Ar kada susimąstėte, jog užtenka vos 1–2 val. per savaitę geriems įpročiams formuoti? Būrelių vadovai tai tikrai gali patvirtinti. Kaip pedagogai vaikams ugdo ne tik meno ar sporto, tačiau ir visapusiškus gyvenimiškus įgūdžius, mintimis dalijasi Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ shidokan karatė trenerė Jolanta Balčė.
Pedagogai – vaikų mentoriai
Pedagogas mokykloje ar būrelyje jaučia atsakomybę, mokydamas vaikus ne tik konkretaus būrelio ar pamokos įgūdžių, bet ir gyvenimiškų vertybių.
J. Balčė dalinasi patirtimi, kad jos, pedagogės, pavyzdys yra labai svarbus: ji moko karatė paslapčių, bet tuo pačiu yra tarsi mentorė.
Vaikams nuolat kyla daug klausimų ne tik iš treniruočių, bet ir iš gyvenimo.
Jie nori pasidalinti įspūdžiais apie įvykius mokykloje, nagrinėti iškilusias konfliktines situacijas, pasidžiaugti smagiais nutikimais.
Daugelis galvoja, kad neformaliojo švietimo mokytojas nedaro tokios didelės įtakos vaikams, kaip pedagogas mokykloje, bet karatė trenerė pastebi, jog iš tiesų neformaliojo ugdymo mokytojas vaikui yra daugiau mentorius, nei pedagogas mokykloje.
Mokykloje mokytojas neturi tiek laiko skirti asmeninio dėmesio vaikui, o būrelyje prieš ar po treniruočių trenerė su ugdytiniais nagrinėja įvairiausias temas, turi artimesnį priėjimą prie kiekvieno ir visiems skiria vienodai individualaus laiko.
Būrelio mokytojas vaikui yra tarsi draugas, o bendravimas yra betarpiškas.
Būrelių vadovai tampa ugdytinių autoritetais
J. Balčė atkreipia dėmesį, kad pedagogas būrelyje vaikams tampa lyg autoritetu.
Berniukui, augančiam be tėvo, būrelio vadovas rodo vyriškąjį pavyzdį ir atstoja tėvą. Analogiškai ir su mergaitėmis.
Todėl pedagogui ypač svarbu vaikams rodyti tinkamą pavyzdį, ugdyti gyvenimiškas vertybes, akcentuoti socialinės atsakomybės svarbą.
Įdomu tai, kad pakanka vos 1–2 val. per savaitę, poros apsilankymų būrelyje, jog būtų daroma įtaka vaiko pasaulėžiūrai.
Tuo stebisi ir pati karatė trenerė, o tai įrodo tėvelių grįžtamasis ryšys, besidžiaugiant vaikų ūgtelėjimu ir naujais gebėjimais po būrelio pamokų.
J. Balčė dalinasi savo įžvalgomis, kokius vertingus gyvenimiškus įgūdžius įgyja karatė lankantys vaikai
Tėvai pastebi, kad vaikai, lankantys karatė, pradeda geriau mokytis ir elgtis mokykloje, geba lengviau susikaupti.
Trenerė sako, kad visi, ilgiau besitreniruojantys karatė entuziastai, yra geri žmonės ir jiems yra lengviau susikaupti mokslams.
Šie įgūdžiai lavinami, nes reikia gebėti atidžiai klausyti trenerio, skiriamas dėmesys kvėpavimui ir fiziniam lavinimui.
Nuolankumas. Karatė moko nuolankumo, nes pamokų pradžioje nusilenkiama mokytojui, vienas kitam ir karatė stiliui.
Po varžybų visi dėkoja vieni kitiems, nėra pasididžiavimo, abi pusės pasisemia vertingų dalykų.
Pagrindinis karatė tikslas – suvaldyti agresiją, kovose laimėti taškais, nenuskriaudžiant varžovo.
Disciplina. Maži vaikai labiau linkę lankyti būrelius, paskatinti tėvų. Palaipsniui jie išsiugdo įpročius nuosekliai ką nors veikti ir nebijo išeiti iš savo komforto zonos.
Bendruomeniškumas. Per karatė stovyklas vaikai gražiai tarpusavyje bendradarbiauja, padeda vieni kitiems, net sudrausmina už netinkamą elgesį.
Vaikai moko draugus, o tuo pačiu tobulėja ir patys. Per stovyklas su nakvyne nutinka įvairių gyvenimiškų įvykių, kurių metu vaikai padeda vieni kitiems.
Net ir karatė varžybose sportininkai laimi kaip komanda. Kiekvienas kovoja už save, tačiau pergalė yra visos komandos.
Pasak „Hobiverse“ trenerės J. Balčės, vaikai į karatė dažniausiai ateina ne tam, kad galėtų patys apsiginti, bet kad galėtų apginti kitus – šeimą, draugus.
Ji neleidžia abejoti, jog neformalaus švietimo mokytojai skatina vaikus būti geresniais, tampa mentoriais ir autoritetais, juos moko disciplinos, bendruomeniškumo, susikaupimo, nuolankumo ir visą tai vaikai pasisemia vos per porą valandų savaitėje.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
