Marytė Marcinkevičiūtė
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ ataskaitos ir rinkimų konferencijoje „Best Western Vilnius“ viešbutyje dalyvavo 43 delegatai iš 44 klubų.
Draugijos prezidentu trečiai kadencijai vieningai perrinktas vilnietis Algis Bronislavas Vasiliauskas. Viceprezidentu perrinktas vilnietis Giedrius Grybauskas, o generaliniu sekretoriumi – vilnietis Vytas Nėnius.
Į prezidiumą taip pat išrinkti vilnietis Arvydas Sedekerskis, kaunietis Algis Pušinaitis, šiaulietis Arvydas Aukčionis, plateliškis Vaclovas Buivydas, uteniškis Algirdas Bivainis ir tauragiškis Antanas Domeika.
Pastaruoju metu „Žalgriui“ nebuvo skirtas valstybės finansavimas, gyventi nebuvo lengva, laukė daug iššūkių, tačiau už ketverių metų laikotarpio nuveiktus darbus atsiskaitęs draugijos prezidentas A.B.Vasiliauskas teigiamai vertino tai, ką draugija padarė ir gyrė žmones.
Nepaisant sunkaus draugijai laikotarpio, ji nesiruošia kelti baltos vėliavos. Kitąmet sukaks 80 metų, kai įkurta„Žalgiris“ ir žalgiriečių šeima šį savo neeilinį jubiliejų nori sutikti optimistine nuotaika, o ne nuleistomis galvomis.
Didelis dėmesys sporto renginiams
Pagrindinis dėmesys draugijos sportinėje veikloje nukreiptas į renginius, kurie turi tęstinumą, „Žalgirio“ taurės varžybas, organizuojamus renginius su draugijos sporto klubais ir federacijomis bei tarptautines varžybas Lietuvoje.
Draugijos vizitinė kortelė – vasaros ir žiemos žaidynės, kuriose dalyvauja daug įvairaus amžiaus žalgiriečių.
Pranešimą skaitęs A.B.Vasiliauskas akcentavo, jog draugija gyva tol, kol turi savo renginius.
Per žalgiriadą iki šiol neatsitiko taip, kad dėl vienų ar kitų priežasčių neįvyktų kurios nors varžybos. Žaidynės turi ir tradicines savo vietas: vasarą jos dažniausiai rengiamos Palangoje, Vilniuje ir Kaune, o žiemą – Alytuje, Vilniuje ir Ignalinoje.
Pirmo etapo kovos vyksta sporto klubuose, po to varžomasi zoninėse ir finalinėse varžybose.
Žiemos žaidynėse aktyviausi buvo Vilniaus, Marijampolės, Alytaus, Šalčininkų, Utenos ir Trakų žalgiriečiai, o vasaros dar prisidėjo kauniečiai ir druskininkiečiai.
„Nuo pat draugijos įkūrimo glaudžiai bendradarbiavome su sporto šakų federacijomis ir kartu organizuodavome įvairius renginius.
Šiemet jau 26-ą kartą surengėme ir rėmėme tarptautines „Žalgiris Grand Prix“ stendinio šaudymo varžybas, kuriose dalyvavo daugiau kaip 50 šaulių iš Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
Garsus ir mūsų rengiamas plaukimo maratonas Plateliuose, bėgimas aplink Žaliuosius ežerus, kiti renginiai, kuriuos organizuojame su mūsų sporto klubais ir organizacijomis“, – kalbėjo A. B. Vasiliauskas.
Per ataskaitos laikotarpį buvo organizuotos net 786 draugijos sporto priemonės. Daugiausia jų buvo surengta 2020 metais (205), o mažiausiai – šiemet (187).
2020-2021 metais draugija įgyvendino projektą „Sporto renginių organizavimas šalyje“. Pirmaisiais metais įvyko 7 renginiai (1500 dalyvių), o 2021 m. – 14 (1800 dalyvių).
2022 m. buvo organizuoti 29 renginiai (3350 dalyvių), o 2023 m. iki liepos vidurio – 20 (2388 dalyvių).
