Marytė Marcinkevičiūtė
XVIII tarptautiniame memorialiniame dr. Pranciškaus Eigmino sambo turnyre dalyvavo 15 šalių sportininkai iš Afrikos, Azijos ir Europos.
Lietuvos sambo federacijos prezidentas, KTU Mechatronikos instituto mokslo darbuotojas dr. Linas Obcarskas pasidžiaugė, kad tradicinis turnyras nenutrūksta, nevyko tik 2020-aisiais per pandemiją, o šiemet jame dalyvavo apie 120 sportininkų jau iš trijų žemynų.
Lietuvos sambo federacijos prestižinis renginys buvo bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Prisidėjo ir rėmėjai: bendrovės „Gran Cargo“, „Lameta“ ir „Santechniniai darbai“, Rokiškio karšto muziejus bei „AJ Šokoladas“.
Memorialinio turnyro dalyviai buvo apgyvendinti „Žemaitės“ ir „Europa City“ viešbučiuose Vilniuje, kaimo turizmo sodyboje „Jazz Villa“ Trakų rajone.
Daugiausiai sambo atstovų dalyvavo 79 kg (21), 71 kg (18), 88 kg (14) ir +88 kg (13) svorių kategorijose, taip pat vaikinų kadetų (15) + 64 svorio kategorijoje.
Kaip ir per ankstesniuosius P. Eigmino turnyrus, šiemet vėl atvažiavo Nyderlandų sambo federacijos prezidentas Hendrikas Janas Ningbersas, kuris su mūsų federacijos vadovais susipažino dar 1990-aisiais.
Nors iš Nyderlandų buvo tik du sambo entuziastai ir jie medalių neiškovojo, tačiau delegacijos vadovo nuotaika nesugedo – jis turnyre sutiko daug savo bičiulių.
Kuo patrauklus turnyras
Pasak dr. L. Obcarsko, memorialinis dr. P. Eigmino sambo turnyras jau daug metų yra įtrauktas į Europos sambo imtynių varžybų kalendorių.
Todėl turnyras ir yra patrauklus, sulaukia gero lygio įvairių šalių kovotojų, o šiemet vienas buvo net iš Kamerūno – Vilniuje studijuojantis Tonnis Blaise Njaju Ngemo savo svorio kategorijoje tapo kovinio sambo nugalėtoju.
Lietuvos sambo federacija kruopščiai pasirengė prestižiniam turnyrui, pagamino geriausiems skirtus medalius, stipriausiems sportininkams įteikė ir solidžias taures.
Stipriausieji sambo imtynininkai pripažino: per šalies čempionatus tokių gražių medalių nebūna – tik per P. Eigmino memorialą. LSF jie kainavo apie 2 tūkst. eurų.
„Prizų ekonomika, – šypteli L. Obcarskas. – Mes investuojame, o jie grįžta. Lietuvos ir daug kitų šalių sportininkų noriai dalyvauja memorialiniame turnyre“.
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose buvo galima pamatyti daug garsių praeityje sambo atletų, tarp kurių buvo ir Jonas Kęstutis Valiūnas, ir Jurijus Čiursinas, jau sulaukę 87-erių, turnyre teisėjavo Vitalijus Fominas.
Per iškilmingą varžybų atidarymą kovotojus pasveikino L. Obcarskas ir olimpinė čempionė Lina Kačiušytė, o buvęs ilgametis federacijos prezidentas Eduardas Rudas įteikė LSF apdovanojimus šios sporto šakos entuziastams Virginijui Gečui ir Jonui Sakalauskui.
Atidaryme dalyvavo ir pirmojo Lietuvos sambo imtynių federacijos prezidento dr. P. Eigmino sūnus Darius ir dukra Laura.
O.Bareikis: „Man prie širdies visos imtynės“
Šiemet pirmą sykį sambo varžybose dalyvavo ir Tokijo bei Paryžiaus paralimpinių žaidynių bronzinis dziudo imtynių prizininkas Osvaldas Bareikis.
„Sambo ir dziudo – giminingos sporto šakos, man prie širdies visos imtynės. Patinka kovoti, tai ir nusprendžiau dalyvauti.
