Penktadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje Vilniuje pagerbti 2025 metų kilnaus elgesio sporte laureatai. Ceremonijos metu apdovanojimai įteikti asmenims ir iniciatyvoms, kurių veikla primena, kad sportas – tai ne tik rezultatai, bet ir pagarba, atsakomybė bei sąžiningumas.

Jau daugelį metų Lietuvoje puoselėjama tradicija pagerbti tuos, kurie sporte išsiskiria ne tik pasiekimais, bet ir kilniu elgesiu. Tikroji sporto vertė slypi ne bet kokia kaina iškovotose pergalėse, o pagarbos, sąžiningumo ir dalijimosi patirtimi kultūroje. Kilnaus sportinio elgesio judėjimas šalyje vystomas nuo 1993 metų, o per daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai stiprinamos vertybės, skatinančios humanišką ir žmogui tarnaujantį sportą.

Šiemet laureatai įvertinti penkiose nominacijose: „Už viso gyvenimo nuopelnus“, „Metų kilnus poelgis“, „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“, „Fair Play projektas“ ir „Fair Play sklaida“.

Ceremonijoje laureatus sveikino olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei Lietuvos „Fair Play“ komiteto prezidentė, olimpietė Austra Skujytė. 

„Sportas pirmiausia yra pagarba – pagarba vienas kitam, ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, pagarba savo varžovui. Nes varžovai mūsų nesumenkina – jie mus augina, leidžia tobulėti ir padeda tapti stipresniems. Todėl gerbkime vieni kitus, palaikykime vieni kitus, būkime pavyzdžiu jaunesniems, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. –  Tegul sportas mus augina, vienija ir kuria draugystę. Labai norisi, kad būtent pagarba ir sąžiningumas sporte padarytų mūsų pasaulį geresnį.“

Kaip pabrėžė A. Skujytė, sportininkų ir trenerių poelgiai bei jų gyvenimo pavyzdys tampa tvirtais orientyrais aplinkiniams ir įkvepia kitus rinktis pagarbą bei sąžiningumą tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime: „Labai džiaugiuosi, kad šiandien čia atvykote, kad šiemet buvo tiek daug nominantų. Tikiu, jog kilnus elgesys sporte plinta ir yra užkrečiamas. Sveikinu visus ir linkiu, kad jūsų pavyzdys įkvėptų dar daugiau žmonių.“

Vienas iš laureatų Nojus Berlinskas pasakojo, kad į jį dažnai kreipiasi žmonės, nusivylę ne tik savo fizine sveikata, bet ir pačiu gyvenimu. Anot jo, ilgus metus su skausmu gyvenantys ir įvairius gydymo būdus išbandę, tačiau rezultatų nesulaukę žmonės neretai nuleidžia rankas. Skausmas, pasak jo, tampa ne tik kūno, bet ir minčių bei emocijų dalimi, o kartais žmogus tiesiog praranda tikėjimą, kad situacija gali pasikeisti.

„Matydamas tai, nusprendžiau dalį žmonių priimti nemokamai ir parodyti, kad gyventi galima geriau – kad įmanoma tapti sveikesniems, išjudinti kūną, subalansuoti stuburą, sutvarkyti disbalansus ir kartu stiprinti emocinę bei psichologinę sveikatą – dirbti su stresu, miegu, vidine būsena, – pasakojo jis ir pridūrė, kad dažnai jau po pirmojo susitikimo žmonių veiduose atsirasdavo šypsena, kuri tapdavo aiškiu ženklu, jog pasirinkta kryptis yra teisinga. – Mūsų projektas – ne tik apie kūną. Jis apie viltį ir tikėjimą, kad pokytis yra įmanomas.“ 

„Fair Play” laureatai 2025 

Už viso gyvenimo nuopelnus – Teresė Nekrošaitė. Olimpiečių ir paralimpiečių trenerė, išskirtinai atsidavusi savo pašaukimui, tęsianti darbą net ir sunkios ligos akivaizdoje. Ji nuosekliai ir įkvepiančiai savo aplinkoje skleidžia olimpines ir paralimpines vertybes, ugdo ne tik sportinius rezultatus, bet ir stiprias asmenybes.

Metų kilnus poelgis – Artūras Vaitiekus. 2025 m. kovo 29 d. Skuodo rajone, Gėsalų miške, vykusiame Lietuvos orientavimosi sporto bėgte čempionato naktinės trasos metu Artūras Vaitiekus išgelbėjo kito orientacininko – Manto Drūlios – gyvybę. Varžybų metu Mantą netikėtai užpuolė didelis stirnų būrys, o viena iš jų, prabėgdama, kanopa smogė į galvos sritį. Iš pradžių Artūras nematė, kad tarp gyvūnų buvo žmogus. Tačiau stirnoms nubėgus ir jam tęsiant trasą, pastebėjo ant žemės gulintį, sąmonę praradusį sportininką. Nedvejodamas Artūras pradėjo teikti pirmąją pagalbą – gaivino nukentėjusįjį, stabdė kitus sportininkus ir paprašė jų kuo skubiau pasiekti finišą bei iškviesti pagalbą. Varžybos vyko tamsiu paros metu, o orientacininkai su savimi neturi mobiliųjų telefonų, todėl situacija buvo itin sudėtinga. Jeigu ne greita Artūro reakcija, suteikta pirmoji pagalba ir ryžtingi veiksmai, Manto gyvybės išgelbėti galėjo nepavykti. Tai – tikras kilnaus elgesio, drąsos ir atsakomybės pavyzdys, kai žmogaus gyvybė tampa svarbesnė už bet kokį sportinį rezultatą. 

„Fair Play“ projektas – Nojus Berlinskas ir iniciatyva „Sustiprėk ir nugalėk“. „Sustiprėk ir nugalėk“ – tai socialinė ir edukacinė iniciatyva, skatinanti atsakingą požiūrį į savo kūną, sveikatą ir gyvenimo iššūkius. Projekto esmė – parodyti, kad net ir sudėtingiausiose situacijose žmogus gali atgauti jėgą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę per kantrybę, pastangas ir nuoseklų darbą su savimi. Projekto iniciatorius Nojus Berlinskas savo veikla įkūnija tikrąsias „Fair Play“ vertybes – pagarbą žmogui, sąžiningumą, atsakomybę ir tikėjimą, kad per judesį, discipliną ir palaikymą galima keisti gyvenimus. Ypatinga šios iniciatyvos dalis – Nojaus neatlygintina globa. Atrinktus žmones ir jų istorijas jis asmeniškai lydi, palaiko ir treniruoja be jokio finansinio atlygio, skirdamas savo laiką, žinias ir emocinį dėmesį. Tai ne trumpalaikė motyvacinė akcija, o nuoseklus, ilgalaikis darbas su žmogumi, paremtas pasitikėjimu ir nuoširdžiu noru padėti. 

„Fair Play“ sklaida – Robertas Každanas. Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadybininkas Robertas Každanas nuo 2019 metų sudaro oficialų Lietuvos vaikinų ir merginų futbolo čempionatų „Fair Play“ reitingą. Jis reguliariai skelbiamas sezono viduryje ir pabaigoje tiek interneto svetainėse (jaunimofutbolas.lt ir lff.lt), tiek varžybų „Facebook“ paskyrose. Vadovaujantis UEFA gairėmis, „Fair Play“ reitingas sudaromas Elitinėje jaunių lygoje ir Merginų elitinėje lygoje, nuosekliai akcentuojant garbingo žaidimo svarbą jaunųjų futbolininkų varžybinėje aplinkoje. Kūrybiškai pasitelkiant lygos „angelų“ ir „velnių“ epitetus, skatinamas grįžtamasis ryšys iš žaidėjų, trenerių ir tėvų bendruomenės – taip ne tik vertinami rezultatai, bet ir formuojama atsakingo, pagarbaus elgesio kultūra Lietuvos futbole. 

Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams – Justina Dvelytė ir Evelina Vainauskaitė. Aštuntos klasės mokinės – puikus pavyzdys, kaip jaunasis sportininkas gali derinti aukštus sportinius pasiekimus su kilnaus elgesio vertybėmis. Būdamos Lietuvos futbolo rinktinės narėmis, jos ne tik garsina šalį ir savo gimnaziją, bet ir kasdien įrodo, kad svarbiausia sporte – žmogiškumas. Gimnazijos bendruomenėje Justina ir Evelina yra tikros „Fair Play“ ambasadorės. Nepaisydamos intensyvaus treniruočių ir varžybų grafiko, jos išlieka kuklios, atsakingos ir aktyviai įsitraukia į „Olimpinės kartos“ projektų veiklas. Jos ne tik pačios siekia pergalių, bet ir padeda organizuoti sporto renginius jaunesniems mokiniams, kantriai mokydamos futbolo paslapčių bei sąžiningo žaidimo principų. Savo pavyzdžiu jos griauna stereotipus ir įkvepia bendraamžius tikslų siekti ne jėga, o darbu, disciplina ir pagarba varžovui.

ltok.lt

The post Nuo drąsaus poelgio iki socialinės iniciatyvos – paskelbti ir įvertinti „Fair Play“ nugalėtojai first appeared on Sportas24.

Lietuvos studentų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas oficialiai atidarė 2026 metų Lietuvos studentų čempionatų sezoną.

Vasario 18–19 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže vyko Lietuvos studentų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas kartu su Kauno miesto atviru jaunimo ir suaugusiųjų čempionatu. Į varžybas susirinko pajėgiausi lengvaatlečiai iš dešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų, siekdami išmėginti jėgas, pagerinti asmeninius rezultatus ir iškovoti prizines vietas. Sportininkams tai buvo ir puiki repeticija prieš artėjantį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.

Naujajame Kauno lengvosios atletikos manieže studentai demonstravo aukštą sportinį meistriškumą ir gerino asmeninius rekordus. Jaunieji sportininkai turėjo galimybę varžytis su olimpiečiais Diana Zagainova, Austra Skujyte, Modesta Morauskaite, Gediminu Truskausku, kylančia sporto žvaigžde Rugile Miklyčiūte bei kitais aukšto meistriškumo sportininkais.

Dalyviai rungėsi įvairiose lengvosios atletikos disciplinose – bėgimo, šuolių ir metimų rungtyse. Taip pat buvo skaičiuojami bendrakomandiniai taškai, siekiant išaiškinti stipriausią aukštąją mokyklą.

Rungčių nugalėtojai ir prizininkai:

60 m merginų bėgimo rungtyje nugalėtoja tapo Ema Rupšytė (VIKO) įveikusi distanciją per 7.45 sek.

60 m vaikinų bėgime nugalėtoju tapo Kristupas Seikauskas (VDU) distanciją įveikęs per 6.85 sek.

200 m merginų bėgimo rungtyje nugalėtoja tapo Akvilė Jonauskytė (LSU) įveikusi distanciją per 24.12 sek.

200 m vaikinų bėgimo rungtyje nugalėjo Edvardas Aukštuolis (VU) įveikęs distanciją per 21.87 sek.

400 m merginų bėgimo rungtyje nugalėjo Samanta Liebaitė (LSMU) įveikusi distanciją per 0:58.73

400 m vaikinų bėgimo rungtyje nugalėjo Lukas Šermukšnis (VDU) įveikęs distanciją per 47.61 sek.

800 m merginų bėgimo rungtyje nugalėjo Reda Teteriukovė (VDU) 2:18.08 sek.

800 m vaikinų bėgimo rungtyje nugalėjo Nedas Talalas (LSU) 1:59.10 sek.

1500 m merginų bėgimo rungtyje nugalėjo Eglė Vaitulevičiūtė (VU) 4:48.99 sek.

1500 m vaikinų bėgimo rungtyje nugalėjo Mažvydas Peleckas (VU) 4:06.64 sek.

Merginų 60 m barjeriniame bėgime nugalėtoja Neda Lasickaitė (VU) 8.45 sek.

Vaikinų 60 m barjeriniame bėgime nugalėtoju tapo Artas Laučys (LSU) 8.38 sek.

Merginų šuolio į aukštį rungtyje nugalėtoja tapo Vesta Marmaitė (KTU) 1.76 m

Vaikinų šuolio į aukštį rungtyje nugalėtoju tapo Ignas Bitinas (KTU) 2.01 m

Moterų šuolių su kartimi rungtyje nugalėtoja tapo Rugilė Miklyčiūtė (VDU) įveikusi 4 m 30 cm aukštį.

Vyrų šuolių su kartimi rungtyje nugalėtoju tapo Andrius Šimkus (KTU) įveikęs 4 m 35 cm aukštį.

Šuolis į tolį merginų rungtyje nugalėtoja tapo Urtė Kščenavičiūtė (LSU) 6.29 m

Vyrų šuolis į tolį grupėje pirmą vietą iškovojo Irmantas Poška (LSU) 7.20 m

Trišuolio merginų rungtyje nugalėjo Diana Zagainova (VU) penktu bandymu nušokusi 13.49 m

Trišuolio vyrų rungtyje nugalėjo Aurimas Narijauskas (KTU) 13.98 m

Merginų rutulio stūmimo rungtyje nugalėjo Austra Skujytė (LSU) penktu bandymu pasiekusi 14.49  m

Rutulio stūmimo vaikinų rungtyje nugalėtoju tapo Jordanas Juškus (VIKO) 14.17 m.

Po ilgesnės pertraukos komandinėje įskaitoje triumfavo daugiausiai sportininkų subūrusi Vilniaus universiteto komanda, vadovaujama Jūratės Armonienės.

I vieta – Vilniaus universitetas (vadovė Jūratė Armonienė)

II vieta – Vytauto Didžiojo universitetas (vadovas Alfonsas Kazlauskas)

III vieta – Lietuvos sporto universitetas (vadovas Jonas Čižauskas)

Dalyviams linkime sėkmės artėjančiuose startuose. Lietuvos studentų sporto sezonas tik įsibėgėja – dar laukia daug varžybų, stiprių kovų ir įsimintinų pergalių.

Programa bendrai finansuojama iš olimpiniam, paralimpiniam, intelekto negalios ir studentų sporto judėjimams vadovaujančių NVO skirtų lėšų, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

lssa.lt

The post Lietuvos studentų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatu atidarytas 2026 metų sezonas first appeared on Sportas24.

Griežta disciplina, kasdienės treniruotės ir varžybos nuo mažų dienų ar žaidimai, drąsūs eksperimentai bei laisvė rinktis – kaip iš tiesų gimsta sporto žvaigždės? Nors daugelis, ko gero, intuityviai rinktųsi pirmą variantą, dviejų olimpinių medalių savininkės, legendinės Lietuvos daugiakovininkės Austros Skujytės pavyzdys įrodo – skubėti dažniausiai neverta, o protingas požiūris į sportą vaikystėje nepražudo jaunųjų talentų. Tą patvirtina ir treniravimo ekspertai.

Trys dešimtmečiai sporte – su ta pačia aistra

Lapkričio 8-9 dienomis Vilniuje surengti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) mokymai treneriams, dirbantiems su jaunaisiais talentais. Pagilinti žinių atvykusi legendinė sportininkė, o dabar – ir trenerė A. Skujytė mintimis nusikėlė į savo karjeros pradžią. Pasak 46-erių moters, jos sportinis kelias prasidėjo palyginti vėlai – keturiolikos, visgi nuo mažų dienų ji gyveno aktyviai, tad tai ir galėjo būti pagrindinis sėkmės raktas. 

