Marytė Marcinkevičiūtė
Vilniuje, „Sportima“ arenoje, Lietuvos tautinių imtynių federacija surengė tarptautinį tautinių imtynių festivalį ir pasaulio ukrainietiškų imtynių už diržų čempionatą.
Varžybose dalyvavo 16 šalių sportininkai – Azerbaidžano, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Sakartvelo, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Moldovos, Norvegijos, Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Slovakijos, Ukrainos ir Lietuvos tautinių imtynių puoselėtojai.
Dėl problemų su vizomis neatvyko festivalyje turėję dalyvauti Mongolijos ir Tadžikijos sportininkai, o Kazachijai turėjęs atstovauti atletas susirgo.
Pasak Lietuvos tautinių imtynių federacijos prezidento Gintauto Vileitos, festivalyje paprastai organizuojamos kelių stilių imtynių varžybos, bet dažnai kartu vyksta ir tautinių imtynių pasaulio čempionatai.
„Pasirinkome ukrainietiškų tradicinių imtynių už diržų čempionatą. Kai 2021-aisiais vyko jų čempionatas Lvive, jėgas bandė ir mūsų imtynių meistrai.
Prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų federacija priėmė sprendimą Lietuvoje surengti jų tautinių imtynių už diržų pasaulio čempionatą, kuris vyko kartu su mūsų tarptautiniu festivaliu.
2023-iaiais analogiško čempionato medaliai buvo išdalinti Lenkijoje, o šiemet jis vėl sugrįžo pas mus.
Čempionatui ir tarptautiniam festivaliui gavome dalinį Nacionalinės sporto agentūros finansavimą, suradome rėmėjų.
Įvertinant tai, kad finansinės galimybės buvo kuklios, tautinių imtynių šventė vyko vieną dieną.
Pagrindine arena tapo „Sportima“, visas komandas ir svečius apgyvendinome „Kalvarijos“ ir „Žemaitės“ viešbučiuose“, – pasakojo G. Vileita.
Didelis dėmesys Ukrainos jaunimui
Festivalį ypač paįvairino ir pagyvino septyni jaunieji Zaporižos (Ukraina) sportininkai nuo 9 iki 13 metų.
Jiems buvo surengtos bendros treniruotės su pasaulio čempionu Sergejumi Grečicho.
Ukrainiečiai lankėsi privačiame vaikų darželyje „Vaikų dvarelis“ Riešėje, kur jie pademonstravo savo tautines imtynes, pavaikščiojo po Kalėdų miestelį.
Festivalyje jaunieji ukrainiečiai dalyvavo lietuviškų ristynių vaikų turnyre, kuriame dėl medalių, diplomų ir sportinių marškinėlių keturiose svorio kategorijose kovojo 34 sportininkai.
Vyko ir tadžikų tautinių imtynių gustingiri varžybos, kuriose jėgas bandė 27 sportininkai, bei atviras Lietuvos ristynių suaugusiųjų čempionatas absoliučioje svorio kategorijoje, kur nugalėtoju tarp 12 atletų tapo bulgaras Tarekas Shtewis.
Po čempionato Vilniuje – į turnyrą Taškente
Pasaulio ukrainietiškų imtynių už diržų čempionate varžėsi 66 sportininkai. Pirmąja čempione svorio kategorijoje iki 52 kg tapo 21 metų dziudo imtynių trenerė Vera Zorea iš Moldovos.
Ji – Moldovos dziudo ir sambo imtynių čempionė, yra iškovojusi medalių ir šių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatuose.
„Lietuvoje viešiu pirmą kartą, viskas patiko. Labai gražus čempionatas, nemažai žiūrovų. Imtynių už diržų čempionate sunkiau kovoti nei sambo ar dziudo varžybose.
Šiame čempionate mūsų šaliai atstovavo šeši sportininkai: trys merginos ir trys vaikinai. Pasirodėme sėkmingai: turime ir nugalėtojų, ir prizininkų.
Mūsų šalyje imtynės yra populiarios, veikia nemažai sporto mokyklų, kuriose kultivuojama ši sporto šaka. Pati stipriausia imtynių, ypač sambo, mokykla – Kelerašio miete, kuriame aš gyvenu ir dirbu“, – mintimis pasidalijo V. Zorea.
Jau kitą dieną po čempionato Moldovos imtynininkai išvyko į Taškentą dalyvauti uzbekų tautinių imtynių šventėje.
Po 16 valandų trukusios kelionės – pergalė
Vyrų grupėje 80 kg svorio kategorijoje varžėsi 12 sportininkų iš Ukrainos, Norvegijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, Latvijos, Lenkijos, Italijos ir Lietuvos.
