Marytė Marcinkevičiūtė
Lapkričio 8-11 d. Vilniuje vyko Europos olimpinių akademijų (EOA) Kongresas, kuriame dalyvavo 23 šalių delegatai. Kongreso pagrindinė tema – ,,Olimpinis judėjimas besikeičiančiame pasaulyje”.
EOA vadovai renginiu liko labai patenkinti ir pagrindinei organizatorei Lietuvos olimpinei akademijai (LOA) skyrė daug gražių žodžių ir gausybę padėkų. Pasibaigus Kongresui, jau sugrįžęs į namus, Europos olimpinių akademijų prezidentas prof. dr. Manfredas Laemmeris LOA atsiuntė nuoširdžią padėką.
Lietuvos olimpinės akademijos prezidentės, Klaipėdos Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėjos, prof. dr. Astos Šarkauskienės paprašėme plačiau papasakoti apie šį Kongresą: „Kongreso tema „Olimpinis judėjimas besikeičiančiame pasaulyje“ atsispindėjo plačiose diskusijose ir paskaitose temomis nuo žmogaus teisių, sporto autonomijos iki apsaugos.
Be diskusijų ir unikalios kultūrinės programos, EOA nariai pritarė keturių naujų NOA priėmimui į savo ratą ir patvirtino naują komisijų darbo tvarką.
Pirmąją sesiją „Taika, karas ir žmogaus teisės: olimpinio judėjimo atsakomybė“ pradėjo Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto koordinatorius Tomaszas Frankovskis, kuris savo vaizdo žinutėje aiškiai išdėstė moralinę pareigą ginti Europos sporto modelio vertybes.
Sylvia Schenk iš Tarptautinio olimpinio komiteto Žmogaus teisių patariamosios komisijos pristatė žmogaus teisių svarbą olimpiniame judėjime ir jo atsakomybę olimpinės taikos misijos kontekste karo metu.
Ukrainos olimpinės akademijos prezidentės prof. dr. Marijos Bulatovos pranešime buvo kalbama apie karo su Rusija įtaką Ukrainos sportui nuo 2014 m. iki šių dienų ir apie tai, kaip sportas įveikia šiuos iššūkius.
Doc. dr. Olga Kuvaldina iš Klaipėdos universiteto įvardijo svarbiausius Ukrainos olimpinius sporto poreikius, susijusius su sportininkų rengimo tęstinumu, saugumu ir infrastruktūra, o prof. dr. Olena Turos iš Marzejevo instituto Kijeve daugiausia dėmesio skyrė karo padariniams aplinkai ir poveikiui jaunimui bei sportui.
Vakare Valdovų rūmuose iškilmingoje vakarienės aplinkoje įvyko pirmoji EOA istorijoje apdovanojimų ceremonija.
Pirmasis EOA iždininkas Alesas Solaras buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus“.
Ukrainos olimpinė akademija gavo apdovanojimą už geriausią metų olimpinio švietimo projektą, o Čekijos olimpinė akademija – už geriausią olimpinio paveldo projektą.
Antroji konferencijos diena prasidėjo sesija „Olimpinis judėjimas tarp autonomijos ir intervencijos“.
Ją pristatė Europos olimpinio komiteto (EOK) Teisės komisijos „Sporto valdymo organų taisyklėse esančių arbitražinių sutarčių galiojimas“ pirmininkas Marcas Theisenas ir Jeanas-Michelis Brunas, EOK Kultūros ir švietimo komisijos pirmininkas, pristatantis sporto ypatumus Europoje.
Vėlesnėje sesijoje „Nacionalinių olimpinių akademijų partneriai: bendradarbiavimas darnaus vystymosi labui“ dėmesys buvo nukreiptas į nacionalines olimpines akademijas (NOA) ir jų bendradarbiavimo galimybes.
Olimpinių studijų centro (OSC) direktorė Maria Bogner kalbėjo apie siekį padaryti olimpines žinias prieinamas visiems ir pristatė daugybę OSC teikiamų išteklių.
Tolesniuose pranešimuose buvo nagrinėjama, kaip išoriniai ir vidiniai veiksniai daro įtaką NOA darbui.
Paraskevi Salepi iš Peloponeso universiteto apžvelgė institucinę NOA aplinką, o Soenke Schadwinkel iš EOA pristatė nacionalinių olimpinių akademijų palyginimo sistemą, kad būtų galima pasisemti įkvėpimo ateities strateginei plėtrai.