„Jeigu šių laikų vaikas į pirmą treniruotę ateitų keturiolikos, tikėtina, jis būtų ką tik pakilęs nuo kompiuterio. Mano pirmas treneris buvo kiemas – visada aktyviai žaisdavome, lakstydavome, prisigalvodavome vis kažko naujo. Kai pradėjau sportuoti profesionaliai, man niekas nieko nebruko, leido išbandyti įvairias rungtis, net neakcentavo rezultato. Tad ir sportas niekada nenusibodo“, – šypsosi A. Skujytė. 

Ne tik nenusibodo, bet ir dovanojo neįtikėtinus rezultatus: nuo 1998 m. pasaulio jaunimo čempionate Prancūzijoje užimtos 6 vietos iki 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių sidabro ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos bei daugybės kitų titulų ir rekordų.

2017 m. paskelbusi apie karjeros pabaigą, pastaraisiais metais A. Skujytė vėl matoma rutulio stūmimo sektoriuje. Pertrauka talento ir įdirbio neatėmė – tiek sausį vykusiose LLAF taurės varžybose, tiek kovą surengtame Lietuvos studentų čempionate doktorantūrą šiuo metu studijuojanti olimpietė lipo ant nugalėtojų pakylos.

Pamokos auklėtiniams ir sūnui

Ilgos ir tvarios karjeros pavyzdį A. Skujytė bando pritaikyti ir treniruodama būrį savo auklėtinių. „Iš esmės dirbu per daugiakovės principą – vaikai išbando kuo daugiau rungčių ir tik vėliau pasirenkama viena. Tikrai žinau trenerių, kurie jauną atletą nuo mažens verčia būti ėjiku, nepasisekus dar išbandomas bėgimas, o jeigu ir ten rezultatai nekyla – vaiko sporto kelias dažnai taip ir baigiasi. Liūdna…“ – treniravimo ypatumais dalijasi legendinė daugiakovininkė, pridurdama, kad šias spragas būtina taisyti.

Pasirinkimo laisvės ir drąsių eksperimentų A. Skujytė nepamiršta ir auklėdama vienuolikmetį sūnų Jokūbą. Esą svarbiausia, kad vaikas būtų aktyvus, o konkreti veikla priklauso nuo paties norų ir pomėgių. „Su vyru sūnui turėjome vienintelę taisyklę – muzika ir sportas. O toliau rinkis pats. Per šį laiką mažasis jau spėjo išbandyti gimnastiką, dziudo, lengvąją atletiką, krepšinį, futbolą, plaukimą… Šiuo metu jis pasirinkęs krepšinį, bet, ką gali žinoti, gal vėliau atras ir lengvąją…“ – juokiasi viena ryškiausių Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždžių. Ji sako suprantanti, kad mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gyvenančios šeimos neturi tokios pasirinkimo laisvės, visgi ten esą galima džiaugtis geriausiu būreliu – kiemu – ir buvimu gryname ore. 

Tyrimai rodo: neskubėk

Apie tai, kad treniruojant jaunuosius atletus svarbu neskubėti, LLAF mokymuose taip pat kalbėjo pagrindinis lektorius – „World Athletics“ trenerių edukavimo ir sertifikavimo sistemos ekspertas, „European Athletics“ konsultantas Oliveris Scheeras. Buvęs Vokietijos bėgikas pabrėžia, jog protingas, mokslų grįstas treniravimas gali padėti ne tik išvengti traumų, bet ir paskatinti jaunuolius sportuoti visą gyvenimą. „Pagrindinė žinutė treneriams – negalvokite tik apie trumpalaikę sėkmę. Ugdykite jaunuolius kuo holistiškiau, kuo visapusiškiau. Per ankstyva specializacija ar susitelkimas į vieną rungtį išsunkia vaikus ankstyvame amžiuje ir galiausiai paskatina trauktis iš sporto“, – aiškina ekspertas. 

Jis, be kita ko, akcentuoja treniruočių įvairovės svarbą. „Pasitelkite kuo daugiau teptukų, kuo daugiau spalvų – taip vaivorykštė bus ryškesnė. Net jei akivaizdu, kad vaikas ruošiasi bėgimo rungčiai, jis vis tiek gali šuoliuoti, išbandyti kitas disciplinas. Tai aktualu ir vyresniame amžiuje – maksimalius rezultatus pasiekęs ir progreso nebematantis 100 metrų bėgikas gali tapti puikiu šuolininku į tolį. Žinoma, jeigu nuo mažens nebuvo įspraustas į siaurus rėmus“, – aiškina O. Scheeras.

Galiausiai, paklaustas, kas svarbiau – talentas ar darbas – treniravimo ekspertas pabrėžia abiejų reikšmę ir sąsają. „Manau, ankstyvaisiais etapais svarbiau talentas. Tai – varomoji jėga. Visgi kuo aukštesnių rezultatų siekiame, tuo svarbesnis tampa darbas. Pagrindinis iššūkis – suprasti ir pastebėti, kai talentai nustoja dirbti. Jeigu to nepastebime ir talentingi vaikai neįpranta nuosekliai dirbti ir tobulėti, prarandame antrąjį veiksnį, kuris ir lemia, ar pavyks pasiekti viršūnę“, – apibendrina O. Scheeras iš Vokietijos. 

LLAF nuo birželio vykdo jaunųjų talentų identifikavimo ir ugdymo programą „Lengvosios atletikos talentas“. Didžiausias dėmesys skiriamas jaunučių (14-15 metų), jaunių (16-17 metų) ir jaunimo (18-19 metų) amžiaus grupėms, bet kaip potencialūs kandidatai stebimi ir 12-13 metų vaikai. Programa remiasi holistiniu požiūriu, apimančiu tiek fizinių, tiek psichologinių aspektų testavimą ir vertinimą. Kiekvienam sportininkui formuojamas talentų ID profilis, leidžiantis individualizuoti ugdymo procesą ir suteikti reikiamą pagalbą.

The post Du olimpinius medalius iškovojusi lengvaatletė Austra Skujytė: „Mano pirmas treneris buvo kiemas“ first appeared on Sportas24.

Antradienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo pagerbti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai. Nugalėtojams prizus įteikė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos kilnaus elgesio sporte (angl. „Fair Play“) komiteto prezidentė, olimpinė vicečempionė Austra Skujytė.

„Sportas ugdo ne tik fizines savybes, bet ir sąžiningumą, pagarbą, draugystę, empatiją. Todėl kilnus elgesys sporte įkvepia ne mažiau nei iškovoti medaliai ar pasiekti rekordai. Olimpinės vertybės, tokios kaip draugystė, pagarba, nenublanksta bet kokiame kontekste.

Noriu šiandien jums labai padėkoti už tai, kad puoselėjate švaraus, kilnaus ir draugiško sporto idėją, prisidedate prie to. Šiandieniniai mūsų apdovanojimai ir yra apie tai, tik šįkart – didelė garbė apdovanoti laureatus jau jubiliejinį, 30-ąjį kartą“, – kalbėjo olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.

30-ą kartą surengtuose apdovanojimuose pagerbti keturių nominacijų herojai – „Už viso gyvenimo nuopelnus”, „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“ ir „Fair play sklaida“, „Fair play projektas“.

Į nominacijas pretenduoti galėjo tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai, kilniu elgesiu pasižymėję aikštėje arba už jos ribų, taip pat sąžiningą sportą, olimpines vertybes, kilnų elgesį sporto varžybose ar bendruomenės gyvenime skatinančios organizacijos ar įvairiausių sporto šakų atstovus, komandas, judėjimus remiančios įmonės ar asmenys.

Visus nominantus analizavo ir vertino Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komisija, kuri iš būrio kandidatų išrinko kiekvienos nominacijos laureatus.

