„Aukščiausias tradicinės karatė do tikslas – pergalė be kovos, be konfrontacijos su oponentu“, – sako Lietuvos tradicinio karate asociacijos prezidentas Giedrius Dranevičius, taip pat įkūręs ir pirmą mūsų šalyje tradicinės karatė do klubą, funkcionuojantį jau beveik 30 metų.
Šiam tikslui suprasti gali prireikti viso gyvenimo. Tačiau nelengvame technikos ir charakterio tobulinimo kelyje greito rezultato nėra.
Apie tradicinės karatė do peripetijas, kuriose susipina šimtus metų vystyti įgūdžiai, filosofija bei šiuolaikinio mokslo tiesos, aukščiausią Lietuvoje – 6 dano – laipsnį turintis G. Dranevičius papasakojo nuo pačių pradžių.
Tradicinė karatė do. Kas tai?
Tradicinė karatė do – beginklė savigynos sistema, kuri šimtmečius evoliucionavo Okinavos salyne (šiuo metu – Japonijos teritorija), o dabartinę savo išraišką įgavo Japonijoje. Pačioje pavadinimo reikšmėje užkoduota šio savigynos meno esmė (Kara – tuščia, Te – ranka, Do – kelias). Tradicinė karatė do yra originalus kovos menas, kurį sudaro principų rinkinys, tinkamas visiems karatė stiliams. Todėl meistras Gichinas Funakoshi, kurio dėka apie karatė do sužinojo visas vakarų pasaulis, sakė: „Karatė yra tik vienas“. Jis nepripažino karatė do stilių, nors mokiniai jo praktikuojamą meną pavadino Shotokan, kuris šiuo metu yra vienas populiariausių karatė do stilių pasaulyje.
Trūkstant edukacijos apie kovos menus žmonės dažnai mano, kad tradicinė karatė do yra vienas iš daugelio egzistuojančių karatė do stilių – tai klaidinga nuomonė. Tradicinė karatė do – biomechanikos principų, per šimtus metų pasiteisinusių įvairių kovos menų koncepcijų ir žmogaus pamatinių vertybių rinkinys. Kiekvienas, remdamasis tais principais ir vertybėmis, gali praktikuoti savo mėgstamą karatė do stilių, suintegruoti juos su savo fizinėmis bei mentalinėmis ypatybėmis ir nuolatos tobulėti. Skirtingų karatė do stilių išorinės formos, mokymo metodikos gali skirtis, tačiau principai, kurie dažnai paprasta akimi gali būti nematomi, išlieka visuose stiliuose bendri.
Iš esmės, šiandien tradicinę karatė do sistemą sudaro trys, tarpusavyje darniai sąveikaujantys elementai: Tode – senoji savigynos sistema, kuri evoliucionavo Okinavos salyne, Budo – Japonijoje gimusi ir jau beveik 400 m. skaičiuojanti kovotojų filosofinė srovė ir šiuolaikinio mokslo (sporto mokslo) pasiekimai. Šis darnus trio tradicinę karatė do, kaip pilnai užbaigtą sistemą, pavertė vienu populiariausių pasirinkimų tarp sąmoningų ir intelektualių žmonių, pasirinkusių studijuoti kovos menus.
Aukščiausias tradicinės karatė do tikslas – pergalė be kovos, be konfrontacijos su oponentu. Tai kovos menas, kuris šiandien tarnauja taikai, prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo, tačiau, reikalui esant, gali tapti efektyviu ginklu meistro rankose. Kad pasiektume šį tikslą, kuris daugeliui žmonių ir šiandien yra sunkiai suvokiamas, pirmiausia, kovos menus turime išnaudoti savo charakterio bruožų tobulinimui. Pagarba, pasitikėjimas, kantrybė, emocijų kontrolė – tai tik keletas bruožų, kuriems ištobulinti nepakaks ir viso gyvenimo.
Evoliuciškai, pradėję studijuoti tradicinę karatė do, mes mokomės iš maksimalios amplitudės judesių išgauti maksimalią jėgą, pažengę meistriškumo kelyje turi kitą tikslą – disponuoti ta pačia jėga naudojant mažos amplitudės judesius ir nugalėti oponentą efektyviai – vieninteliu smūgiu, o meistrai siekia dar aukštesnio tikslo – pergales gyvenime pasiekti be kovos. Tam reikia subalansuoto charakterio, pasitikėjimo savo jėgomis ir noro būti tiesiog geresniu žmogumi.
Jei į tradicinę karatė do pasižiūrėtumėme iš sporto pusės, tuomet atsakymas į klausimą: kas yra tradicinė karatė do? – skambėtų paprasčiau. Tai sporto disciplina, kurią apibrėžia pasaulinės tradicinės karatė do federacijos (WTKF) varžybų taisyklės. Bet koks karatė do stilius gali varžytis tradicinio karatė do varžybose WTKF taisyklių rėmuose.
Jei reikėtų išskirti keletą svarbių punktų iš varžybų taisyklių, tai juos sudėliočiau taip:
- Jokių svorio kategorijų – esminis savigynos principas.
- Kova vyksta iki pirmos efektyvios technikos (shobu ippon), kurią teisėjai įvertina kaip baigiamąją (Todome vaza) – esminis savigynos principas.
- Nenaudojamos jokios apsaugos – esminis savigynos principas.
- Nenaudojami ginklai – esminis beginklės savigynos principas.
