Pirmadienį Bratislavoje startuoja Europos imtynių čempionatas, kuriame varžysis moterų imtynių atstovės bei graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių meistrai. Pasak organizatorių, Slovakijos sostinėje ant imtynių kilimų galynėsis virš 450 atletų ir atlečių, kurie kovos dėl 30 medalių komplektų.
Europos imtynių čempionatų istorija nėra paini, tereikia šiek tiek išmanyti dviejų paskutinių šimtmečių istoriją ir politinę situaciją, tuomet bus aišku, kodėl ne visuomet pavykdavo čempionatus surengti.
Europos čempionatų ištakos
Imtynės, kaip sporto šaka, niekados nebuvo apmirusios, tačiau, kol nebuvo vienijančios organizacijos, varžybos vyko chaotiškai, be sistemos.
Devynioliktame amžiuje imtynės buvo neatsiejama cirko dalimi, į programą buvo įtraukiamos pajėgiausių imtynininkų dvikovos. Tad nenuostabu, jog tų laikų UABai turėjo pilną laisvę nugalėtojus tituluoti, tarkim, Europos čempionais.
Žodis „pirmasis“ turi tam tikros magijos, kas nenori būti pirmuoju? Įvairūs šaltiniai teikia savo „pirmojo“ Europos čempionato versija. Nesvarbu kuo tikėti, tačiau aišku, jog visiems pirmiesiems čempionatams trūko oficialumo statuso. Beveik netenka abejoti, jog pionierių etiketę gali sau klijuotis Austrijos-Vengrijos imperija, nes abu „pirmieji“ vyko imperijos teritorijoje – arba 1898 m. Vienoje, arba 1904 m. Budapešte. Skelbiama, jog iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios buvo surengta 12 neoficialių čempionatų. Daugiausiai svarių apdovanojimų susišlavė Danijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos atletai.
Čia pravartu prisiminti, kad 1912-ais metais buvo įsteigtas dabartinės Tarptautinės imtynių federacijos (nuo 2014 m. UWW) pirmtakas – FILA (Federation Internationale des Luttes Associees), kurios vienas pagrindinių tikslų – vienyti imtynių bendruomenę ir sistemingai rengti imtynių čempionatus. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinius karas sužlugdė gerus ketinimus, o visas sportas iš lėto atsigavo tik po gero dešimtmečio.
Ledus pralaužė klasikai
Pirmasis oficialus Europos imtynių čempionatas vyko 1924 metais Berlyne, dar po metų Milane. Reiškia, Europos čempionatai, kaip ir Lietuvos čempionatai, yra beveik vienmečiai – šiemet Lietuvos imtynės švenčia šimto metų imtynių čempionatų jubiliejų.
Prieš šimtmetį vykusiuose čempionatuose Milane ir Kaune ant imtynių kilimų varžėsi tik klasikinių (dabar graikų-romėnų) imtynių meistrai. Pirmame Europos čempionate dominavo vengrų ir švedų atletai.
Dar po metų klasikų čempionatas vyko Rygoje. Kiek pavydu – tuo metu mūsų šalies valdžiai sportas menkai terūpėjo, nesukrapštydavo lėšų net atletų pasiruošimui ir išvykai į olimpines žaidynes. Tuo tarpu kaimynai galėjo sau leisti rengti aukščiausio lygio imtynių varžybas.
Beje, 1938-ais metais Europos imtynių čempionatas vyko Estijoje. Imtynių sporto populiarinimas yra viena priežasčių, kodėl kaimynai turi gilesnes imtynių tradicijas ir daug svarių ikikarinių laimėjimų.
Europos klasikų čempionatai beveik be trikdžių buvo organizuojami iki 1939 metų, o jų rengimas nutrūko dėl Antrojo pasaulinio karo.
Pokarinis imtynių budinimasis
Pokaryje pasaulis susidūrė su didžiuliais ekonominiais iššūkiais, sportas užėmė tvirtas pozicijas antrame plane. Visgi pasitaikė pavienių mėginimų palaikyti vos rusenantį varžybinių imtynių laužą. Iškart po karo 1946 metais švedai surengė Europos laisvųjų imtynių čempionatą, o graikų-romėnų imtynių čempionatai vyko tuometinėje Čekoslovakijoje (1947 m.) ir Turkijoje (1949 m.).
Reguliariai Europos čempionatų traukinys įsivažiavo 1966-ais metais Vokietijoje, kuomet Esene kovojo klasikai, o Karlsrūhėje startavo laisvūnai.
Laisvūnų kelias
Laisvųjų imtynių čempionatų kelias panašus, tik kiek lėtesnis – renginiai startavo 1929 metais Paryžiuje ir užgeso 1937-ais Miunchene. Mėginta reanimuoti 1946-ais ir 1949-ais metais, tačiau gyvybės įkvėpti nepavyko. Reguliarūs Europos laisvųjų imtynių čempionatai rengiami nuo 1966-tų metų.
Moterų imtynės – pavėluota daugiau nei pusamžiu
Moterų imtynių čempionatas – vėlyvas kūdikis. Pirmą sykį jis surengtas Dižone (Prancūzija) tik 1988-ais metais. Aštuoniose svorio kategorijose iš devynių pirmas vietas užėmė šeimininkės ir tik vieną auksą pasiglemžė Norvegijos komanda. Reguliariai moterų čempionatai pradėti rengti tik nuo 1996-tų metų.
