
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Palangoje tris dienas vykęs #BeActive sporto festivalis, kurį rengė Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, sutraukė daugiau nei 2 tūkstančius fizinio aktyvumo puoselėtojų.
Šis festivalis šiemet pakeitė kelis dešimtmečius gyvavusį „Sportas visiems“ festivalį. Jo organizatoriai, o ir patys šventės dalyviai viliasi, kad tai buvo tik trumpas visoje Lietuvoje ypač populiaraus buvusio festivalio stabtelėjimas ir kitąmet jis vėl sugrįš į pajūrį.
Šiemetiniame #BeActive festivalyje buvo daugiau kaip 50 sporto renginių ir fizinio aktyvumo užsiėmimų.
Juo Lietuvoje oficialiai pradėtas Europos sporto savaitės renginių maratonas.
Festivalis Palangoje buvo surengtas už europinius pinigus ir buvo kiek mažesnės apimties nei ankstesni „Sportas visiems“ festivaliai.
Fizinio aktyvumo šventė prasidėjo mankšta Jūratės ir Kastyčio skvere, kuriai vadovavo Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė kaunietė Joana Bartaškienė, bei pratybomis prie jūros.
Gerą valandą pasportavę festivalio dalyviai buvo pakviesti į tradicines eitynes pagrindinėmis miesto gatvėmis į centrinį stadioną, kur vyko iškilmingas #BeActive festivalio atidarymas.
Dalyvius pasveikino Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas ir Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas.
Įspūdingai atrodė Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ masinis šokis, kurį atliko net 400 šokėjų.
Žiūrovus iš savo vietų pakėlė garsios praeityje Lietuvos sportinės gimnastikos atstovės, daugkartinės Lietuvos čempionės ir varžybų teisėjos Danutės Janonienės jos artėjančio 85 metų jubiliejinis pasveikinimas. Žiūrovai šiai legendai plojo atsistoję.
Festivalyje pagrindinis akcentas buvo ne tik varžybos ir rezultatai, bet ir atskirų sporto šakų mokymai, kvietimai visus sveikai ir aktyviai gyventi.
Latvės džiaugėsi festivaliu
Palangoje buvo galima pamatyti ir 18-os entuziasčių grupelę iš Latvijos. Vadovaujamos Kuldigos vieno iš klubo vadovės Iritos Grinbergos, Latvijoje organizuojančios panašius fizinio aktyvumo renginius ir festivalius, jos Palangoje dalyvavo įvairiose šokių programose.
„Jau daugiau nei vieneri metai pas mus viskas uždrausta, todėl pas jus ir atvažiuojame. Išmokome visą linijinių šokių programą, kurią pristatė Neringa Staškūnienė. Draugaujame su Lietuvos šokėjais ir dalyvaujame visur, kur tik mus pakviečia. Šoksime stadione, gatvėje, festivalio atidaryme. Birželio mėnesį dalyvavome renginyje Druskininkuose, o Palangoje festivalyje „Sportas visiems“ save pirmą kartą pristatėme gal prieš aštuonerius metus. Festivalis mums labai patiko, juo Palanga gyvena visas tris dienas ir pajutome, kad žmonės tikrai pasiilgo tokių renginių“, – kalbėjo I. Grinberga.
Iš žaidynių – į festivalį
Įspūdingai festivalyje atrodė Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, kurie autobusais į Palangą atvažiavo iš savo keturias dienas vykstančių žaidynių Palangos apylinkėse – Balsių stovykloje.
Šauliai turėjo savo stendą, kur poilsiautojai galėjo susipažinti su jų veikla, miesto svečius ir festivalio dalyvius jie mokė šaudyti pneumatiniu šautuvu, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
„Festivalis Palangoje – vienas mūsų žaidynių etapų, kurį pamėgo mūsų jaunieji šauliai. Jų žaidynėse ir festivalyje dalyvavo apie 400.
Mūsų gretose – šauliai iš visų Lietuvos apskričių komandų, kurių kiekvienoje – po 30 žmonių.
Žaidynių programoje – įvairios rungtys: estafečių, šaudymo, orientavimosi, vandens varžybos.
Visas keturias dienas ir Balsiuose, ir Palangoje aktyviai leidžiame laiką“, – pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, atsargos majoras Židrūnas Šadauskis.

Didelis grindų riedulio populiarumas
Didelio susidomėjimo sulaukė grindų riedulio pristatymas. Jaunimą žaisti mokė pats Lietuvos šios sporto šakos federacijos prezidentas vilnietis Arvydas Ilgevičius.
Riedulininkai atsivežė visą įrangą iš Vilniaus, tad Jūratės ir Kastyčio skvere atsirado aikštelė su bortais, į kurią patekti reikėdavo gerokai palaukti eilutėje.
Norėjo pažaisti tėvai, mamos, vaikai, poilsiautojai. Kai kurie vaikai netgi per ilgai užsibūdavo aikštelėje, juos reikėjo raginti užleisti vietą kitiems.
„Grindų riedulys Lietuvoje vis labiau populiarėja. Ypač jis patrauklus vaikams. Grindų riedulys žaidžiamas rankinio matmenų aikštelėje (20×40 m), o mes šią sporto šaką per įvairius renginius pristatome nedidelėje pripučiamoje aikštelėje, kad vaikai nesusižeistų.
Per Vilniaus sporto festivalį tėvai netgi pradėjo mums dėkoti, kad prie mūsų palikę vaikus, jie visą valandą galėjo ramiai vaikščioti. Panašiai atsitiko ir dabar Palangoje.