„Norėjau pasidžiaugti, kad esate aktyvūs ne tik pačiame sporte, bet ir propaguodami kilnų sportinį elgesį. Džiugu, kad yra žmonių, kurie pastebi tuos įkvepiančius pavyzdžius, nominantų buvo išties nemažai. Didelė garbė turėti tokią galimybę juos pagerbti bei pristatyti visuomenei. Galimybė net varžantis ištiesti ranką suklupusiam varžovui ar prasmingo tikslo siekimas neskaičiuojant darbo valandų yra tai, ko kiekvienas iš mūsų turime siekti“, – sakė Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentė A. Skujytė.

Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas ir pagerbtas ilgametis irklavimo treneris Algirdas Arelis. 1937 m. gimęs specialistas 1966–2002 m. dirbo Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje, nuo 2002 m. dirbo Kauno irklavimo sporto mokyklos treneriu. Jis buvo ir Lietuvos merginų irklavimo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Treniravo Vytautą Butkų, Europos irklavimo čempionato sidabro, pasaulio čempionato bronzos ir 1976 m. Monrealio vasaros olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtoją.

A. Arelis rengė 1996 m. Atlantos vasaros olimpinių žaidynių irkluotoją Birutę Šakickienę (užimta 17 vieta) ir 2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas – Kristiną Poplavskają ir Birutę Šakickienę. Treneris dar ir šiuo metu aktyviai domisi sportu, vyksta stebėti varžybų, patarti irklavimo rinktinės nariams.

„Tikrai nesitikėjau tokio apdovanojimo, esu labai sujaudintas. Birutės klausiau kas čia įvyks, sakė kažkoks posėdis, susirinkimas. Nieko nežinojau apie šią nominaciją. Dėkoju labai visiems, tai didžiulis siurprizas ir stebuklas man“, – sakė A. Arelis.

„Fair Play sklaidos“ nominacijoje buvo apdovanotas žurnalistas Mantas Stankevičius. Ši kategorija skirta pagerbti asmenis, kurie skleidžia olimpines vertybes, savo darbais rodo pagarbą sportininkams ir visam olimpiniam judėjimui šalyje.

Žurnalistas M. Stankevičius savo publikacijomis atranda netradicinių kampų pasakojant apie sportą. Su tikslu parodyti užkulisius ir juodą, mažai kam matomą darbą, kurį sportininkai daro siekdami savo tikslų. Visada pirmoje vietoje žmogiškumas, o ne skambių antraščių vaikymasis. Labiau sportininkų interesų žiūri, o ne degintų tiltus vardan skandalingos temos.

„Kažkada pats labai norėjau tapti sportininku, nors ir nepavyko, bet suprantu, kaip jie jaučiasi įvairiose situacijose. Todėl, kai būna rašomi straipsniai ar filmuojami vaizdo įrašai apie sportininkus, noriu, kad jiems sektųsi. Visa tai ir yra apie tai, turi sukurti pavyzdžius, juos palaikyti. Noriu, kad kiekvienas olimpietis ar sportininkas būtų pavyzdžiu kitiems“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė M. Stankevičius.

Jaunojo sportininko pavyzdžiu bendraamžiams buvo išrinkta ir apdovanota paralimpietė Oksana Dobrovolskaja. Regos negalią turinti disko metikė O. Dobrovolskaja – jaunoji sportininkė, Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse užėmusi penktą vietą. Ji yra aktyvi negalią turinčių asmenų sporto ambasadorė, skatinanti paralimpinio sporto plėtrą, vaikų su negalia įtraukimą į sportą ir mažinanti diskriminaciją.

Per metus ji aplankė apie 15 mokyklų bei centrų, įtraukdama 600 moksleivių į užsiėmimus apie paralimpinį sportą ir dalindamasi savo istorija. Ji taip pat aktyviai skatina įtraukias fizinio lavinimo pamokas, dalyvauja šviečiamuosiuose projektuose ir yra Lietuvos paralimpinio komiteto ambasadorė.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandien galiu daugybei jaunų žmonių papasakoti apie savo veiklą. Vaikystėje labai norėjau tapti mokytoja, džiaugiuosi, kad dabar turiu ką papasakoti jaunimui ir savo pavyzdžiu galiu juos įkvėpti. Nešti teigiamą žinutę, pakeisti jų požiūrį, kad mes kartu sulauktume teisingesnės ateities. Tai mano pagrindinė motyvacija. Jaučiu vaikų šypsenas, jaučiu tai, kaip aš savo pasakojimais juos įkvepiu ir juos keičiu. Toliau jiems apie tai pasakosiu ir nesustosiu”, – kalbėjo O. Dobrovolskaja.

„Fair Play projekto“ nominacijoje apdovanota „Kalnai visiems“ iniciatyva. Tai yra nemokamas socialinis projektas, sprendžiantis nelygybės problemas per įtraukimą ir bendruomenės stiprinimą. Iniciatyva sujungia savanorius bekelės bėgikus su judėjimo negalią turinčiais asmenimis, suteikiant galimybę patirti gamtos grožį ir bendrystę naudojant specialų kalnų vežimą.

Projektas skatina vienodas galimybes, keičia visuomenės požiūrį į negalią ir leidžia patirti laisvę gamtoje. Jo iniciatorius Vaidas Žlabys – „Lietuvos Trail Akademijos“ ir „Wild Souls“ bėgimo klubo įkūrėjas, daugkartinis čempionas ir socialinių projektų autorius.

„Mūsų projektą padeda įgyvendinti savanoriai su specialiai pritaikytu vežimu. Tai yra unikalu, Lietuvoje tai vienintelė tokia priemonė. Pati idėja yra dalintis tuo džiaugsmu, laime su judėjimo negalią turinčiais asmenimis, ta laime, kurią mums sukelia bėgimas ir laisvė būnant kalnuose. Norisi perduoti tą žinutę tiems, kurie negali kalnuose pabūti, patys nuvykti. Didžiuojuosi šiuo metu esančia bekelės kultūra. Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už prisidėjimą prie mūsų iniciatyvos sklaidos, nėra lengva nešti neįgaliuosius, nes jie susikaustę, bijo. Norisi padėti jiems perlipti per savo baimes ir patirti teigiamų emocijų“, – sakė V. Žlabys.

Kilnaus sportinio elgesio judėjimas Lietuvoje pradėtas vystyti prieš 31 metus, Lietuvos „Fair Play“ komitetas įkurtas 1993 m. kovo 25 d. Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto tikslas – saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte, bet ir kasdieniame gyvenime.

ltok.lt

The post Jubiliejinį 30-ąjį kartą apdovanoti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatai first appeared on Sportas24.

Šeštadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže vyko kasmetinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės, o kartu ir LLAF sporto klubų komandinės varžybos. Jose pergalėmis džiaugėsi olimpietės Diana Zagainova ir Austra Skujytė, Samanta Machankovaitė pagerino Lietuvos 15-mečių rekordą, o Adas Dambrauskas pakartojo Lietuvos 19-mečių rekordą. Be to, buvo pagerinti 2 varžybų rekordai ir pasiekta net 14 geriausių Lietuvos sezono rezultatų.

Viena iš pirmųjų LLAF taurę atsiėmė trišuolininkė D. Zagainova, kuri varžybose nušoko 13,52 m ir artimiausią konkurentę aplenkė 0,57 m. Tai jau trečias Lietuvos rekordininkės triumfas šiose varžybose per pastaruosius ketverius metus.

„Dvejopi jausmai. Dar niekada taip gerai nesijaučiau sezono atidarymo varžybose. Mano pikas numatytas vasario pabaigoje bei kovo pradžioje, bet šiandien jaučiausi fantastiškai. Visgi, netilpau sektoriuje, todėl 10 minučių iki starto turėjau trumpinti savo įsibėgėjimą. Jaučiu, kad neišpildžiau viso potencialo, bet šuoliai buvo geri. Džiaugiuosi, kad galėjau atidaryti sezoną savo mieste, prie savų žmonių“, – po rungties kalbėjo D. Zagainova. Lengvaatletės pirmas, penktas ir šeštas šuoliai buvo neįskaityti, antro bandymo rezultatas – 13,52 m, trečio – 13,41 m, ketvirto – 13,14 m.