- Pilna technikų kontrolė – sveikatos tausojimo principas. Sportas turi tarnauti progreso įsivertinimui, tautos vienijimui, sveikatos stiprinimui, o ne žmonių žalojimui.
Kodėl sportuoti norintis asmuo turėtų pasirinkti šio sporto treniruotes? Kuo šis kovos menas išsiskiria iš kitų?
Aš manau, kad sportuoti norintis asmuo visų pirma turėtų pasirinkti tai, kas jam labiausiai patinka, kas atitinka tikslus, lūkesčius ar pomėgius. Jei jis rinksis tai, kas šiandien yra madinga – tai bus trumpalaikis susižavėjimas. Paprastai tradicinę karatė do renkasi inteligentiški, jo vertę suprantantys žmonės. Žmonės, kurie ieško gyvenime gilesnių dalykų, nemėgsta slysti paviršiumi, ieško atsakymų į klausimus, rūpinasi savo sveikata ir žino, kad trumpų kelių nebūna.
Tradicinė karatė do išsiskiria iš kitų kovos menų savo unikalia visuma. Žmogus, pasirinkęs šią discipliną, pirmiausia investuoja į savo fizinę ir psichinę sveikatą, gauna ir išmoksta pritaikyti Budo filosofijos principus bei pamatines vertybes, kurios padeda kasdieniame gyvenime judėti išvengiant kliūčių. Taip pat išmoksta efektyvios savigynos, turi galimybę tobulėti ir praktikuoti šį savigynos meną visą gyvenimą, pamato kaip apsijungia ir viena kitą papildo senoji empirinė išmintis bei šiuolaikinio mokslo pasiekimai.
Tradicinė karatė do net sporto varžybose neturi svorio kategorijų. Daug kam gali kilti klausimas, o ką daryti jei esi lėtesnis, mažesnis, silpnesnis nei tavo oponentas? Ar turi kokių nors šansų apsiginti ir nugalėti? Atsakymas – taip. Ir čia nėra jokios mistikos. Tradicinės karatė do sistema remiasi įgūdžiais, o ne tik fizinėmis ypatybėmis. Daugelyje sporto disciplinų yra atvirkščiai, tobulėjimas dažniausiai grindžiamas fizinių ypatybių lavinimu, kur greitesni aplenkia lėtesnius, stipresni nugali silpnesnius. Tai nėra kovos menų kelias. Todėl mes ir esame kovos menas, o ne dvikovė sporto šaka. Ką tai reiškia praktikuojančiajam? – pabandysiu paaiškinti.
Kai kurios fizinės ypatybės – pvz., greitis yra labai stipriai determinuotos genetiškai, o tai reiškia, kad individo greičio lavinimas turi labai aiškiai apibrėžtas, genetiškai determinuotas ribas, panašiai kaip ir psichomotorinė reakcija. Mes galime ugdyti ir ugdome savo fizines ypatybes, stengiamės pasiekti savo potencialo ribas, tačiau greitesnis iš prigimties žmogus po vienodų treniruočių ciklo ir liks greitesnis už lėtesnį.
Tradicinę karatė do praktikuojantys žmonės juda kitu keliu. Jie formuoja ir lavina iki tobulumo specifinius įgūdžius, mokosi judėti taisyklingai. Todėl jie juda su mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis, juda greičiau, judesiai tampa mažiau pastebimi, todėl sunkiau prognozuojami. Tokiu būdu jie būdami lėtesni sugeba aplenkti savo oponentus. Mums nereikia būti labai greitiems, mums svarbiausia lemiamą techninį veiksmą atlikti laiku.
Tas pats ir su psichomotorine reakcija – ją lavinti beviltiška. Tai tuščias laiko gaišimas, kuris kovoje neduos jokios naudos. Ja apskritai negalima pasikliauti, nes ji gali būti efektyvi tik ramybės būsenoje. Kovoje vyrauja stresinė aplinka, tad bet koks sąmoningas atsakas į dirgiklį (smūgį) labai sulėtėja. Tradicinėje karatė do mes laviname laiko pojūtį ir stengiamės pajusti, numatyti oponento veiksmus jiems dar neprasidėjus. Trumpai tariant, mes atakuojame tuo metu, kai tik oponentas priima sprendimą atakuoti mus, o ne laukiame jo atakos ir tuomet bandome kažką su ja padaryti. Šį kovos menų fenomeną šiandien pripažįsta ir sporto mokslas apibrėždamas terminu – anticipacija.
Pagrindinis skirtumas turbūt būtų tas, kad mes neauginame bereikalingos raumenų masės, kurią reikės kiekvieną dieną nešiotis ir aptarnauti visoms organizmo sistemoms. Mes mokomės efektyviai išnaudoti jau turimus resursus.
Mano mokytojas Hidetaka Nishiyama (1928–2008) dažnai kartojo: „Kam turėti 12 cilindrų „Jaguar“ variklį, jei jį užvedus iš 12 cilindrų veikia tik du? Tokiu atveju geriau turėti 4 cilindrų variklį, kur darniai veikia visi keturi. Toks variklis bus ir greitesnis, ir efektyvesnis“. Taip jis sakydavo žiūrėdamas į stiprius, puikiai išvystytą raumenyną turinčius sportininkus, kurie nesugebėdavo efektyviai panaudoti savo resursų.
sportas.info
Projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
