Retkarčiais dėl žinių stygiaus ar perdėto maksimalizmo atletai patiria traumas ar kitais būdais išsekina savo organizmą. Tokiais atvejais, liaudies folkloru tapęs posakis „Sportas – sveikata“ praranda prasmę. Kaip treniruotis, norint, kad sportas nuo sveikatingumo nenutoltų, papasakojo tradicinio karate asociacijos prezidentas Giedrius Dranevičius.
Tradicinės karate do sporto klubo „Lūšis“ įkūrėjas bei mokytojas teigė, jog dėl šios sporto šakos treniruočių specifikos, tradicinė karate do ypač stiprina sportuojančiojo imuninę sistemą.
„Mokslininkai teigia, kad egzistuoja „gerasis“ ir „blogasis“ stresas. Stresas – lazda su dviem galais. Visi puikiai žinome, kad didžiausias priešas imuninei sistemai yra „blogasis“ stresas, pasyvus gyvenimo būdas, nesveika mityba ir poilsio bei miego trūkumas. „Blogasis stresas“ tai – ilgai trunkantis, pastovus, nuolatinis stresas, pvz.: darbo aplinkoje, šeimoje ir t.t., jis turi didžiulį griaunamą poveikį mūsų organizmui.
„Gerasis“ stresas mobilizuoja milijardus mūsų kūno ląstelių, suaktyvina naujų neuronų gamybą mūsų smegenyse, geriną atmintį, kognityvines funkcijas, dėmesio koncentraciją, skatina smegenų plastiškumą, slopina onkologinių ląstelių dauginimąsi, stiprina imuninę sistemą.
„Gerąjį“ stresą sukelia didelio intensyvumo, trumpai trunkantis fizinis krūvis. Tradicinės karate do treniruočių specifika atitinka šio krūvio apibrėžimą, nes mūsų treniruotės metu krūvis varijuoja, pasiekdamas labai aukštą intensyvumą. Tad treniruotės, kurios sukelia „gerąjį“ stresą, tiesiogiai stiprina imuninę sistemą“, – sakė G. Dranevičius.
Pergales įvairiuose tarptautiniuose čempionatuose tiek individualiose, tiek komandinėse rungtyse skynęs vilnietis įvardino dažniausiai įvairių sužeidimų link vedančius faktorius.
„Svarbiausia – vengti kompetencijų stokojančių trenerių. Antras patarimas – prieš pradedant ką nors sportuoti, pasidomėti, kur tai jus nuves. Trečia – liautis galvojus, kad sportuoti galime ir savarankiškai. Sveikatinančiam sportavimui reikalingos labai rimtos kompetencijos, taip pat kaip ir chirurgui, kuris atlieka širdies persodinimo operacijas. Skirtumas tik tas, kad chirurgo klaidą pastebėsime akimirksniu, o nekompetentingo trenerio ar savamokslio sportininko – po 10 ar 20 metų, priklausomai, kaip aktyviai save žalosime tuos metus.
Paskutinis patarimas, norint nesusižeisti tradicinės karate do treniruočių metu, būtinai padarykite gerą pramankštą. Suaktyvinkite kiek įmanoma daugiau proprioreceptorių, techninius veiksmus studijuokite neskubėdami, atlikite juos biomechaniniu požiūriu maksimaliai tiksliai, venkite tipinės karatistų klaidos ir technikas taikykite prie savo kūno, o ne kūną taikykite prie technikų.
Na, ir niekados nepamirškite po treniruotės pasilikti laiko tempimui. Kūnas jums už tai atsidėkos ir savo pamėgtais sportais galėsite užsiiminėti iki gilios senatvės“, – įsitikinęs karatistas.
Papasakojęs apie traumų prevenciją, G.Dranevičius užsiminė ir apie pačius sužeidimus, kurie gali atsirasti sportuojant netaisyklingai:„Ilgalaikėje perspektyvoje gali greičiau susidėvėti dubens klubo sąnariai (dažna trauma tų, kurie kūną bando „pritempti“ prie technikų ir ignoruoja biomechanikos dėsnius, neatsižvelgia į kūno antropometrinius duomenis, paslankumą sąnariuose ir t.t.).
Na, ir kaip visose greitumo bei galingumo reikalaujančiose sporto disciplinose, galimos raumeninių skaidulų įplyšimo, raiščių patempimo traumos. Tačiau, kaip ir minėjau ankščiau, absoliučia dauguma atvejų, visos jos susijusios su trenerių nekompetencija, atmestiniu darbu ar dėmesio koncentracijos trūkumu treniruočių metu.
Specifinių traumų, jei viskas yra daroma teisingai, ši disciplina neturi. Pažįstu daug žmonių, kuriems jau virš 80 metų, o jie vis dar sportuoja ant tatamio. Aš pats šiame kelyje jau 35 metai, kiekvieną dieną treniruojuosi po keletą kartų ir vis dar jaučiuosi puikiai.“
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
