2026 m. Europos čempionato atrankos turnyre Lietuvos moterų rankinio rinktinės šią savaitę laukia labai svarbi dvikova su ukrainietėmis.
Pirmas lietuvių ir ukrainiečių susitikimas vyks ketvirtadienį Slovakijos Michalovcės mieste, antras – sekmadienį Prienuose.
Lietuvos rankinio federacija (LRF) siūlė abejas rungtynes žaisti mūsų šalyje, nes LRF jau ne kartą padėjo tėvynėje dėl karo negalinčioms rungtyniauti Ukrainos moterų ir vyrų rankinio rinktinėms surengti pasaulio bei Europos čempionatų atrankos kovas mūsų šalyje.
Tačiau šįkart ukrainietėms žaisti namų rungtynių Lietuvoje neleido Europos rankinio federacija (EHF), motyvuodama tuo, jog nebus sąžininga prieš kitas grupės komandas, nes Lietuvos rinktinė įgis pranašumą, išvykos rungtynes žaisdama savo aikštelėje.
5 grupėje be Lietuvos ir Ukrainos rinktinių taip pat rungtyniauja favoritėmis iškovoti dvi pirmas vietas ir kelialapius į Europos čempionatą laikomos Švedijos ir Serbijos nacionalinės komandos. Trečiadienį vykusią favoričių dvikovą 29:26 svečiuose laimėjusios švedės su 6 taškais tapo vienvaldėmis grupės lyderėmis. Serbių sąskaitoje lieka 4 taškai.
Pralaimėjimais švedėms ir serbėms atrankos turnyrą pradėjusių lietuvių ir ukrainiečių akistata daug lems kuri rinktinė grupėje užims 3 vietą ir išsaugos viltis patekti į Europos čempionatą, kaip viena iš keturių geriausių 3 vietą grupėse užėmusių komandų.
Ukrainiečių lyderės atstovauja užsienio klubams
Ukrainos rinktinės sudėtyje – 7 užsienio klubams atstovaujančios žaidėjos bei 9 Ukrainos komandose žaidžiančios rankininkės.
Tiesa, Ukrainos moterų rankinio flagmanas Lvivo „Halyčanka“ klubas rungtyniauja ne tik vietiniame, bet ir kaimyninės Lenkijos čempionate, į kurį pasiprašė prasidėjus karui. Dvikovai su lietuvėmis, į Ukrainos rinktinę pakviestos tik trys „Halyčanka“ atstovės.
Rinktinėje nebus rezultatyviausios Lenkijos čempionato rankininkės Svitlanos Havryš, kuri „Superlygoje“ per 20 rungtynių pelnė net 165 įvarčius. Dėl traumos negalės padėti ir antra pagal rezultatyvumą „Halyčanka“ žaidėja bei viena rinktinės lyderių Diana Dmytryšyn.
Pirmose dvejose Europos čempionato atrankos rungtynėse rezultatyviausiai Ukrainos rinktinės gretose žaidė Liubovė Rosocha ir Milana Šukal, pelniusios po 8 įvarčius.
M. Šukal rungtyniauja Lenkijos „Koberzyce“ komandoje kartu su Lietuvos rinktinės kapitone Aušra Arciševskaja. L. Rosocha žaidžia Vengrijos čempionate, kuris laikomas vienu stipriausių visoje Europoje. Dvikovai su lietuvėmis pasitelkta dar viena Vengrijos čempionate rungtyniaujanti rankininkė – „Alba Fehervar“ klubui atstovaujanti patyrusi 30 m. įžaidėja Tamarą Smbatjan.
Ukrainos rinktinė – olimpinė prizininkė ir Europos vicečempionė
Lietuvos moterų rankinio rinktinė pasaulio ir Europos čempionatuose dalyvavo tik kartą. 1993 m. pasaulio čempionate lietuvės iškovojo 13 vietą, o 1996 m. Europos čempionate užėmė 12 vietą.
Tuo tarpu Ukrainos rinktinė anksčiau buvo nuolatinė finalinių etapų dalyvė. Ukrainietės Europos čempionatuose žaidė net 12 kartų ir 2000 m. iškovojo sidabro medalius. Pasaulio čempionatuose 8 kartus dalyvavusi Ukrainos rinktinė aukščiausią 4 vietą užėmė 2003 m.
Tiesa, įvykus kartų kaitai, Ukrainos rankininkės buvo praradusios turėtas pozicija ir nuo praėjusio dešimtmečio pradžios iš eilės praleido net 6 pasaulio čempionatus bei 4 Europos čempionatus. Tarp elito komandų Ukrainos rinktinė sugrįžo 2023 m. pasaulio čempionate, kur užėmė 21 vietą, o 2024 m. Europos čempionate liko priešpaskutinėje 23 pozicijoje. Paskutinį 2025 m. pasaulio čempionatą ukrainietės vėl praleido, kai lemiamame atrankos etape Jonavoje iškovotos pergalės prieš čekes 27:26 nepakako, nes pirmose rungtynėse buvo pralaimėta net 19:35.
Ryškiausi Ukrainos rinktinės laimėti apdovanojimai per visą istoriją – bronzos medaliai 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse.
Legendinė ukrainietė olimpinį auksą laimėjo su lietuvėmis
Ukrainos rankinio pasiekimai aukso raidėmis įrašyti į istoriją tuo metu, kai šalis buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Kyjivo „Spartak“ klubas IHF Europos Čempionų taurę (dabartinė EHF Čempionių lyga) yra laimėjęs net 13 kartų (1970-1988 m.) ir pagal šį rodiklį yra stipriausio Europos klubų turnyro rekordininkas.
„Spartak“ rankininkės pirmą titulą laimėjo 1970 m., kai nutraukė iki tol dukart iš eilės Čempionų taurę iškovojusio, bet tą sezoną pusfinalyje pralaimėjusio Kauno „Žalgirio“ dominavimą Europoje.
Visus 13 kartų Čempionų taurę laimėjo legendinis „Spartak“ klubo treneris Ihoris Turčinas bei jo auklėtinė ir žmona Zinaida Turčina. Tarptautinė rankinio federacija dukart olimpine čempione 1976 m. Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje tapusią Z. Turčiną pripažino geriausia XX a. pasaulio rankininke.
Kartu su ukrainiete pergales olimpinėse žaidynėse skynė ir I. Turčino treniruojamoje Sovietų Sąjungos rinktinėje žaidusios lietuvės. Monrealio ir Maskvos olimpine čempione tapo Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Maskvos olimpiadoje auksą iškovojo ir Sigita Mažeikaitė-Strečen.
rankinis.lt