Nugalėtoju tapęs 24-erių ukrainietis Jehoras Bataronas pasidžiaugė, kad laimėjo visas keturias kovas: rytinėse varžybose nugalėjo Moldovos, Latvijos ir Lietuvos atstovus, o finale po ypač atkaklios kovos – patyrusį Norvegijos kovotoją Ali Rahimą.
Kovas stebėjo ir jo draugė Kristina, kurią čempionas įvardijo kaip būsimą nuotaką.
Tapti čempionu ukrainiečiui nesutrukdė netgi varginanti kelionė – su komanda, kurioje buvo 22 sportininkai ir treneriai, iš Lvivo į Vilnių autobusu jie važiavo net 16 valandų.
„Finale kova su norvegu buvo labai sunki, varžovas už mane buvo aukštesnis.
Esu laisvųjų imtynių sporto meistras, dukart Ukrainos iki 20 metų čempionatų prizininkas, o ukrainietiškomis imtynėmis už diržų užsiiminėju pusantrų metų.
Lietuvoje esu pirmą kartą, labai patiko Vilnius – tylus, ramus miestas.
Lietuviškas imtynių kilimas mums, ukrainiečiams, buvo labai sėkmingas: 60 kg svorio kategorijose Farizas Abasovas tapo vicečempionu, o mano bei kitų sportininkų trenerė Gana Telkova (78 kg) ir Andrijus Nikitčenka (100+kg) tapo čempionais“, – pasakoja J. Bataronas.
Tai buvo paskutinės šio ukrainiečio informatikos mokytojo, kuris karo metais iš Donecko srities buvo priverstas persikelti gyventi į Kyjivą, sezono varžybos.
J. Bataronas pasakojo, jog labai daug jo draugų, kurie lankė laisvųjų imtynių pratybas, ir pažįstamų dalyvauja kare, kai kurie jų žuvo nuo rusų antpuolių, nemažai yra sužeistų, kurie gydomi.
„Kai kurie, išsigydę žaizdas, vėl grįžta į frontą ir kovoja už laisvę. Situacija Ukrainoje labai sudėtinga, tačiau mes visi tikime pergale. Dabar pamažu duris vėl atveria sporto salės, ieškome galimybių, kaip geriau pasiruošti vienoms ar kitoms varžyboms“, – pasakoja J. Bataronas, kuris kitais metais, kaip mokytojas, turės įgyti bazinį karinį pasirengimą.
Finale – vienintelis Lietuvos atstovas
Pasaulio ukrainietiškų imtynių už diržų čempionate jėgas bandė ir 12 Lietuvos sportininkų vyrų, tačiau tik vieninteliam kauniečiui Dovydui Zubavičiui (100+ kg) pavyko prasibrauti į finalą.
Šioje svorio kategorijoje varžėsi 11 atletų iš Rumunijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos, Bulgarijos, Slovakijos, Estijos ir Lietuvos.
Lemiamą kovą kaunietis pralaimėjo ukrainiečiui A.Nikitčenkai ir tapo pasaulio vicečempionu.
Tarp sirgalių buvo ir jo žmona, 2023 metais Lenkijoje vykusiame Europos kuraš imtynių čempionate sidabro medalį iškovojusi Renalda Gedutytė-Zubavičienė.
Ji su savo vos dvejų mėnesių sūnumi Adamu nuo ryto iki vakaro stebėjo varžybas ir aktyviai palaikė savo vyrą. R. Zubavičienė apgailestavo, kad šiemet po gimdymo ji dar negalėjo pasiruošti dalyvauti čempionate, bet kitąmet žada vėl varžytis ir dar labiau pagausinti šeimos apdovanojimus.
„Finale turėjo būti mano ketvirtoji kova, tačiau per kvalifikacines varžybas dėl traumos iš turnyro pasitraukė vienas mano varžovų iš Ukrainos.
Tad ant kilimo varžiausi tris kartus. Iki aukso medalio pritrūkau geresnio pasiruošimo.
Iš ritmo kažkiek išmušė ir tai, jog iki finalo buvo galima daryti veiksmus žemiau juostos, o finale buvo pakeistos taisyklės. Varžovui tai buvo parankiau, nes yra aukštesnis ir sunkesnis už mane“, – kalbėjo D. Zubavičius.
Mėgstamiausios jo imtynės – džiudžitsu, o savo karjerą pradėjo nuo dziudo, kai buvo septyneri. Žaidė ir regbį, lankė kikboksą.
