Vasario 12 dieną Ignalinoje vyks SKIGO lygumų slidinėjimo maratonas.
„Kai didesnėje Lietuvos dalyje sniego slidinėti nepakanka, kai kam gali kilti klausimas, iš kur tas slidinėjimo maratonas ir kas jame dalyvaus? Panagrinėkime situaciją plačiau ir sužinosime, kam tokie klausimai kyla, o kam – ne“, – sako pagrindinis renginio organizatorius, specializuotos slidinėjimo parduotuvės SKIGO.LT vadovas Marijus Rindzevičius.
Kuriai slidinėtojų grupei priklausote, atpažinkite save
Pirmiausia visus slidinėjančius Lietuvoje, turbūt, reikėtų išskirti į keturias grupes: sportininkus, mėgėjus, žiemą slidėmis palaikančius sportinę formą ir epizodinius slidinėtojus.
Sportininkai – tai asmenys, paprastai iki 35 metų amžiaus, kurie lanko slidinėjimo būrelį mokykloje ar priklauso lygumų slidinėjimo, orientavimosi slidėmis ar biatlono sporto klubams ir siekia rezultatų.
Jie kryptingai sportuoja žiemą-vasarą. Lietuvoje jų, tikėtina, yra ne daugiau kaip pusė tūkstančio.
Sportininkai-mėgėjai – šią grupę reikėtų dar papildomai išskirti į du pogrupius.
Pirmasis – asmenys, kurie jau yra baigę slidinėjimo karjerą, t. y. sportininkai, kuriems daugiau nei 35 -eri.
Antrasis – dažnai aktyvūs sporto bendruomenės nariai, kurie vasarą dalyvauja bėgimo, dviračių ar kitų sporto šakų varžybose, o žiemą savo fizinį pasirengimą palaiko slidinėdami.
Abiem pogrupiams būdingas sportinis charakteris: jiems priskiriami nariai nevengia varžybų ir linkę savo jėgas retkarčiais išbandyti mėgėjiškose slidinėjimo lenktynėse.
Šiai grupei priskiriamų asmenų Lietuvoje, tikėtina, yra 10 kartų daugiau, nei priskiriamų tikrų sportininkų grupei.
Sportinę formą sveikatinimo tikslais palaikantys asmenys – tai dažniausiai yra aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, nepriklausomai nuo to, ar jie kada nors yra bandę kokį sportą ar ne.
Jiems ši veikla paprasčiausiai patinka ir jų kasmet vis daugėja. Ypač didelį impulsą šiai grupei davė ilgas karantino laikotarpis. Neabejotinai ši grupė yra gausesnė už pirmąsias dvi.
Epizodiniai slidinėtojai – tai asmenys, kurie į slides pasižiūri tada, kai:
a) labai sninga ir vaizdas toks, kad kieme lengviau vaikščioti slidėmis nei pėsčiomis,
b) kai atrakcijos vardan pakviečia slidinėti draugai
c) kai išgirsta kažkieno pasakojimą, kaip puikiai praleido laiką gamtoje ant slidžių.
Taigi, pirmos dvi grupės slidinėja kiekvieną žiemą ir, nepriklausomai nuo sąlygų, tokių galimybių slidinėti Lietuvoje randa.
Jie turi tikslą kryptingai reguliariai sportuoti. Todėl, jei nėra sniego šalia, važiuoja ten, kur jo yra.
Tarkime, vilniečiai, nutirpus sniegui parkuose, tinkamų slidinėjimui vietų ieško Verkių miške, važiuoja į reguliariai prižiūrimą Nemenčinės biatlono trasą ar bent jau retkarčiais aplanko LŽSC trasą Ignalinoje, kuri vienintelė Lietuvoje jau eilę metų gali pasigirti dirbtinio sniego danga.
Tuo tarpu trečios grupės asmenys slidinėjimą dažniausiai renkasi tada, kai už lango yra puikios sąlygos slidinėti.
Jiems slidinėjimas – puiki pramoga ir sveikatinimas viename. Tačiau, jei žiemos metu už lango lyja, teigiama temperatūra ar reikia įdėti energijos slidinėjimui tinkamų trasų paieškoms, jie tikėtina liks namie ar, rečiau tikėtinu atveju, eis sportuoti į sporto klubą, bėgioti ir pan.
Epizodiniai slidinėtojai slides ištraukia tik tada, kai gamta juos išprovokuoja sniego kalnais ir saulės blyksniais.
Dažnu atveju jie taip ir lieka nesupratę, ko ten kiti veržiasi ant tų slidžių, nes dažniausiai įsigyja patį pigiausią inventorių (gi neva ne sportininkai juk esą), o ir slidinėjimui renkasi arčiausiai gyvenamosios vietos esančias vietas, retai kada primenančias tikrą slidinėjimo trasą.
Šie slidinėtojai tikrai nesidomi, kur ir kokios slidinėjimo sąlygos yra – ir žinia, kad kažkur Lietuvoje vasario 12 dieną vyks slidinėjimo maratonas jiems šiuo metu gali pasirodyti neįtikėtina.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