A. Solaras sesiją baigė savo mintimis apie tvarią ir savarankišką NOA finansinio biudžeto strategiją.
Popietė buvo skirta į praktiką orientuotiems mainams. Keturių EOA narių rengiamuose seminaruose delegatai susipažino su pavyzdiniais projektais ir turėjo galimybę diskutuoti bei plėtoti savo idėjas.
Eda Caushi iš Albanijos olimpinės akademijos vedė seminarą apie „Olimpinių vertybių estafetę“ ir kaip mokyti olimpinio ugdymo subtilybes, bendradarbiaujant su nacionalinėmis sporto federacijomis.
A.Solaras savo seminare aptarė Erasmus+ projektų paraiškų naudą ir jų rengimo ypatumus.
Rumunijos olimpinė akademija, atstovaujama Simonos Amanar Tabaros ir Anitos Sterea, savo seminarą skyrė įspūdingam savanorių tinklui ir tai, kiek tai taikoma kitoms šalims.
Prof. dr. Arnaud Richard’as iš Prancūzijos nacionalinės olimpinės akademijos dalyvavo diskusijoje apie olimpinį ir parolimpinį švietimą, atsižvelgiant į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
Dar vienas šių metų Kongreso akcentas dalyvių laukė trečią dieną, prasidėjęs apskritojo stalo diskusijomis EOA vadovaujamo Erasmus+ projekto „Kurkime saugų Europos sportą kartu“ tema.
Ekspertų grupė su Miriam Reijnen (NOK*NSF saugaus sporto centras), Andreja McQuarrie („McQuarrie Consulting“), Alenka Hiti (Rudi Hiti akademija), Ugnė Chmeliauskaitė (ENGSO jaunimas) ir Agnė Vanagienė (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas) paliko įspūdį savo aistringu atsidavimu kovai su nederamu elgesiu sporte.”
Prieš šį Kongresą Lietuvos olimpinėje akademijoje lankėsi Europos olimpinių akademijų prezidentas prof. dr. Manfredas Laemmeris. Kokius su juo aptarėte pagrindinius klausimus, ar garbingas svečias turėjo pastabų dėl pasirengimo Kongresui?
EOA prezidentas prof. dr. Manfredas Laemmeris Vilniuje lankėsi rugpjūčio mėnesį.
Pirmiausia su prezidentu buvo derinama Kongreso bei tuo pačiu metu įvyksiančios Generalinės asamblėjos darbotvarkė.
Buvo nutarta, kad ne tik atitinkamų sričių specialistai skaitys pranešimus, bet taip pat kad bus formuojamos grupės, kur NOA direktoriai pasidalins patirtimi apie Europos Sąjungos projektų rengimą bei jų įgyvendinimą ir organizuojama apskritojo stalo diskusija.
Susitikimo metu buvo aptartos galimų pranešėjų kandidatūros. Prezidentas taip pat norėjo apžiūrėti patalpas, kur planuojama rengti Kongresą.
Mūsų pasiūlymas buvo „Courtyard by Marriott“ viešbutis Vilniuje. Tiek konferencijų salė, tiek pats viešbutis svečiui paliko puikų įspūdį ir buvo priimtas galutinis sprendimas dėl EOA Kongreso rengimo vietos.
Kaip teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, šis renginys – didelis įvertinimas Lietuvai ir mūsų šalies olimpinei bendruomenei. Kas nulėmė, kad būtent šiemetinis EOA Kongresas vyko Lietuvoje, kokius gerus namų darbus reikėjo padaryti?
Buvo numatyta, kad EOA kongresas ir Generalinė asamblėja vyks Paryžiuje.
Derinant detales iškilo daug kliūčių – artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, tiek žmogiškieji, tiek finansiniai ištekliai yra nukreipti šioms žaidynėms rengti.
Laikas bėgo, o aiškaus atsakymo nebuvo. Vadovaujantis EOA Statutu, apie Generalinės asamblėjos datą ir vietą būtina informuoti prieš šešis mėnesius.
Laukti nebebuvo laiko, tai EOA Tarybos, kurios narė ir aš esu, susirinkime pasiūliau kongresą bei Generalinę asamblėją surengti Lietuvoje, Vilniuje.
Kurie pagrindiniai pranešimai buvo patys įdomiausi ir aktualiausi, susilaukė didžiausio dėmesio?
Pirmiausia noriu padėkoti garbiems svečiams, kurie atvyko pasveikinti: Tarptautinės olimpinės akademijos direktoriui dr. Makiui Asimakopoului, specialiajam Tarptautinės olimpinės akademijos patarėjui dr. Dionysui Gangui, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentui Sauliui Galadauskui bei Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovui Rolandui Zuozai.