Sumažėjo draugijos sporto klubų
Draugijos prezidentas savo pranešime daug dėmesio skyrė sporto klubams ir akcentavo, kad jie yra pagrindinė kiekvienos nevyriausybinės organizacijos dalis.
„2018-aisiais įvykus didžiajai sporto reformai, viskas iš pagrindų pasikeitė, priimti nauji sprendimai. Kokie jie bus ateityje, šiandieną ne mums spręsti, turime ir savų skaudulių.
Draugijoje 2020 metais mūsų sporto klubuose buvo 4288 narių, o iki 2023 metais jų sumažėjo iki 2611-os.
Sumažėjo ir klubų, kurių liko 44. Negalėčiau teigti, kad dėl to kuo nors kalta „Žalgirio“ draugija.
Sporto reforma vyko ne tik miestuose, bet ir rajonuose bei palietė daug ką.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didesnį dėmesį skiria vaikų švietimui, jų įstaigoms, todėl sporto pokyčiai buvo neišvengiami.
Nevyriausybinės organizacijos nėra pelno siekiančios, jų vienintelė nauda ir pelnas – žmogaus emocinė būklė, gyvenimo kokybė ir sveikata.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusigręžia nuo vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonių ir mes tą skaudžiai išgyvename.
Gyvename kaip ta ūkinė bendrija, lyg būtume pelno siekianti organizacija ir mūsų niekas nenori išgirsti“, – teigia A.B.Vasiliauskas.
Kritikos strėlės – ministerijai
ŠMSM daug kritikos pažėrė ir draugijos generalinis sekretorius V.Nėnius. Jis prisiminė, kaip buvo sunkiai kovojama, jog sportas tik nepatektų į šios ministerijos globą. Tačiau pateko ir dabar pakliūta į spąstus.
„Ministerija sporto reikalus sprendžia nesėkmingai. Buvo sukurtas Sporto rėmimo fondas, kuris skyrė du trečdalius biudžeto lėšų.
Tačiau didesnė jų dalis buvo išdalinta ne visuomeninėms sporto organizacijoms, o uždarosioms bendrovėms, nežinomoms organizacijoms jų sporto priemonėms organizuoti.
Mūsų draugija turi savo tradicijas, aktyvių sporto organizatorių būrį, palyginti su kitomis sporto organizacijoms gana stiprią materialinę sporto bazę, miestuose, miesteliuose, rajonuose, apylinkėse veikiančias sporto bendruomenes.
Tai – mūsų jėga. Dirbame su savivaldybėmis, teikiame savo projektus, aiškiname jų svarbą. Dauguma savivaldybių mus palaiko.
Galbūt, daugiau dėmesio turėtume skirti jaunesniajai kartai, bet mes savo veiklą daugiau orientuojame į vyresnio amžiaus žmones.
Smarkai nusivylėme, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija fiziniam aktyvumui šiemet teskyrė vos 1 mln. eurų, o kiti milijonai, kurie buvo numatyti, kažkur išgaravo“, – aštriai kalbėjo V. Nėnius.
Draugija neturi finansinių skolų
Konferencijoje su draugijos vidaus audito ataskaita supažindino Irena Andrijauskaitė, kuri akcentavo, jog draugija neturi ilgalaikių įsipareigojimų ir finansinių skolų bei yra pajėgi sumokėti trumpalaikius įsiskolinimus ir sąskaitas.
Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė marijampolietis Gintautas Janušauskas, o pinigų srautų ataskaitą – Alvyda Grimašauskienė.
Su 2024-2027 metų programos metmenimis supažindino V. Nėnius, o su Sporto plėtros programa 2022-2030 metams – G.Grybauskas.
Buvo patvirtinta nauja draugijos įstatų redakcija. Draugijos veikla per ataskaitinį laikotarpį buvo įvertinta patenkinamai.
Konferencijos metu buvo apdovanoti žalgiriečių žaidynių miestų ir rajonų grupių nugalėtojai ir prizininkai komandinėje įskaitoje.