Jis turi licenciją, vadovauja treniruotėms, moko jaunimą bazinių imtynių pagrindų ir iš to valgo duoną.
Kauniečio sėkmingu pasirodymu ypač džiaugėsi 2016 metais pasaulio imtynių už diržų čempionato bronzinis prizininkas, 2017-2018-ųjų Europos čempionato sidabro ir bronzos medalių laimėtojas alytiškis Donatas Nedzinskas.
„Tai, kad Lietuvoje vyko ukrainiečių tautinių imtynių pasaulio čempionatas ir jame dalyvavo 16 valstybių sportininkai – tai nuostabu.
Kelių šalių sportininkai Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir į namus išvyko su gražiausiais prisiminimais apie puikiai organizuotą tarptautinį festivalį bei pasaulio čempionatą.
Esu Lietuvos tautinių imtynių šalies suaugusiųjų ir jaunimo rinktinių fizinio pasirengimo treneris, todėl kiek nusivyliau mūsų sportininkų pasirodymu.
Išskyrus Dovydą Zubavičių, jiems nepavyko rimčiau pasipriešinti varžovams ir žiūrovams suteikti daug emocijų“, – sakė D. Nedzinskas.
Čempionai
Gausiausiai sportininkų (16) dalyvavo svorio kategorijos iki 90 kg varžybose, svorio kategorijoje iki 80 kg jėgas bandė 12-a, o kategorijoje per 100 kg – 11 atletų.
Pasaulio ukrainietiškų imtynių už diržų čempionais dar tapo rumunė Patricia Ivrascu (57 kg), estai Karolina Besshlova (78+) ir Danilas Lopouhhovas (60 kg), lenkas Mateuszas Garbaczas (70 kg), moldavas Maximas Ivhnevicis (90 kg) ir latvis Michailas Cemis (100 kg).
Nugalėtojus apdovanojo Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovė Olena Kuzmenčuk, taip pat keturiskart Ukrainos imtynių čempionas, 1965 metų pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionas Rimantas Bagdonas.
Svečiai gyrė renginį
Sakartvelo tautinių imtynių federacijos prezidentas ir delegacijos vadovas Mamuka Mgvdeladze iš Kutaisio: „Mūsų sportininkai praėjusiais metais dalyvavo analogiškame čempionate Lenkijoje, tačiau daug gražesnė tautinių imtynių šventė vyko Vilniuje.
Sakartvelą ir Lietuvą sieja sena, graži draugystė. Mums ypač malonu, kai pas mus per varžybas pristato, kad tai Lietuvos atstovai, o pas jus – kad Sakartvelo.
Šiemetiniame čempionate dalyvavo trys mūsų sportininkai. 90 kg svorio kategorijoje Nikolozui Kometianiui pavyko tapti vicečempionu, o kiti du pelnė bronzos medalius.
Labai tikiuosi, kad karas Ukrainoje greitai baigsis ir kitas ukrainiečių tautinių imtynių pasaulio čempionatas vyks pas juos, ten mes visi vėl susitiksime.
Kovos už diržų – tai jų imtynių stilius ir tegul komandos suvažiuoja į Ukrainą. Sportas vienija tautas ir tuo turime džiaugtis.
Neįsivaizdavau, kad Lietuva sugebės taip gražiai surengti čempionatą ir festivalį“.
Pasaulio tautinių imtynių sąjungos viceprezidentas ir Europos tautinių imtynių už diržų sąjungos generalinis sekretorius, tarptautinės kategorijos dziudo teisėjas iš Izraelio Peteris Bendrozenas:
„Teisėjavau Maskvos olimpinių žaidynių dziudo varžybose ir nuo to laiko padedu organizuoti įvairias varžybas.
Džiaugiuosi, kad ir šiame, penktajame, festivalyje, kuriame kartu vyko ir ukrainietiškų imtynių pasaulio čempionatas, vėlgi teko garbė dalyvauti.
Varžėsi ir vienas mūsų sportininkas, tačiau jis pasirodė nesėkmingai.
Mane ypač džiugino, kad čempionate ir tarptautiniame festivalyje dalyvavo 16 šalių sportininkai, kad Lietuvos tautinių imtynių federacijai, vadovaujamai Gintauto Vileitos, pavyko sudaryti puikią atmosferą ir viską labai gražiai surengti.
Į varžybas atvykau su žmona ir Vilniuje pasiliksiu iki gruodžio 17 dienos, kai švęsime Gintauto Vileitos 75 metų jubiliejų“.