Iš Sporto rėmimo fondo bei Vilniaus savivaldybės gavome lėšų sportiniams inventoriui įsigyti, jį išdalinome mokykloms, darželiams, nusipirkome aikštelių bortus“, – mintimis dalijosi A. Ilgevičius.
Grindų riedulio puoselėtojai Palangoje vaikus vaišino savo rėmėjų „Arimex“ riešutais, iš tėvų sulaukė daug klausimų, kur būtų galima savo jaunąsias atžalas užrašyti į šios sporto šakos grupes.
Entuziastų jau yra Vilniuje, Vilniaus rajone, Ignalinoje, Molėtuose, Širvintose, Kelmėje, Vilkaviškyje, tačiau nėra etatinių trenerių, dirba tik visuomenininkai.
„Anksčiau per Lietuvos „Vilčių“ žaidynes dalyvaudavo po aštuonias mergaičių ir berniukų komandas. Vilniečiai susiduria su sporto salių problema, jas galima nuomotis tik aukciono dėka. Rajonuose ta problema yra išspręsta“, – pasidžiaugė A. Ilgevičius, kuris gruodžio mėnesį Helsinkyje dalyvaus Tarptautinės grindų riedulio federacijos generalinėje asamblėjoje ir stebės pasaulio čempionatą.
Smiginio varžybose – vyriausi festivalio dalyviai
Netrūko norinčiųjų pasivaržyti krepšinio baudų mėtymo ir smiginio varžybose.
Savo sugebėjimus demonstravo festivalio dalyviai ir poilsiautojai.
Puikią palaikymo komandą turėjo vienas iš vilniečių krepšininkų, už kurį sirgo kone visa jo šeima – mama, dukra, sesuo, draugė. Kai tokia puiki palaikymo komanda ir metimai taiklūs: devyni iš dešimties.
Smiginio varžybose savo taiklumą panoro išmėginti #BeActive festivalio vyriausi dalyviai: moterų grupėje – 81 m. šiaulietė Valė Ežerskienė ir vyrų – jos klubo narys 83-erių Kazys Katinas.
Jauniausi smiginio varžybų dalyviai – šešerių metų klaipėdietė Aleksandra Mingaliova ir jos bendraamžis vilnietis Jonas Burneika.
Atskirose grupėse nugalėtojais tapo Valerija Svorobovič iš Šalčininkų ir kėdainiškis Titas Bodendortas, panevėžietė Ingrida Guželienė ir vilnietis Jevgenijus Grabčionokas.
Jėgas bandė apie 100 sportininkų.
Žmonės pavargo būti visuomenininkais
#BeActive festivalį apibendrina Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas: „Nustebino dalyvių gausa. Smagu, kad net ir valstybės neremiami žmonės sportuoja, tačiau gaila, kad festivalis mažėja, organizacijų turinys ne toks, koks būdavo anksčiau.
Anksčiau šiame fizinio aktyvumo renginyje Palangoje dalyvaudavo 4-6 tūkstančiai dalyvių, o dabar gerokai sumažėjo.
Labai trūksta stabilumo: vyresnės kartos žmonės pavargo būti visuomenininkais, o jaunimas nebenori tęsti šio darbo.
Iš valstybės trūksta tolesnio požiūrio į fizinį aktyvumą. Mums yra labai svarbus kiekvienas festivalio žmogus.
Kuklus buvo festivalio atidarymas, saugojant žmonių sveikatą, vėsiu oru jį stengėmės surengti kiek tik įmanoma trumpesnį.
Sporto šakos liko tos pačios, kaip ir festivalyje „Sportas visiems“, tik dabar nebeliko varžybų paplūdimyje, taip pat dalį rungčių, kurios reikalavo nemažų resursų, bet nebuvo skaitlingos.
Šiemet susidūrėme su nemažais finansiniais sunkumais, gyvename tik iš europinio projekto, daug ką darėme iš mūsų organizacijų dalyvių mokesčių.
Reikėjo mokėti už sporto bazes, nakvynę ir darbą teisėjams.
Jaučiame didelę atsakomybę prieš daugelį savo organizacijų, žmones, kurie ruošė šį festivalį.
Masinių šokių kolektyvai savo programą tobulino pusę metų, kūrė choreografijas, dalyviai mokėsi šokti vienodai. Tai nėra taip paprasta.
Mūsų asociacijos vadovai Palangoje buvo susitikę su Švietimo, mokslo ir sporto viceministru Linu Obcarsku, aptarė rūpimus klausimus.
Džiugu, kad ministerija pagaliau žada ir galvoja, jog nacionalinio lygio organizacijoms, kurios dirba su daugiau nei 20 savivaldybių ir į savo renginius pritraukia daugiau nei 20 organizacijų, finansavimas neturi būti projektinis, o programinio lygmens.
Jis užtikrina renginių tęstinumą ir tradicijas, kai kurių nekomercinių renginių gyvastį.
Ministerijai mūsų siūlomi kriterijai yra priimtini ir viliamės, kad kitąmet bus atkurtas programinis finansavimas, nes visoje Europoje tiek profesionalusis, tiek mėgėjų sportas yra traktuojami kaip abu vienodai svarbūs.
Kol kas jaučiame šiokį tokį diskriminacinį momentą, nes fizinis aktyvumas ir sveikatingumas šalyje finansuojamas tik projektų lygmeniu.
Tai reiškia laikinumą ir netęstinį požiūrį, kai federacijos įgyvendina ilgalaikę, bent jau ketverių metų programą.
Labai norėtume, kad ta diskriminacija būtų panaikinta“.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
