Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Alytaus dziudo imtynininkai gerai žinomi ne tik Lietuvoje, tačiau ne mažiau garsi ir „Alyčio“ dziudo klubo bei miesto šios sporto šakos federacijos rengiama tarptautinė stovykla Dauguose.
Šiemet rugpjūčio 3-8 d. ji buvo surengta jau 30 kartą. Stovyklavo apie 240 sportininkų iš Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Dėl pandemijos negalėjo atvykti nuolatiniai dalyviai rumunai ir moldavai.
Pasitreniruoti į Daugus atvažiuodavo ir kauniečių, tačiau jie po pratybų grįždavo į namus.
Per visą stovyklų istoriją Dauguose treniravosi sportininkai iš 18 šalių.
Meistriškumą kėlė daug Europos ir pasaulio įvairaus amžiaus grupių čempionatų medalininkų iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Moldovos, Rumunijos, Azerbaidžano, Rusijos, Sakartvelo, Belgijos, Japonijos, Slovėnijos, Slovakijos, Anglijos, Airijos, Serbijos ir Lietuvos.
Dauguose yra stovyklavę ir visi geriausi Lietuvos dziudo imtynininkai, kurie Europos ir pasaulio įvairių amžiaus grupių čempionatuose yra iškovoję daugiau nei 30 medalių.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas apie šią tarptautinę stovyklą yra pasakęs, kad tai gražus pavyzdys, kaip sportininkai gali bendrauti ir bendradarbiauti be sienų, kad tokio draugiškumo, susitelkimo jiems galėtų pavydėti ne vienos sporto šakos atstovai.
„Tarptautinę stovyklą kasmet rengiame, prisiderinę prie Lietuvos rinktinės planų, dažniausiai birželio pabaigoje ir liepos pradžioje.
Stovykla padėdavo geriau pasirengti svarbiausiems metų išbandymams – olimpiniams festivaliams, pasaulio ir Europos jaunių bei suaugusiųjų čempionatams.
Tačiau koronaviruso pandemija pakoregavo mūsų planus, buvo nukelti čempionatai, ir stovyklą teko surengti rugpjūčio pradžioje.
Džiaugiamės, kad sugebame surengti ne tik reprezentacinius dziudo renginius, turnyrus, bet ir tarptautinę stovyklą“, – sako „Alyčio“ dziudo klubo prezidentas ir pagrindinis šios stovyklos organizatorius Zenius Vencevičius.
Kaip kilo mintis rengti šią tarptautinę stovyklą Dauguose, kuria taip džiaugiasi dziudo imtynininkai?, – paklausiau Z. Vencevičiaus.
Iškovojus Lietuvos nepriklausomybę ir tapus savarankiškais, reikėjo patiems kurti didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą.
Ėmiausi iniciatyvos ją kurti, 1990 metais įkūriau dziudo klubą „Alytis“.
Sporto rūmuose supuvus tatamiams, dziudo kiliminėms dangoms, teko rūpintis treniruočių sporto baze.
Rūpinausi dziudo sale, ją specializavau, pirkau treniruoklius. Pats sukūriau ne vieną treniruoklį, kviečiau patyrusius trenerius.
1991 metais Kijeve nupirkau 1000 kv. m tatamio dangos, atsirado galimybė organizuoti turnyrus ir stovyklas.
Tų pačių metų vasarą ir kilo mintis Dauguose surengti pirmąją tarptautinę stovyklą, nes dziudo sporte meistriškumas keliamas stovyklose.
Stovykla augo ir plėtėsi, darėsi vis populiaresnė. Pradėjo atvažiuoti vis daugiau sportininkų, treniruotės vykdavo dvejose salėse, kurių matmenys – 560 kv. m ir 250 kv. m
Ar stovyklos metu pratyboms vadovauja tik mūsų šalies dziudo treneriai, ar kviečiatės ir specialistų iš užsienio?
Iš pradžių pratyboms vadovauti kviesdavau geriausius Lietuvos trenerius, o vėliau – ir iš užsienio.