Visus be galo sujaudino, dauguma nesulaikė ašarų stebėdami Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje įsikūrusio Ukrainos centro vaikų parengtą programą.
Tai buvo lyg įvadas į pirmos dienos tematiką „Taika, karas ir žmogaus teisės: olimpinio judėjimo atsakomybė“.
Visi pranešimai buvo labai aukšto lygio, vieno išskirti negalėčiau – vieni remdamiesi šių dienų statistiniais, kiti moksliniais faktais pagrindė esančią situaciją, karo poveikį ne tik žmonėms, bet ir su supančiai aplinkai.
O kokios diskusijos buvo pačios prasmingiausios, perteiktos svarbios žinios ir patirtys?
Viena esminių temų, kaip ir minėjau – „Taika, karas ir žmogaus teisės: olimpinio judėjimo atsakomybė“.
Doc. dr. Olga Kuvaldina pristatė tyrimo „Ukrainos olimpinio sporto poreikių nustatymas karo sąlygomis“, kurį ji atliko su Klaipėdos universiteto bei Admirolo Makarovo nacionalinio laivų statybos universiteto mokslininkais, rezultatus.
Tai platus ir išsamus tyrimas, kurio pagrindu yra parengtas ir priimtas publikavimui straipsnis labai aukšto lygio moksliniame žurnale.
Apskritojo stalo diskusija tema „Kurkime saugų Europos sportą kartu“ privertė permąstyti saugaus sporto sąvoką.
Buvo analizuojama, kokia ji įvairialypė ir kaip dažnai sunku identifikuoti nederamo elgesio apraiškas.
Kongrese dalyvavo visas olimpinio judėjimo žvaigždynas: be Europos olimpinių akademijų ir Europos olimpinių komitetų asociacijos, Tarptautinio olimpinio komiteto, Europos parlamento, nacionalinių olimpinių komitetų ir universitetų atstovai. Kaip juos užėmėte laisvomis valandomis, kuo domėjosi svečiai?
Visas dienas veiklos buvo suplanuotos nuo ryto iki vakaro. Laisvo laiko visai neturėjome.
Pirmąją dieną vyko iškilminga vakarienė Valdovų rūmuose, kurios metu buvo organizuojama teminė edukacinė ekskursija. Tai lyg įžanga į mūsų parengtą kultūrinę programą.
Antrąją dieną per pertrauką Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos atstovai pristatė savo daugelį metų rinktas kolekcijas.
Trečiąją dieną po pietų organizavome ekskursiją Vilniaus senamiestyje, o paskutiniąją ketvirtąją dieną iš ryto dar spėjome aplankyti Trakus.
Iš Trakų didžioji dalis svečių iš karto vyko į oro uostą. Mums labai pasisekė su gidėmis, kurios buvo tikros profesionalės. Dėkoju joms ir Kongreso partneriui – Vilniaus turizmo informacijos centrui „Go Vilnius“, kuris mus konsultavo, organizuojant kultūrinę programą.
Vilniuje taip pat vyko ir šeštoji EOA Generalinės asamblėjos sesija. Apie ką joje buvo kalbama?
Šiais metais Generalinėje asamblėjoje naujomis narėmis buvo patvirtintos keturios organizacijos: Andoros olimpinis komitetas, Airijos olimpinė federacija, Liuksemburgo olimpinis ir sporto komitetas bei Moldovos Respublikos nacionalinis olimpinis ir sporto komitetas.
Buvo priimti tam tikri Statuto pakeitimai, taip pat EOA komisijų veikimo pakeitimas, kuris buvo įtvirtintas Statute.
Apibendrinkite šiuos du svarbius renginius Vilniuje, ar jais likote patenkinti?
Mes atlikome didžiulį darbą. Dėkoju savo komandai – Lietuvos olimpinės akademijos Tarybai ir ypatingai direktorei Enriketai Prunskienei.
Visi kartu įgyvendinome viską, ką buvome suplanavę, ir tai labai puikiai įvertino mūsų svečiai.
Taip pat nuoširdus ačiū renginio moderatoriui Edvinui Eimontui bei fotografams Bartei Barauskaitei ir Renatui Mizerui.
Išsakytos padėkos ir gauti atsiliepimai yra be galo mieli ir atperkantys įdėtas pastangas.
EOA prezidentas prof. dr. Manfredas Laemmeris pažymėjo, kad Lietuvos olimpinė akademija sugebėjo sukurti patrauklią programą su kultūriniais elementais ir išskirtiniu svetingumu, garsinusią savo šalį tarp delegatų ir už jos ribų.
.