Po Paryžiaus paralimpinių žaidynių visą rudenį ilsėjausi, po to vėl kibau į darbus ir treniravausi.
Šiemet dalyvavau pasaulio čempionate, kuriam buvau gerai pasiruošęs, bet jis man susiklostė nesėkmingai.
Po čempionato man buvo padaryta dešinės rankos operacija, nes su ja turėjau problemų ir Paryžiaus paralimpiadoje.
Dabar pamažu vėl pradedu įgyti sportinę formą. Šiek tiek rizikavau, dalyvaudamas šiame turnyre.
Su treneriu Algiu Mečkovskiu viską apsvarstėme ir, jeigu būtų kas ne taip, kažką pajausčiau, kovą stabdyčiau.
Nuo 2026 metų prasidės atranka į Los Andželo paralimpines žaidynes, kuri labai sunki, tačiau stengsiuosi iškovoti kelialapį.
Mano svorio kategorijoje yra daug stiprių sportininkų, su kuriais teks kovoti atrankoje.
Kitų metų sezoną pradėsiu nuo kovo mėnesio ir jis bus pakankamai aktyvus“, – mintimis dalijosi regėjimo negalią turintis O. Bareikis.
Los Andželo paralimpinės žaidynės jam būtų itin svarbios, o iškovotas medalis – istorinis, nes būtų aplenktas kitas legendinis silpnaregis dziudo paralimpietis Jonas Stoškus, kuris 1996 metų Atlantos ir 2004 metų Atėnų paralimpinėse žaidynėse irgi iškovojo du bronzos medalius.
„Kai J. Stoškus padžiovė savo kimono, aš iš jo perėmiau estafetę. Pasaulio aklieji ir silpnaregiai matė, kad mes nestovime vietoje, tobulėjame.
Silpnaregių dziudo imtynėse nėra daug ir tikiu, kad mūsų pergales pratęs labai perspektyvi silpnaregė sportininkė kaunietė Monika Ažilionytė, kuri jau žvalgosi į Los Andželo paralimpines žaidynes “, – optimistiškai nusiteikęs O. Bareikis.
Memorialiniame P. Eigmino sambo turnyre jis rungtyniavo 79 kg svorio kategorijoje ir turėjo keturias kovas.
Tris laimėjo, o ketvirtą, finalinę, pralaimėjo Lietuvos daugkartiniam kovinio sambo čempionui, garsių MMA organizacijų kovotojui ukmergiškiui Mindaugui Veržbickui.
Treti šio svorio kategorijos varžybose – Titas Pijoraitis ir Arijus Augūnas.
2025 metų sezoną O. Bareikis pripažino vidutinišku. Paklaustas apie asmeninį gyvenimą, geriausias 2024 m. Lietuvos paralimpietis atsakė, kad viskas gerai: abu vaikai auga, Eivinui – jau ketveri, o Aironui – dveji, šeima yra laiminga.
„Jie mane dažnai palaiko įvairiose varžybose, tačiau šiandien, artėjant šventėms, žmona su sūnumis liko namie tvarkytis“, – sako O. Bareikis.
Karinę tarnybą atliekanti M. Jaugelis: „Kokia puiki mūsų sambo šeima“
Du medalius iškovojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose karinę tarnybą atliekantis 19-metis Matas Jaugelis.
Varžydamasis 88 kg svorio kategorijoje sportiniame sambo jis buvo trečias, o koviniame tapo nugalėtoju.
„Savaitgalyje mus paprastai išleidžia pailsėti, tai pasinaudojau ta proga ir dabar dalyvauju varžybose.
Jos man – puikus poilsis, atsigavau psichologiškai, morališkai ir fiziškai.
Karinę tarnybą baigsiu kovo mėnesį. Visą savaitę, kol mums yra užduotys, veiklos, mokymai ir pratybos, gyvename kareivinėse jų režimu.
Kariuomenėje tikrai netrūksta fizinio pasiruošimo, bėgiojame krosus, atliekame įvairius pratimus.