Šioje treniruočių stovykloje pabuvojo ir dirbo tikras pasaulio dziudo trenerių žvaigždynas.
Stovyklos puošmena – dziudo gimtinės japonų treneriai, kurie į Daugus pradėjo važinėti nuo 2010-ųjų ir atvykdavo kelerius metus.
Garsiausias jų treneris, aštunto dano savininkas Suzuki Yoshiyuki išugdė Atėnų ir Pekino olimpinę čempionę Ajumi Toninato.
Jis į Daugų stovyklą buvo atvažiavęs net 11 metų. Jo auklėtinei tapus Atėnų olimpine čempione, treneris nepasididžiavo ir dalyvavo mūsų stovykloje.
Per vieną vakaronę jam palinkėjau tokios pat sėkmės ir Pekine. Suzukis tik nusijuokė ir atsakė, kad būtų gerai, jog mokinė iškovotų bent jau bronzą.
Tačiau Ajumi pavyko apginti olimpinės čempionės titulą. Turėjau progos garsųjį trenerį pasveikinti su geriausios jo auklėtinės iškovotu antruoju olimpiniu aukso medaliu.
į stovyklas japonų treneris atvykdavo ne vienas: su savo auklėtiniais, kurie per pratybas pademonstruodavo technikos subtilybių, bei savo kolegomis. Tarptautinė stovykla Dauguose jam paliko ypač didelį įspūdį.
Dauguose treniruotėms vadovavo ir Pekino olimpinio čempiono Mamadlu Elnuro treneris Allahverdi Jašaras iš Azerbaidžano.
Daug naudingų žinių gavome iš Sidnėjaus olimpinio čempiono, triskart Europos (2000, 2002, 2003 m.) ir dukart pasaulio (2001, 2003 m.) čempiono lenko Pavelo Nastulos trenerio Voiteko Boroveko.
Pastaruosius porą metų pagrindinės sportininkų grupės treniruotėms vadovavo vienas Europos trenerių lyderių belgas Krisas Bastensenas.
Praėjusiais metais į Daugus jis buvo atvylęs su keturiais savo auklėtiniais.
Su Krisu artimiau susipažinau prieš trejus metus. Jis anksčiau atvykdavo į stovyklą Latvijoje, tačiau vienais metais stovykla neįvyko ir jis pats mus susirado per internetą.
Garsusis belgų treneris žavisi mūsų stovykla, jį imponuoja graži gamta ir mūsų nuoširdumas bei draugiškumas.
Šiemet belgai jau buvo nusipirkę bilietus atvykti į Lietuvą, į stovyklą Dauguose, tačiau pandemijos virusas jiems sutrukdė atvykti. Tikrai gaila.
Kodėl stovyklai pasirinkote Daugus, o ne kitą vaizdingą Alytaus rajono vietovę?
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bazė yra labai gera, jau minėjau, turi dvi puikias sales, stadioną, tinklinio, krepšinio, futbolo aikšteles ir, žinoma, pašonėje yra nuostabus ežeras.
Prieš 40 metų mokyklos sporto bazė, bendrabučiai talpino daugiau kaip 600 žmonių, tačiau dabar daugiau nei pusė visko yra privatizuota.
Kokio amžiaus sportininkams rengiama stovykla, kokia paprastai būna jos dienotvarkė?
Treniruotės vyksta dviem amžiaus grupėms: mažesnieji (8-13metų) daugiausiai mokomi technikos elementų, o vyresnieji tobulina techniką ir kovoja ant tatamio.
Rytinei mankštai vadovauja treneriai savo sportininkams. Vėliau vyksta dvi treniruotės.
Laisvalaikiu – pirtis, futbolas, vandens batutai, poilsis kriokliuose, prieš miegą diskotekos ir t.t.
Sportininkų tėveliai džiaugiasi, kad jų vaikai mokosi savarankiškumo ir jiems nėra ko trikdyti stovyklos ritmo.
