numatytas birželio 2-6 dienomis“, – mintimis pasidalijo V. Šmaižys.    

The post Istorinis bėgimas Vingio parke – penki maratonai per penkias dienas first appeared on Sportas24.

Jau šį šeštadienį, balandžio 4 d., sporto entuziastai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai kviečiami į jau tradicija tapusį renginį – respublikinį bėgimą „Senvagė 2026“.

Kasmet didelio susidomėjimo sulaukiantis renginys suburia tiek pajėgiausius šalies bėgikus, tiek visus, norinčius išbandyti savo jėgas bei pasimėgauti sportiška atmosfera.

Renginio startas ir finišas tradiciškai vyks Senvagėje, prie viešbučio „Romantic”. Renginio atidarymas numatytas 10.55 val. Jo metu dalyviai atliks apšilimo pratimus, o oficiali bėgimų pradžia – 11 val.

Dalyviai bus suskirstyti į skirtingas amžiaus grupes ir varžysis įvairiose distancijose – nuo 400 metrų iki 10 kilometrų. Pirmieji į trasą stos patys jauniausi dalyviai – 400 metrų įveiksiantys bėgantys vaikai. 11.15 val. vyks 1000 metrų bėgimas, skirtas 2013–2015 m. gimusiems berniukams ir mergaitėms. 11.30 val. startuos 2000 metrų distancijos dalyviai (2011–2012 ir 2009–2010 m. gimimo grupės).

Ilgesnių nuotolių mėgėjai varžysis 6000 ir 10000 metrų distancijose. 11.45 val. prie starto linijos stos įvairių amžiaus grupių vyrai ir moterys (nuo 2008 m. gimimo ir vyresni), kurie įveiks 10 km trasą. Tuo tarpu 11.50 val. startuos 6 km distancijos dalyviai. Abi ilgesnių distancijų trasos drieksis nuo Senvagės link Kultūros ir poilsio parko – dalyviai apibėgs parke numatytą ratą ir sugrįš į Senvagę, kur jų lauks finišas. Renginio kulminacija – apdovanojimų ceremonija, kuri vyks 13 val. Senvagėje. Jos metu bus pagerbti nugalėtojai ir prizininkai.

Bėgimas „Senvagė-2026″ – tai ne tik sportinis iššūkis, bet ir bendruomeniškumą stiprinantis renginys, suteikiantis galimybę aktyviai praleisti laiką, susitikti su bendraminčiais.

Renginį organizuoja Panevėžio sporto centras kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriumi ir VšĮ „Bėgimo taurė”.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti interneto svetainėje www.begimotaure.lt

Panevėžio sporto centro informacija

The post Savaitgalį Panevėžyje – tradicinis bėgimas „Senvagė 2026“ first appeared on Sportas24.

Torunėje (Lenkija) penktadienį prasidėjo pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas.

Pirmąją čempionato dieną 1500 m pirmame atrankos bėgime startavo Gabija Galvydytė. Lietuvė finišavo per 4 min. 17,28 sek. ir tarp aštuonių bėgimo dalyvių buvo ketvirta.

Į finalą pateko po tris greičiausias sportininkes. Lietuvę aplenkė vietas finale pelniusios prancūzės Agathe Guillemot (4.16,25), amerikietė Nikki Hiltz (4.16,32) ir italė Ludovica Cavalli (4.16,45).

Galutinėje įskaitoje lietuvei tarp 24 dalyvių atiteko 18-a vieta.

Greičiausiai atrankoje bėgo Birke Haylom (4.10,86) iš Etiopijos.

G. Galvydytei tai antras čempionatas, 2025 metais ji užėmė 11-ą vietą (4.11,69). 2006 metais Irinos Krakoviak rezultatas šioje rungtyje buvo dešimtas (4.14,27).

Savaitgalį pasaulio čempionate startuos daugiakovininkė Beatričė Juškevičiūtė.

Sportas24.lt

The post Bėgikei Gabijai Galvydytei iki pasaulio čempionato finalo pritrūko mažiau nei sekundės first appeared on Sportas24.

Dominykas Genevičius („Sporto renginiai”)

Pavasario viduryje – balandžio 18 dieną – Vilniaus Vingio parką nuspalvins tradicinis tarptautinis bėgimas „Vilkų takais“ („Tropem Wilczym“). Jau 12-ą kartą organizuojamas renginys skirtas Pamirštiems kariams atminti, todėl tai yra graži sporto, istorijos ir bendrystės šventė.

Ištvermingiausi bėgikai galės startuoti pusmaratonio rungtyje, o taip pat tradiciškai galima rinktis 1963 m, 5 ir 10 km distancijas.

Simbolinė 1963 m trasa simbolizuoja atminimą karių, kuriems karas nesibaigė 1945 metais ir kurie nenorėjo ir negalėjo susitaikyti su primesta valstybine santvarka ir sovietų dominavimu.

Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje Grzegorz Marek Poznanski džiaugiasi, kad šio bėgimo tradicija yra giliai įsitvirtinusi ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje ir tuo pačiu vis labiau tampa svarbia bendros lenkų ir lietuvių atminties kultūros dalimi.

„Kviečiu visus dalyvauti bėgime tiek reguliariai sportuojančius, tiek tuos, kurie tiesiog nori pajudėti gryname ore. Tarp siūlomų distancijų yra simbolinis 1963 metrų atstumas, skirtas pagerbti Nepalaužiamus karius – didvyrius, kuriems karas nesibaigė 1945 metais. Veikdami pokario antikomunistiniame ir antisovietiniame pogrindyje, jie liko ištikimi duotai karinei priesaikai ir nepasidavė spaudimui bendradarbiauti su komunistiniu režimu. Skaičius 1963 simboliškai žymi paskutiniojo jų – Józefo Franczako, slapyvardžiu „Laluś“, žuvusio per gaudynes – mirties metus.

Dalyvavimas bėgime, ypač atėjus pavasariui, yra puiki galimybė suderinti rūpestį sveikata, aktyvų poilsį gamtoje ir istorinės atminties puoselėjimą – ištvermės reikalaujančiu fiziniu iššūkiu pagarbinant Nepalaužiamus karius“, – sakė Grzegorz Marek Poznanski.

Šis bėgimas kasmet tampa vis populiaresnis ir pritraukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Praėjusiais metais pusmaratonio distancijoje nugalėjo Modestas Dirsė ir Rugilė Augustaitytė.

Šiame bėgime nuolat savo jėgas išbando ir žinomi Lietuvos sportininkai, pavyzdžiui, olimpiečiai Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė ar biatlonininkas Karolis Dombrovskis.

Iš Nemenčinės kilusiam K. Dombrovskiui Lietuva ir Lenkija yra itin susijusios, todėl kai prieš keletą metų jam buvo pasiūlyta sudalyvauti „Vilkų takais“ bėgime, jis mielai sutiko. Jeigu pavyks, jis tikisi Vingio parke sustartuoti ir šiemet.

„Tiesą sakant, į šį bėgimą mane atvedė noras išbandyti save varžybose ir draugo pasiūlymas prisijungti, tad pirminis tikslas buvo sportinis. Tačiau bėgant tokiame renginyje atmosfera tikrai kitokia – istorinė prasmė suteikia papildomo svorio ir rimties. Smagu, kai sportas tampa ne tik asmeniniu iššūkiu, bet ir būdu paminėti kažką svarbaus kartu su bendraminčiais“, – prisipažino K. Dombrovskis.

Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs K. Dombrovskis neslepia, kad bėgimas nėra jo mėgstamiausias užsiėmimas, bet dalyvaujant varžybose atsiranda azartas, noras įveikti save, todėl procesas tampa kur kas malonesnis. Jis taip pat pabrėžia ir dar vieną šio renginio naudą – galimybę žmonėms ne tik sudalyvauti patriotiniame bėgime, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, judėjimą gamtoje.

„Judėjimas gryname ore, ypač balandį, kai gamta bunda, man yra geriausias būdas pravėdinti galvą. Net jei bėgimas ir nėra pagrindinė aistra, buvimas gamtoje suteikia milžinišką energijos užtaisą, padeda atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir tiesiog pasijusti gyvybingesniam. Tai tas laikas, kai gera savijauta ateina natūraliai kartu su kiekvienu įkvėpimu“, – pabrėžė K. Dombrovskis.

Balandžio 18 dieną „Vilkų takais“ renginys prasidės 10 val., kai bus duotas startas 1963 m bėgimui. 10.30 val. startuos likusių distancijų bėgikai.

Rungčių nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoji atminimo dovanomis. Visiems, pasiekusiems finišą per kontrolinį laiką, atiteks atminimo medaliai.

Bėgimo „Vilkų takais“ idėją 2013 m. iškėlė Lenkijoje veikiantis Laisvės ir demokratijos fondas (Fundacja Wolność i Demokracja). Pirmajame bėgime Lenkijoje dalyvavo 50 dalyvių. Vėliau jis sparčiai plėtėsi, o 2020 metas jau vyko daugiau nei 300 miestų Lenkijoje ir užsienyje. Kasmet bėgimai Pamirštiems kariams atminti organizuojami už Lenkijos ribų, pvz. Čikagoje, Londone, Niujorke ar Vienoje.

Bėgimą organizuoja Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos lenkų jaunimas bei asociacija „Sporto renginiai“.

The post Karolis Dombrovskis kviečia bėgti „Vilkų takais“: „Judėjimas – geriausias būdas pravėdinti galvą“ first appeared on Sportas24.