Paprašyta mintimis nusikelti į praėjusius metus D. Zagainova teigė, jog jie buvo įsimintini: „2024 metai buvo labai svarbūs ir ryškūs, o juos vainikavo mano antros olimpines žaidynės. Per atranką į žaidynes perėjau daug sunkumų ir apie save daug sužinojau. Lietuvos čempionatas prieš pat olimpines žaidynes man įsimins ilgam, nes pasiekiau geriausią rezultatą per paskutinius metus. Prie žiauraus spaudimo ir sunkių sąlygų pavyko pasiekti gerą rezultatą, o tai buvo be galo svarbus startas.“

Tada Lietuvos čempionate sportininkė tapo vicečempione (14,10 m), o tai atvėrė duris į Paryžiaus olimpines žaidynes. Jose trišuolininkė finišavo 30-oje vietoje (12,86 m). Be to, D. Zagainova pernai Lietuvai atstovavo ir Europos čempionate, kuriame užėmė 19-ą vietą (13,64 m).

„Kitoks pasiruošimas nei anksčiau, nes įvyko pakeitimai trenerių srityje. Šiuo metu Lietuvoje dirbu su Mariumi Vadeikiu, turiu ir antrą trenerį Laurent’ą Meuwly. Dabar gaunu daugiau palaikymo ir darbo technine prasme, nes 2 kartus per savaitę vykstu treniruotis pas Marių į Kauną, kur atliekame technines treniruotes. Manau, kad sunkus darbas duos rezultatus. Kadangi pradėjau studijuoti, nusprendžiau praleisti stovyklas ir žiemos sezonui ruoštis Lietuvoje“, – reikšmingus pokyčius apžvelgė varžybų nugalėtoja, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje dirbo su Tatjana Krasauskiene.

Sportininkė negailėjo pagyrų M.Vadeikiui, kuris yra ir Lietuvos šuolių rungčių vyr. treneris: „Turiu nemažai patirties darbe su aukščiausio lygio treneriais užsienyje ir ne tik, todėl sąžiningai pasakysiu – nežinojau, kaip viskas bus. Jaudinausi, bet Marius viršijo visus mano lūkesčius. Jis yra šuolių profesionalas ir puikiai supranta, ką daro. Labai džiaugiuosi, kad kalbame ta pačia kalba, todėl mums nėra sunku dirbti. Jis yra užsivedęs, jam įdomu, jis stengiasi ir rūpinasi.“

Lengvaatletė realiai pretenduoja startuoti Europos uždarų patalpų čempionate, kuris vyks kovo 6–9 dienomis Apeldorne (Nyderlandai). Iki šių varžybų D. Zagainova reitingų sistemoje žengė 20-oje pozicijoje, o į čempionatą pateks 18 trišuolininkių. Tai būtų jau ketvirtas sportininkės Senojo žemyno uždarų patalpų čempionatas, kuriame ji tikisi „ne tik dalyvauti, bet ir gerai dalyvauti“: „Žiemos sezonui ruošiuosi, tiesiog kitomis sąlygomis, nes nevykstu į stovyklas užsienyje. Svarbus man tas žiemos čempionatas, vertinu galimybes į čempionatą patekti gerai. Planuoju ne tik dalyvauti, bet ir gerai dalyvauti.“

Vyrų 60 m sprinto rungtyje favorito statusą pateisino A. Dambrauskas, kuris finale distanciją įveikė per 6,64 sek. ir vėl buvo labai arti Lietuvos rekordo (6,62 sek.). Paruošiamajame bėgime lengvaatletis nuotolį nubėgo per 6,75 sek., o jo rezultatas finale yra naujas LLAF taurės varžybų rekordas. Tai antras kartas sprinterio karjeroje, kai jis 60 m nubėga per 6,64 sek. Be to, tai antra A. Dambrausko pergalė šiame sezone iš dviejų galimų – prieš kiek daugiau nei savaitę lietuvis triumfavo varžybose Latvijoje (6,66 sek.).

„Labai gerai vertinu sezono pradžią, rezultatai kaip ir pernai, bet tikslas šiemet kitoks. 2024 metais norėjau bėgti visada greitai, o dabar yra tikslas specifinėse varžybose subėgti greitai. Manau, kad Europos čempionate gali būti dar geriau“, – sakė A. Dambrauskas, kuris tikisi patekti į Europos uždarų patalpų čempionatą. Tai būtų jo debiutinis tarptautinis čempionatas suaugusiųjų grupėje, o šansai tai paversti realybe dideli, kadangi jau iki šio starto sprinteris rikiavosi 36-oje vietoje reitingų lentelėje, kai į čempionatą pateks 40 bėgikų.

Lengvaatletis liko patenkintas LLAF taurės varžybose užfiksuotu rezultatu ir pridūrė, jog spaudimo pagerinti nacionalinį rekordą nejaučia: „Rezultatas tikrai geras, bet buvo daug klaidų, ypač starte. Turiu, kur padirbėti. Savijauta buvo ne pati geriausia, bet susitvarkiau su galva ir kūnu. Man 19 metų, turiu daug laiko pagerinti tą rekordą, tai spaudimas manęs neveikia.“

Konkurencijos netrūko moterų 60 m rungtyje, kur pergalę iškovojo bei asmeninį rekordą pagerino Lukrecija Sabaitytė (7,39 sek.). Finale sprinterė aplenkė Emą Rupšytę (7,43 sek.), Evą Misiūnaitę (7,44 sek.), Modestą Justę Morauskaitę (7,65 sek.), Akvilę Jonauskytę (7,66 sek.) ir Jogailę Petrokaitę (7,69 sek.).

„Labai džiaugiuosi, nesitikėjau. Galbūt anksčiau sezono atidarymo varžybose ir nesu pasiekusi asmeninio rezultato. Seniau konkurencija man trukdydavo, susikaustydavau prie panašaus lygio bėgikių, bet šiandien ji man padėjo. Gal subrendau“, – svarstė Lietuvos 200 m rungties lyderė L. Sabaitytė. Lengvaatletė pridūrė, jog 60 m nuotolio varžybose patinka startuoti tik tada, kai laimi, o pagrindinis fokusas treniruotėse skiriamas olimpinei 200 m rungčiai.

Pernai sportininkė gerino asmeninius rezultatus 60 m, 100 m, 200 m, 300 m rungtyse, be to, debiutavo Europos čempionate (31-a vieta). Nors pasiruošimas šiam žiemos sezonui nebuvo pats sklandžiausias, nes teko rašyti bakalaurą, L. Sabaitytė dabar jau svajoja apie startą Europos uždarų patalpų čempionate, kur reitingų sistemoje balansuoja ties patekimo riba (60 m rungtyje – aut. past.): „Aš įsikeliu svajonę ir bandau jos siekti, o treneris Martas Skrabulis labiau realistas. Jis sako, kad visi sportininkai turi lubas, o kažkada ir aš jas pasieksiu, bet tikiu, kad dar ne dabar.“

LLAF taurės varžybų rekordą pagerino ir pergalę iškovojo Simas Bertašius (1500 m – 3 min. 45,78 sek.), o tarp moterų šioje rungtyje greičiausia buvo Auksė Linkutė (4 min. 34 sek.). 400 m sprinte greičiausi buvo Ema Sarafinaitė (56,87 sek.) ir Lukas Sutkus (48,71 sek.), 800 m distanciją pirmi įveikė Dariušas Križanovskis (1 min. 56,19 sek.) ir Andra Tamašauskaitė (2 min. 13,43 sek.), 3000 m rungtyje nugalėjo S. Machankovaitė (10 min. 27,49 sek.) ir Kevinas Olišauskis (8 min. 42,90 sek.), o 60 m barjerinio bėgimo rungtyje triumfavo Edgaras Benkunskas (8,20 sek.) ir Gabija Klimukaitė (8,48 sek.).