Aviacijos bazėje yra nebloga sporto salė, kurioje galima sportuoti. Tik gaila, kad joje nėra minkštos dangos, o tuo pačiu ir galimybės užsiiminėti sambo.
Kovinio sambo techniką tobulinu, smūgiuodamas į bokso kriaušę. Džiaugiuosi, kad man šiemet buvo sudaryta galimybė dalyvauti pasaulio kovinio sambo jaunimo čempionate Bogore (Indonezija).
Stokodamas gero techninio pasiruošimo, užėmiau penktą vietą, pasisėmiau patirties.
Labai veržiausi dalyvauti šiame tarptautiniame turnyre, kuris būna šventiškas ir gražiai organizuotas, – pasakoja M. Jaugelis.
Sportiniame sambo šis 194 cm ūgio atletas pirmą kovą laimėjo, o antrą pralaimėjo 28 metais už save vyresniam daugkartiniam Lietuvos sambo čempionui Ignui Vaičiuliui.
Netgi ir pralaimėjęs, M. Jaugelis džiaugėsi, jog galėjo ištempti visą kovą su galingu varžovu ir iš jo daug ko pasimokė.
„Po kovos jis man pasakė, ką dariau ne taip, negailėjo patarimų. Pajutau, kokia puiki ir vieninga yra mūsų sambo šeima“, – džiaugėsi turnyro trečiasis prizininkas.
Jis trečią vietą pasidalijo su Ugniumi Spaičiu, o nugalėjo Donatas Juozėnas.
Koviniame sambo M. Jaugelis, kurį treniruoja šiaulietis Stanislovas Kulikauskas, turėjo tik vieną kovą.
Jau po 30 sekundžių nokautu nugalėjęs lenką Fabianą Konczalskį jis tapo nugalėtoju.
„Grįžęs į kariuomenę, užsivilksiu karinę uniformą ir tapsiu kariu. Būsiu vienas tų, kuris gins tėvynę ir nebijos dėl jos paaukoti savo gyvybę“, – sako M. Jaugelis.
„Jeigu turnyras nepatiktų, mūsų čia nebūtų“
Varžybose dalyvavę 11 Ukmergės įvairaus amžiaus sambo kovotojų, vadovaujami trenerių Artūro Sako ir Eugenijaus Simonaičio. Jie liko patenkinti turnyru, šilta jo atmosfera.
„Jeigu turnyras nepatiktų, mūsų čia nebūtų. Suvažiavo pakankamai stiprūs atletai, pasitikrinome savo lygį.
Mūsų sportininkai jauni, dalyvaudami su suaugusias įgijo daug patirties, – teigė jų treneris A. Sakas.
Ukmergiškiai su dideliu susidomėjimu sekė savo kraštiečių – dabar Vilniuje gyvenančio paralimpiečio O. Bareikio ir Mindaugo Veržbicko, kurie sportinį kelią pradėjo pas A. Saką, dvikovą.
„Praėjusiais metais analogiškame turnyre pajėgesnis buvo Mindaugas, o Osvaldas, kuris niekada nepasiduoda, dabar siekė revanšo.
Tačiau jam nepavyko, vėl nugalėjo trejais metais vyresnis Mindaugas, dirbantis bendrovėje „Santaras“, gaminančioje šilumos katilus.
Kaip ir Osvaldas, Mindaugas irgi yra po traumos, vasarą operavosi kryžminio kelio raiščius, todėl nusprendėme nerizikuoti ir jis nedalyvavo kovinio sambo varžybose.
Tikimės ir daugiau medalių pelnyti. Tačiau sambo – nesuspėjama sporto šaka ir prognozuoti sudėtinga: gali visą laiką pirmauti, bet likus kelioms sekundėms, pralaimėti kovą“, – pakomentavo A. Sakas.
Ukmergėje kartu su E. Simonaičiu jie treniruoju apie 80 sambo kovotojų. Iš dvikovinių sporto šakų ukmergiškiai dar kultivuoja ir dziudo bei graplingą, gali pasidžiaugti svariais rezultatais.