Surengti tokią stovyklą kainuoja nemažus pinigų, kas jums padeda?
Stovyklą remia Alytaus rajono ir miesto savivaldybės, Alytaus dziudo federacija, bendrovė „Astra“, buvę sportininkai ir draugai.
Vaikučiams didelis autoritetas – garsūs sportininkai, ar jie atvyksta į stovyklą ir susitinka su jais?
Dauguma garsių sportininkų dirba treneriais. Tokie, kaip pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai Marius Paškevičius ir Karolis Bauža, kiti.
Šiemetinė stovykla buvo jubiliejinė, kuo ji skyrėsi nuo anksčiau vykusių?
Stovykla jubiliejinė, visą planavimą ir organizavimą sujaukė virusas. Ji nebuvo tokia masiška, kaip norėjosi, bet labiau organizuota, sklandesnė, šventiškesnė ir patrauklesnė. Stovykloje per surengtą šventę buvo daug apdovanotųjų.
Per visus 30 metų iš stovyklavusių sportininkų ir trenerių nesu sulaukęs nė menkiausių priekaištų, todėl galiu drąsiai teigti, kad šiemetinė tarptautinė stovykla mums pasisekė ir susilaukėme gero įvertinimo bei daug gražių žodžių.
Jaunimas nori ne tik imtis ant kilimo, bet ir varžytis, ar jiems Dauguose rengėte varžybų?
Virusas perkėlė XXXII tarptautinį Antano Juozapavičiaus turnyrą į Daugus. Vaikučiai buvo labai išsiilgę varžybų, rodė didelį norą ir entuziazmą kovoti.
Tarptautinė dziudo stovykla Dauguose – vienas labiausiai vykęs klubo projektas, tačiau nesulaukėte Sporto rėmimo fondo paramos, kaip į tai reagavote?
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, aš, naivus vaikelis, galvojau, kaip mes gerai gyvensime, nebus vagių, sukčių, apgavikų ir nereikės kontrolės, inspekcijų institucijų, mažiau policijos, į kosmosą nebus mėtomi pinigai.
Tikėjau, kad bus visi altruistai, idealistai, patriotai, juk dabar dirbsim sau, nepriklausomai Lietuvai.
Daug metų nuoširdžiai rengiau programas, kad gaučiau finansavimą. Kada supratau, kad tai darau veltui, kad Sporto rėmimo fondas nėra skaidrus ir padalijamas per įtakingus žmones, Seimo, Vyriausybės narius, kad daug lėšų skiriama lopšeliams-darželiams vaikučius supažindinti su sporto šakomis, švietimo mokymo įstaigoms, o ne tiems, kurių jų labiausiai reikia, nusviro rankos.
Supratau, kad tai nesąžiningų žmonių klanai, užsukta grobstymo programa. Juk nesunku pastebėti, kurie gauna finansavimą kasmet arba beveik kasmet. Man pasidarė šlykštu įnirti į šią grobstymo sistemą.
Kaip vysta pasirengimas miesto dziudo federacijos 50-mečiui ir „Alyčio“ kubo 30-mečiui pažymėti, ar tenka susidurti su dideliais iššūkiais?
Jeigu nuslūgs koronavirusas, jubiliejų planuojame nukelti į gruodžio mėnesį.
Jubiliejų norisi surengti, pagerbti daug dziudo entuziastų ir jiems pasakyti nuoširdų ačiū.
Tai – ir rėmėjai, sportininkai, sporto veteranai. Juk per visas sporto šakas (dziudo, sambo, alyš, kuraš, graplingo) mūsų išugdyti sportininkai iškovojo daugiau nei 130 medalių.
Pats sunkiausias dalykas – kad niekas nebūtų pamirštas, kad visus pasiektų informacija ir visi galėtų atvykti.
Planuojame, kad renginyje turėtų dalyvauti iki 1000 žiūrovų. Žinoma, didelis galvosūkis – finansavimas, renginio scenarijus ir kiti darbai.