Šuolio į aukštį rungtyje nugalėtojais tapo Gintarė Tirevičiūtė (175 cm) ir Ignas Bitinas (210 cm), šuolio į tolį rungtyje pirmas vietas užėmė M. Vadeikis (7,36 m) ir Urtė Kščenavičiūtė (6,01 m), o vyrų trišuolio rungtyje nugalėjo Aurimas Narijauskas (14,58 m). Rutulio stūmimo rungtyje jau aštuntą LLAF taurę iškovojo A. Skujytė (14,31 m), o Simonas Bakanas toliausiai rutulį nustūmė tarp vyrų (17,41 m).

Tarp pirmos klubų grupės komandų pirmavo „COSMA“ (10593), Panevėžio „Žvaigždė“ (9283) ir Šiaulių „Piramidė“ (8516). Antroje grupėje geriausiai sekėsi Vilkaviškio lengvosios atletikos sporto klubui (1662).

lengvoji.lt

The post Rekordais pažymėtose LLAF taurės varžybose užfiksuota 14 geriausių sezono rezultatų first appeared on Sportas24.

Šeštadienį, sausio 25-ą dieną, Vilniaus lengvosios atletikos manieže vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos, o kartu ir LLAF sporto klubų komandinės varžybos. Sostinės manieže iš viso startuos beveik 300 dalyvių, o tarp jų ir 4 olimpiečiai – Modesta Justė Morauskaitė, Austra Skujytė, Gediminas Truskauskas, Diana Zagainova. Daliai lengvaatlečių tai bus pirmosios metų varžybos, o jose dalyviai turės galimybę vykdyti normatyvus bei rinkti reitingo taškus į Europos bei pasaulio čempionatus.

Europos uždarų patalpų čempionatas vyks kovo 6–9 d. Apeldorne (Nyderlandai). Normatyvą jau įvykdė Gabija Galvydytė (800 m) bei Airinė Palšytė (šuolis į aukštį). Tiesa, pastaroji atlieka reabilitaciją po sunkios traumos, todėl čempionatą praleis.

Pasaulio uždarų patalpų čempionatas vyks kovo 21–23 d. Nanjinge (Kinija). Garantuoto kelialapio į jį šią akimirką neturi nė vienas Lietuvos lengvaatletis.

LLAF taurės varžybose į rutulio sektorių 12:00 val. žengs A. Skujytė, kuri pernai sugrįžo į lengvosios atletikos varžybas. Karjerą legendinė daugiakovininkė atgaivino po 7-erių metų pertraukos, o sugrįžimas į varžybas buvo gana netikėtas.

„Pernai vyko trenerių susirinkimas Lietuvos sporto universitete dėl SELL studentų žaidynių. Iki jų buvo kiek daugiau nei mėnesis, o mums trūko sportininkų. Vienas treneris paprašė manęs startuoti, tačiau, kadangi mokausi doktorantūroje, atsakymo iškart nedaviau. Visgi, nepaleido manęs ta mintis, todėl pasitreniravau, buvau su auklėtine stovykloje. Savotiškas jausmas sugrįžti, nes praėjo nemažas laiko tarpas, dulkės jau buvo nusėdę. Kai įkišau save į klumpes ir pradėjau kryptingiau sportuoti, vėl prisiminiau tą jaudulį ir smagų jausmą“, – pasakojo olimpinių žaidynių sidabro ir bronzos medalių laimėtoja bei pasaulio ir Europos uždarų patalpų čempionatų prizininkė.

2024-aisiais A. Skujytė sudalyvavo keliose varžybose, kuriose stūmė rutulį. Toliausiai įrankis nuskriejo 14.82 m, o asmeninis lengvaatletės rekordas šioje rungtyje pasiektas 2009 metais – 17.86 m. Šiemet tituluota sportininkė sezoną pradėjo Kauno sporto mokyklos „Startas” taurės varžybose, kuriuose rutulį nustūmė 14.55 m ir iškovojo pirmą vietą.

Rungties pasirinkimo priežastis vardinusi A. Skujytė neatmetė galimybės save išbandyti ir kitur: „Apžvelgėme amžiaus grupių rekordus, tai šuolis į aukštį dar kirba, bet reikia sveikatos ir raumenyno. Rutulys yra mažiau kaltas. Žinoma, iš pradžių buvo nedrąsu dėl pirštų, plaštakos, o ir sausgyslės buvo atpratusios, bet dabar jau stipriau galiu stumdyti. Šiuo metu jaučiuosi nepasiruošusi kitoms rungtims, bet niekada nesakau niekada.“

45-ąjį jubiliejų pernai atšventusiai A. Skujytei šiuo metu priklauso Lietuvos moterų rutulio stūmimo rekordai iki 35, iki 40 ir iki 45 metų amžiaus grupėse. Tiesa, lengvaatletė neslepia ambicijų ir toliau gerinti rekordus bei sudalyvauti tarptautinėse varžybose: „Visada norisi gerinti tuos rekordus, bet dalyvauju daugiau dėl smagumo. Meistrai kalbina dalyvauti Europos meistrų čempionate spalį, galvoju ir apie metimų penkiakovę, tai pažiūrėsime, kaip čia susidėlios. Šiuo metu džiaugiuosi, kad galiu judėti ir kažką aplenkti.

Kadangi dirbu trenere, laiko sportuoti lieka nedaug. Kartais išlenda achilo skausmai, kurių turėjau ir anksčiau. Metai nebe tie, todėl negaliu dirbti labai dideliais krūviais ir stengiuosi judėti protingai.“

A. Skujytei nuo 2012 metų priklauso Lietuvos penkiakovės rekordas (4802 taškai), o 2005 metais lengvaatletė užfiksavo pasaulio dešimtkovės rekordą, kuris jai priklauso iki šiol (8358 taškai).

„Labai smagus prisiminimas, nes tu tokio dalyko net negali suplanuoti. Tuo metu atsirado galimybė ir turėjau smagią bei įdomią patirtį. Žinoma, džiaugiuosi, jog rekordas iki šiol priklauso man, bet jeigu kažkas labai norėtų, turbūt galėtų jį pagerinti.

Daugiakovių lygis pasaulyje dabar labai aukštas. Džiugu, jog ir mes turime 2 atstovus (Beatričę Juškevičiūtę ir Edgarą Benkunską – aut. past.). Visada smagu palaikyti lietuvaičius“, – savo ir tautiečių pasiekimais pasidžiaugė A. Skujytė.

LLAF taurės varžybose rytoj prie starto linijos stos ir aukštus rezultatus pernai demonstravęs sprinteris Adas Dambrauskas. 15:50 val. 19-metis Lietuvos čempionas startuos 60 m paruošiamajame bėgime, o 17:50 val. turėtų startuoti 60 m finaliniame bėgime. Pernai lengvaatletis net kelis kartus kėsinosi pagerinti Lietuvos 60 m rungties rekordą, kuris nuo 1993 metų priklauso Kastyčiui Klimui (6,62 sek.).

Nors iki vyrų rekordo 2024-aisiais šiek tiek pritrūko, A. Dambrauskas fiksavo 18-mečių (6,64 sek.) bei 19-mečių rekordus (6,64 sek.). Praėjusiame žiemos sezone sportininkas vieną sykį trumpiausią sprinto nuotolį įveikė per 6,64 sek., o 6,66 sek. rezultatas buvo užfiksuotas net keturis kartus. Įdomu, jog ir šį sezoną sprinteris sausio 16 d. pradėjo nuo pergalės, kai 60 m distanciją įveikė per 6,66 sek.