Praėjusiais metais per pasaulio ir Europos čempionatus ukmergiškė Gabrielė Dolgovaitė pelnė bronzos medalius, tačiau šiemet gydosi traumą ir varžybose nedalyvavo.
Ji buvo ukmergiškių palaikymo komandoje ir galėjo pasveikinti savo drauges Gabiją Verkauskaitę bei Robertą Kondrotaitę, tapusias nugalėtojomis.
LSF prezidentas dr. L. Obcarskas: „Sezonas buvo įvairiapusis“
Šiomis varžyboms Lietuvos sambo entuziastai baigė sezoną. Kaip jį vertina LSF prezidentas, keturis dešimtmečius ant sambo kilimo praleidęs L. Obcarskas?
„Sezonas buvo įvairiapusis. Mums pastaraisiais metais sudėtinga išvežti sportininkus į pasaulio čempionatus, kurie vyksta tolimuose kraštuose, trečius metus – Vidurio Azijoje.
Šiemetinis čempionatas vyko Kirgiztane, bet neturėjome lėšų išsiųsti savo sportininkų.
Pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatas buvo surengtas Indonezijoje ir, jei ne jaunimo talentų programa, kuri buvo inicijuota, būtų problematiška į jį išsiųsti kelis mūsų sambo atletus.
Tie, kurie dalyvavo, visai gerai pasirodė. Dalyvavome ir Europos jaunimo ir jaunių čempionatuose. Kitais metais pasaulio čempionatas vėlgi vyks toli – Uzbekistabe.
Su turimais resursais mums bus sunku ką nors galvoti, sezonas vėlgi bus sudėtingas.
LSF buvo viena tų, kuri 2022-2023 m., palaikydami Ukrainą, visiškai atsisakė dalyvauti čempionatuose.
Prieš tai buvo sunkus COVID-19 laikotarpis, kai mūsų kovotojai galėjo treniruotis tik namų sąlygomis.
Turime ambicijų plėsti P. Eigmino turnyrą, sieksime, kad jis taptų vienu iš Pasaulio taurės etapų.
Būtų dar aukštesnės kokybės lygmuo – turėtume grupę tarptautinės kategorijos teisėjų, visą įrangą, ateityje galėtume organizuoti ir aukščiausio lygio renginius.
Galvojame apie Europos, o gal netgi apie pasaulio čempionatą, nes turime puikias arenas.
Memorialinis P. Eigmino turnyras vyko daugiau nei šešias valandas. Norėtųsi kitąmet varžybas rengti ant trijų kilimų, o ne ant dviejų, pasikviesti tarptautinės kategorijos teisėjų ir iš kitų šalių, nes dabar teisėjavo tik mūsų arbitrai.
Kartu norime timptelėti ir mūsų jaunų teisėjų kvalifikaciją. Šio turnyro metu vyr. teisėjas kaunietis Feliksas Jankauskas supažindino savo kolegas su keliais teisėjavimo pakeitimais.“
Pasibaigus turnyrui, kitą dieną ten pat vyko vaikų edukacinės varžybos. LSF federacija šia sporto šaka stengiasi sudominti jaunimą.
Nugalėtojų pakyla
Moterys
50 kg – Angelina Cikovkina (Lietuva), 59 kg – Paula Beorlegui (Ispanija), 72 kg – Gabija Verkauskaitė (Lietuva), +72 kg – Danielle Batt (Didžioji Britanija)
Vyrai
58 kg – Edgaras Kozlovas (Lietuva), 64 kg – Javieras Lassa Iglesias (Ispanija), 71 kg – Nidijus Kasparavičius (Lietuva), 79 kg – Mindaugas Veržbickas ir 88 kg – Donatas Juozėnas (abu Lietuvos),+88 kg – Thomas Humphrey (Didžioji Britanija).
Kovinis sambo
Vyrai
71 kg – Tonnis Blaise Njaju Ngemo (Kamerūnas), 88 kg – Matas Jaugelis (Lietuva), + 88 kg – Kacperas Edwardas Rutkowski (Lenkija)
Kadetai
+ 64 kg – Roberta Kondrotaitė ir Gabrielius Vilčinskas