Iki 2005 metų visi trys imtynių stiliai buvo organizuojami atskirai. Po Atėnų olimpinių žaidynių vis garsiau pradėta kalbėti apie graikų-romėnų, moterų ir laisvųjų imtynių čempionatų rengimą kartu. Eksperimentas pavyko 2005-ais metais Varnoje, toks formatas pasiteisino ir nuo to laiko visi olimpinių imtynių stilių čempionatai vyksta po vienu stogu.
Tuo tarpu į Lietuvą pirmasis Europos čempionatas atkeliavo tik 2009-ais metais ir buvo surengtas Vilniuje, o jį papuošė Mindaugo Ežerskio iškovotas sidabro medalis.
Neįvykę čempionatai
Laikotarpiu nuo 1912 m. iki 1920 metų sportinį gyvenimą mirtinai sukaustė Pirmasis pasaulinis karas.
1922-1923 metais Europos imtynių čempionatai neįvyko dėl organizacinių sunkumų ir politinių bei ekonominių nestabilumų to meto Europoje. Šie metai buvo sudėtingi, nes po Pirmojo pasaulinio karo daugelis šalių patyrė ekonominius sunkumus, kurie neigiamai paveikė galimybę organizuoti tarptautinius sporto renginius.
Minėtu laikotarpiu imtynių organizacijos dar tik formavosi ir dažnai būdavo sunkumų surengti čempionatus dėl logistikos, finansavimo ir politinių priežasčių. Tai, kartu su šalyje vyraujančia nestabilia situacija, galėjo būti pagrindinės priežastys, kodėl šie čempionatai neįvyko.
Tuo tarpu 1928 m. Europos imtynių čempionatas neįvyko dėl Paryžiaus konferencijos ir pasaulinių ekonominių sunkumų, kurie tuo metu turėjo įtakos sporto renginių organizavimui. Tais metais imtynės susidūrė su kitų sporto šakų konkurencija ir tarpukario krize ir, apskritai, daugelis tarptautinių renginių ir čempionatų buvo atšaukti arba nukelti.
1932 metų Europos imtynių čempionato organizavimą sužlugdė Didžioji depresija ir su ja susiję pasauliniai ekonominiai sunkumai.
Tuo laikotarpiu daugelis šalių susidūrė su rimtais finansiniais ir politiniais iššūkiais, kurie trukdė organizuoti tarptautinius renginius. Tai taip pat apėmė ir sportą, kadangi buvo sunku finansuoti keliones, varžybas ir pasirengimą.
Be to, tuo metu vyko ir kiti svarbūs tarptautiniai sportiniai renginiai, tokie, kaip, pavyzdžiui, 1932 metų Los Andželo vasaros olimpinės žaidynės, todėl buvo nuspręsta praleisti šį čempionatą. Europos imtynių čempionatai buvo tęsiami po metų, kai situacija pasaulyje stabilizavosi.
Olimpiniais, 1936 metais, taip pat atsisakyta Europos imtynių čempionato pravedimo. Tais metais visas dėmesys buvo sutelktas į vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko Berlyne, Vokietijoje. Nuo politizuoto dėmesio nukentėjo ne tik imtynių, bet ir kitų sporto šakų čempionatai, kuriuos teko atidėti.
Be to, 1936 metai buvo įtempti politiniu ir socialiniu požiūriu, ypač dėl artėjančio karo grėsmės ir politinės situacijos Europoje, todėl kitos valstybės atsisakė ketinimų rengti didelius tarptautinius sporto renginius.
Dėl 1940-1945 metų laikotarpio daug aiškinti nereikia, koks čempionatas, kuomet aplink sproginėja Antrojo pasaulinio karo bombos.
1948 m. Europos imtynių čempionatas neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių. Tuo metu Europa atsigavo po karo sukeltų sunaikinimų, o daugelis šalių susidūrė su rimtais ekonominiais ir politiniais sunkumais. Tarptautinių sporto renginių organizavimas buvo sudėtingas dėl nestabilios padėties daugelyje šalių. Tarptautinei imtynių federacijai (FILA) buvo sunku organizuoti svarbius renginius, nes iškilo problemos, susijusios su finansiniais ir logistikos klausimais, o sudėtinga politinė situacija buvo nepalanki atletų kelionėms tarp šalių.
Tiek klasikai, tiek laisvūnai nebuvo surengę čempionato 1971-ais metais. Renginys neįvyko dėl politinių priežasčių, susijusių su 1968-ais metais Sovietų Sąjungos įvykdyta karine intervencija Čekoslovakijoje, dėl kurios kilo tarptautinė įtampa ir nesutarimai tarp Vakarų ir Rytų blokų.
Sovietų Sąjunga 1971 m. pasiūlė, kad čempionatas būtų organizuojamas Maskvoje, tačiau dauguma Vakarų šalių, įskaitant tokias kaip Vokietija ir Prancūzija, atsisakė dalyvauti dėl politinės situacijos. Dėl šios priežasties nuspręsta atšaukti čempionatą.
Valdas Malinauskas
2025 m. Europos imtynių čempionate Bratislavoje kovos:
Graikų-romėnų imtynės (GR)
60 kg Justas Petravičius
72 kg Kristupas Šleiva
77 kg Paulius Galkinas
97 kg Mindaugas Venckaitis
130 kg Mantas Knystautas
Treneris Mindaugas Ežerskis
Moterų imtynės (WW)
50 kg Gabija Dilytė
53 kg Laura Stanelytė
62 kg Ineta Dantaitė
76 kg Kamilė Gaučaitė
Treneris Aivaras Kaselis
Laisvosios imtynės (FS)
86 kg Kornelijus STULGINSKAS
Treneris Sergejus Kasimovas
imtynes.lt