„Pasiruošimas šįkart buvo visiškai kitoks nei ankstesniais metais. Skyrėsi treniravimo modelis, turėjau daugiau jėgos treniruočių. Pirmame starte nelabai pasitikėjau savimi, nes nežinojau, ko tikėtis, tačiau dabar jau jaučiu patobulėjimą technikos ir starto aspektuose. Atrodo, kad forma gerės ir bėgsiu greičiau“, – apie turimą potencialą užsiminė A. Dambrauskas.

Sportininkas teigia, jog rekordą pagerinti dabar gali bet kur: „Tai yra pagrindinis mano tikslas, todėl būtų nuostabu užfiksuoti tą rekordą. Net sunku įsivaizduoti, kaip arti jo esu. Žinoma, daug spaudimo sau nekeliu ir visada noriu mėgautis varžybomis. Tikiu savimi, o rekordui reikia geros savijautos, sąlygų ir atmosferos. LLAF taurės varžybose stengsiuosi laimėti, paspausti konkurentus bei pagerinti rekordą.“

Aukštus rezultatus praėjusiais metais A. Dambrauskas fiksavo ir vasarą, kai pagerino Lietuvos 100 m 18-mečių (10,41 sek.), 19-mečių (10,29 sek.) bei U20 (10,29 sek.) rekordus. Šie rezultatai leido ne tik kvalifikuotis į pasaulio jaunimo (U20) čempionatą, bet ir pasiekti pusfinalį (galutinė vieta – 18). Tiesa, pats sportininkas iš čempionato tikėjosi daugiau, tačiau sutrukdė galinio raumens trauma.

„Buvau susiplėšęs tą raumenį, o vėliau ne kartą pasitempęs. Kartais dar pasijaučia tas raumuo, bet dabar jaučiuosi gerai. Padeda ir adrenalinas“, – pernai užklupusius skausmus paminėjo sprinteris.

Papildomos motyvacijos lengvaatlečiui pridėjo ir dar vienas unikalus pasiekimas – 2024-aisiais jo laikas 100 m distancijoje (10,29 sek.) buvo pats geriausias Europoje, U20 amžiaus grupėje: „Pagal laiką pirmas, bet pasaulio čempionate tik 18-a vieta. Tai tik įrodo, kad reikia daug dirbti.“

A. Dambrauskas šiuo metu pagal reitingų sistemą patenka į Europos uždarų patalpų čempionatą. Po paskutinio atnaujinimo sprinteris 60 m rungties lentelėje rikiuojasi 36-oje pozicijoje, o į Apeldorną pateks 40 sportininkų. Tai būtų pirmasis lengvaatlečio suaugusiųjų tarptautinis čempionatas, o ar pavyks į jį patekti, paaiškės vasario pabaigoje. Tiesa, kaip teigia sportininkas, „norisi rimtai patriukšmauti ir vasarą – Europos U23 čempionate“. Šis vyks liepos 17–20 d. Bergene (Norvegija).

LLAF taurės varžybos prasidės nuo olimpietės D. Zagainovos ir Ainos Grikšaitės dvikovos trišuolio sektoriuje (12:00 val.). Be to, varžybų dalyvių sąrašuose – Lietuvos rekordininkai Simas Bertašius (1500 m – 13:55 val.) bei E. Benkunskas (60 m barjerinio bėgimo finalas – 17:20 val.), olimpietis G. Truskauskas (400 m – 16:40 val., 60 m finalas – 17:50 val.), olimpietė M. J. Morauskaitė (60 m finalas – 17:35 val.) ir kiti sportininkai iš Lietuvos bei užsienio valstybių.

lengvoji.lt

The post LLAF taurės varžybose – pasikėsinimas į Lietuvos rekordą ir olimpiečių sezono pradžia first appeared on Sportas24.

Tradiciniuose Lietuvos kilnaus sportinio elgesio (angl. „Fair Play“) apdovanojimuose 2025 metų vasarį bus nominacijos penkiose kategorijose: „Už viso gyvenimo nuopelnus”, „Kilnus poelgis”, „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“, „Fair Play projektas“,  „Fair Play sklaida“.

„Pradėjome skaičiuoti jau ketvirtą dešimtį, kai Lietuvoje vystomas kilnaus elgesio sporte judėjimas. Džiaugiuosi, kad šio judėjimo vertybės vis labiau yra vertinamos ir branginamos. Sporte ne viskas yra tik apie pergales, kur kas didesnių galime pasiekti užlipę ne tik ant podiumo, bet ir parodę žmogiškumą, kilnų ir garbingą elgesį. Ačiū visiems Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto nariams už darbą ir idėjas“, – kalbėjo Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentė, olimpinė vicečempionė Austra Skujytė.

Praėjusiais metais buvo šešių kategorijų nominacijos Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimuose, komiteto sprendimu, sąrašas buvo susiaurintas iki penkių.

„Šįkart apdovanojimuose bus penkios nominacijos, atsisakėme atskiros „Fair Play organizacijos“ kategorijos, kadangi ji labai panaši į „Fair Play projekto“ nominaciją. Kitaip tariant, jas apjungėme ir tikimės stiprių pretendentų į šį apdovanojimą. Ypatingai svarbu kasmet tokiais apdovanojimais pagerbti kiekvieną nusipelniusį, nes tai gali būti mūsų visuomenės atspindys, pavyzdys. Džiaugiamės tokia tradicija“, – teigė komiteto sekretorius ir LTOK olimpinio švietimo programų vadovas Paulius Martinkėnas.

Siūlyti kandidatus šiais metais kviečiama į šias kategorijas: 

·       „Už viso gyvenimo nuopelnus“ – nominacija, kurios pavadinimas kalba pats už save. Į ją pretenduoja šviesuoliai, visą gyvenimą esantys pavyzdžiu kitiems, bendruomenių ar visuomenės vedliai, savo darbais rodantys kryptį kitiems, atsidavę savo idėjoms ir darbams.

·       „2024 m. kilnų poelgį“ – už sportininko, trenerio ar kito sporto srities atstovo kilnų ir sąžiningą momentinį poelgį, pavyzdžiui, pagalba į bėdą patekusiam varžovui, teisėjo informavimą apie klaidą savo nenaudai varžybų metu ir pan.

·       „Fair Play sklaida“ – ši kategorija skirta pagerbti asmenis, kurie skleidžia olimpines vertybes, savo darbais rodo pagarbą sportininkams ir visam olimpiniam judėjimui šalyje.

·       „Jaunasis sportininkas-pavyzdys bendraamžiams“ – už sportininko ar komandos pavyzdį savo elgesiu bendraamžiams, bendruomenei, visuomenei. Pavyzdžiui, savanorystė, pagalba integruojant neįgaliuosius, žmogaus su negalia pavyzdys sveikiesiems siekiant tikslų ir t.t. Kandidatais į šią nominaciją gali tapti visi, kurie motyvuoja draugus siekti tikslų, yra sąžiningi, garbingai elgiasi aikštelėje ir už jos ribų, laikosi taisyklių ir įkvepia kitus elgtis kilniai.

·       „Fair Play projektą“ – už žmonių integraciją, vienijimą pasitelkiant sportą, už ribų ir stereotipų naikinimą, už visuomenės nuomonės keitimą, už socialinių iššūkių ir problemų sprendimą pasitelkiant sportą ir sporto vertybes.

Paraiškas net penkioms „Lietuvos Fair Play apdovanojimų“ nominacijoms visi norintys gali teikti ČIA. Kandidatus galima siūlyti iki 2025 m. sausio 9 d. 

Apdovanojimų nugalėtojai bus pagerbti vasario mėnesį, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio judėjimas vystomas nuo 1993 metų. Per pastaruosius 30 metus nemažai nuveikta skleidžiant kilnaus elgesio vertybes šalyje ir siekiant žmogui tarnaujančio humaniško sporto. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kasmet apdovanoja iškiliausius mūsų sportininkus ir sporto darbuotojus. 

ltok.lt

The post „Fair Play“ apdovanojimuose – penkios kategorijos, kviečiama siūlyti kandidatus first appeared on Sportas24.

Sąžininga konkurencija, pagarba, draugystė, komandinė dvasia, lygybė, sportas be dopingo, pagarba rašytoms ir nerašytoms taisyklėms, tokioms kaip sąžiningumas, solidarumas, tolerancija, rūpestingumas, tobulėjimas ir džiaugsmas. Tai – kilnaus sportinio elgesio vertybės, kurias galime patirti bei jų mokytis ne tik sporto aikštėse, bet ir gyvenime.

Kilnus sportinis elgesys Lietuvoje

Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio (angl. Fair Play) judėjimas vystomas jau 29-erius metus. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet atkreipia dėmesį į kilnų sportinį elgesį propaguojančius sporto bendruomenės narius bei organizacijas ir apdovanoja juos jau tradiciniais tapusiuose Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimuose.

Nominantus siūlyti kviečiama visuomenė šiemet tą padaryti gali iki 2023 m. sausio 1 d., o apdovanojimų ceremonija bus surengta jau vasario mėn.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentė, olimpinė medalininkė Austra Skujytė neslepia, jog atstovauti kilnų sportinį elgesį Lietuvoje jai – didelė garbė.

„Prieš kelis metus sulaukusi LTOK kvietimo tapti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidente nei kiek nesudvejojau ir sutikau. Kilnus elgesys man labai artimas. Man įdomu gilintis ir sužinoti, kaip kilnus sportinis elgesys reiškiamas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, ypač, kai karjera jau baigta ir į viską galiu pažvelgti iš šalies“, – sakė A. Skujytė.

Karčiausia karjeros patirtis išryškino vertybių svarbą

Įspūdingos ir visą Lietuvą žavėjusios karjeros metu garsiausia Lietuvos septynkovininkė dalyvavo daugybėje pasaulio bei Europos čempionatų ir net keturiose olimpinėse žaidynėse. Sportininkė džiaugiasi, kad kilnus sportinio elgesio pavyzdžių per daugybę metų pastebėjo ne vieną. Tačiau paskutinių, 2012 m. Londono olimpinių žaidynių metu tokio elgesio svarba išryškėjo bene labiausiai. 2018 m., po šešerių metų pertraukos septynkovininkei buvo grąžintas iškovotas bronzos medalis, kai paaiškėjo, jog dvi varžovės buvo nušalintos dėl dopingo taisyklių pažeidimų.

„Jausmai labai dvejopi. Aš dažnai sakau, kad šis varžovių poelgis, sąžiningo varžymosi vertybės ignoravimas, kainavo trenerio gyvybę. Žinoma, džiugu, kad tai buvo išaiškinta, tačiau iš manęs buvo atimta galimybė pergale džiaugtis kartu su mylimu treneriu, kuris, deja, per šią pertrauką paliko mūsų pasaulį. Ir to džiaugsmo, kurį kartu galėjome patirti, niekas nepakeis ir nesugrąžins. Taip pat yra galimybė, kad kai kurie nesąžiningo dalyvavimo atvejai niekada ir nebus išaiškinti. Todėl skatinti kilnų sportinį elgesį, sąžiningo varžymosi vertybę po šio įvykio man atrodo dar svarbiau“, – emocijomis pasidalijo sportininkė.

Kalbėdama apie kilnaus sportinio elgesio svarbą A. Skujytė pabrėžia, kad tai – čempioniška savybė, net jeigu sportininkas ir neiškovoja prizinės vietos.

„Čempionas yra tas, kuris elgiasi sąžiningai, yra tolerantiškas, solidarus su varžovais, teisėjais bei aptarnaujančiu personalu, rūpestingas, moka džiaugtis savo ir kitų pergalėmis. Tu gali būti geriausias pasaulyje, tačiau jei tu neturi šių vertybių, tave vienu ar kitu metu užklups nerimas. Galbūt nerimausi dėl to, ar patikrins dopingo kontrolė, galbūt prastai jausiesi, jei sumenkinai varžovą ar nepadėjai, kai turėjai visas galimybes padėti. Aš manau, kad buvimui čempionu yra svarbiau jausmas, kad padarei viską, ką galėjai geriausio, tiek sporto aikštėse, tiek už jų ribų“, – ilgos karjeros patirtimi dalijosi septynkovininė.

Vertybes perduoda vaikams

Šiuo metu karjerą baigusi A. Skujytė savo žiniomis dalijasi su mažaisiais sportininkais Kauno sporto mokykloje „Startas“ bei LSU sporto ir laisvalaikio centre. Lengvosios atletikos trenerė prasitaria, kad esant galimybei pabrėžia kilnaus sportinio elgesio svarbą ir skatina tokį vaikų elgesį.

„Dažniausiai matomi pavyzdžiai yra neigiami pavyzdžiai ir tai yra puikus momentas su vaikais pasikalbėti, kaip sportininkas turėtų elgtis, kodėl svarbus kilnus sportinis elgesys. Specialiai tam nesiruošiu, mes labai daug sportuojame, bet pasitaikius progai visada pasikalbame, diskutuojame, kaip derėtų pasielgti. Manau, kad treneriams bei pedagogams labai svarbu tokiomis akimirkomis atkreipti vaikų dėmesį, o po kilnaus poelgio juos paskatinti, palaikyti“, – pasakoja jau kelerius metus trenere dirbanti sportininkė.

Ieškoma kilnaus sportinio elgesio pavyzdžių

Artėjant kilnaus sportinio elgesio apdovanojimams A. Skujytė prasitaria, kad jai tai – vienas gražiausių metų įvykių Lietuvos sporto pasaulyje. O vis dvejojančius, ar jų pavyzdys tinkamas, nebijoti užpildyti nominantų pasiūlymų paraišką ir atskleisti Lietuvai kilnaus sportinio elgesio herojus.

„Man yra be galo gražu, kai žmogus negalvodamas apie save, visiškai iš širdies, imasi padėti kitam. Tai yra jaudinančios, filmų scenarijų vertos istorijos. Dažniausiai jos yra tylios, niekam nežinomos, nes tokie žmonės savo elgesiu nesiekia būti išgirsti, tai yra nuoširdus noras padėti.

Džiugu, kad kiekviena nominacija kasmet sulaukia po kelis pasiūlymus, o mes tas istorijas galime garsinti ir taip įkvėpti visuomenę. Todėl labai noriu paskatinti visus žinančius tokio elgesio pavyzdžių sporto bendruomenėje, įvairių projektų ir organizacijų kilnių iniciatyvų, nedvejoti ir pasidalinti, o vėliau šie pavyzdžiai skamba ne tik apdovanojimų metu, bet ir žiniasklaidoje Lietuvoje ir pasaulyje. Taip mes visi kartu kuriame tolerantiškesnę, solidaresnę visuomenę bei geresnę Lietuvą“, – siūlyti nominantus kvietė Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentė A. Skujytė.

Vasario mėn. LTOK vyksiančiuose apdovanojimuose bus pagerbti net šešių nominacijų laureatai: Už viso gyvenimo nuopelnus, 2022 metų kilnus poelgis, 2022 m. Jaunojo sportininko ar jaunimo komandos kilnus poelgis, Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams, Fair Play projektas, Fair Play organizacija.

Savo nominantus visuomenė kviečiama siūlyti užpildant paraiškos formą: https://bit.ly/3tybLSJ    

Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio judėjimo metu per pastaruosius 29 metus nemažai nuveikta skleidžiant kilnaus elgesio vertybes šalyje ir siekiant žmogui tarnaujančio humaniško sporto. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kasmet apdovanoja iškiliausius mūsų sportininkus, sporto darbuotojus, organizacijas bei projektus.

ltok.lt

The post Karjeros patirtimi pasidalijusi Austra Skujytė: „Pastebėdami ir įvertindami kilnų sportinį elgesį kuriame geresnę Lietuvą“ first appeared on Sportas24.